Nuotrauka Nuotrauka

Auginimo pradžiamokslis

Nuotrauka

Dėmesio, prieš panaudojant įgytas teorines žinias įsitikinkite, kad tai neprieštarauja galiojantiems įstatymams. Šiuo metu auginti medicininės kilmės kanapes leidžiama Čekijos Respublikoje, Šveicarijoje ir Olandijoje. Pramonines kanapes (kurių THC kiekis neviršyja 0,2% ir yra sertifikuotos USO-31 sertifikatu) leidžiama auginti visoje Europos sąjungoje nepažeidžiant įstatymų. Lietuvos įstatymai šiuo metu draudžia auginti medicinines kanapes su didesniu nei 0,2% THC kiekiu. Už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė! Labai prašome būti sąžiningais ir drausmingais piliečiais, ir nepažeidinėti galiojančių įstatymų. Visa medžiaga panaudota straipsniui buvo surinkta is Olandijos augintojų.

Kas yra kanapė?

Kanapė - vienas iš seniausių augalų mūsų žemėje, jau žinomas ir naudojamas daugiau nei 10000 metų. Kanapės paskirtis yra įvairi, ją naudoja medicininiams tikslams, pluoštui, kuro, pašarų gamybai, izoliacinių medžiagų, kosmetikos gamybai ir t.t. Paskirtis, kaip jau supratote, yra gan plati.

Kanapės su žemu THC kiekiu naudojamos tik pramonėje. Kanapės turinčios didelį kiekį THC bei CBD naudojamos medicininiams tikslams. Kas yra THC? Tai taip vadinama veiklioji medžiaga trans-tetrahydrocannabinol, kuri yra atsakinga už svaiginamajį kanapės poveikį. Tai vienas iš daugelių kanabinoidų kurie egzistuoja visose kanapėse. Jau atrasta apie 40 kanabinoidų grupių, bet ne visi yra gerai ištirti.

Kanapė yra vienmetis augalas. Yra dvilytė ir dauginasi sėklomis. Natūralioje aplinkoje gyvenimo ciklą pradeda pavasarį ir užbaigia rudenį.

Nuotrauka

Auginimo įvadas.

Kanapės gyvenimo ciklas prasideda nuo daiginimo kuris trunka apie 3-7 dienas. Daigas, tai vienas pažeidžiamiausių augimo ciklo etapų, tad ir elgtis su daigu reikėtų atsargiai! Sėkmingo daiginimo raktas slypi subalansuotame trijų veiksnių derinyje. Tai drėgmė, oras ir šiluma. Šie trys veiksniai aktyvuoja hormonus ir prikelia sėklas iš miego, pažadinant joje gyvybę. Kai sėklos yra sudaigintos, jos išsodinamos į pasirinktą terpę. Taip augalas pereina i vegetacijos procesą. Kad augalas sekmingai vegetuotų, jam reikia daug šviesos (nuo 16 iki 24 valandų šviesos per dieną). Vegetacijos metu vystosi augalo šaknų sistema, per kurią jis pasisavina naudingas medžiagas. Augimas vyksta proporcingai - kaip į viršų, taip ir į apačią. Apie ketvirtą augimo savaitę augalas atsiduria prieš-žydėjimo būsenoje, kai patyrę augintojai jau gali atskirti augalo lytį. Natūralioje aplinkoje auganti kanapė pradeda žydėti, kai dienos ilgis trumpėja. Tai signalizuoja, kad gyvenimo ciklas eina į pabaigą ir augalas pražysta. Žydinčio augalo savybės keičiasi, lapai nustoja augti, augalas naudoja visą savo energiją žiedų krovimui. Daugelis kanapių rušių pradeda žydėti, kai tamsos periodas pasiekia 12 valandų per dieną. Kanapės yra dvilytės. Pražydęs vyriškos lyties augalas pradeda sklaidyti žiedadulkes. Pražydęs moteriškos lyties augalas, gavęs žiedadulkių iš vyriško augalo, tuoj pat nustoja krauti žiedus ir prededa brandinti sėklas. Apdulkintas moteriškas augalas subrandina sėklas, kurios peržiemoja, ir pavasarį vėl prikelia naują gyvybę.

Kanapių rūšys.

Pagrindinės kanapių rušys yra Sativa, Indica, Ruderalis, Afghanica.

Sativa - daugiausiai sutinkama Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Kiekvieno regiono sativos turi savo tik tam regionui būdingų bruožų. Bendri sativos bruožai – augalas yra aukštas (gamtoje augančios sativos gali siekti iki 5 metrų), ploni pailgi lapai, milžiniška šaknų sistema, ilgas žydėjimo periodas.

Indica – originaliai kilusi iš Pakistano ir Indijos, labai pamėgta selekcininkų ir patalpose auginančių žmonių. Augalas auga neaukštas, tamsiai žalios spalvos, labai platūs ir trumpi lapai, kompaktiška šaknų sistema, didelis THC kiekis, stambūs ir sunkūs žiedai, didelis genetinis potencialas. Lapų spalva aplink žiedus gali svyruoti nuo raudonesnės iki violetinės, žiedai gali būti tų pačių spalvų. Augalai yra labiau atsparus kenkėjams ir pelėsiams.

Ruderalis - galima sutikti Centrinės Europos dalyje, Kanadoje bei Šiaurės Rusijoje. Neaukšti augalai, turintys labai žemą THC kiekį. Žydėjimas prasideda jau nuo antros vegetacijos savaitės, šių augalų neįtakoja foto periodas. Jie pradeda žydėti automatiškai, nepriklausomai nuo šviesos periodo, dėl savo tik šitai grupei būdingo autožydėjimo geno. Nuo 2000 metų tapo labai papuliari tarp selekcininkų, šiuo metu galima rasti daug Ruderalis hibridų.

Afghanica – kilmės šalis Afganistanas, augalai labai panašūs i Indica, labai gerai šakojasi, būdinga ta pati tamsiai žalia spalva, ilgi lapų kotai. Daugelis žmonių, kurie negali jų atskirti, priskiria jas Indikai. Dėl didelio dervų kiekio dažniausiai naudojama medicininiams tikslams.

Nuotrauka

Sėklos.

Didėjant augintojų skaičiui pasaulyje, daugėja ir selekcininkų, kurie skatina naujų rušių atsiradimą. Šiuo metu galima lengvai surasti begalę parduotuvių, parduodančių medicininių kanapių sėklas Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje. Populiariausios rūšys yra kombinuotos iš kelių kanapių rūšių, dažniausiai tai buna Cannabis Sativa ir Cannabis Indica hibridai. Perkant sėklas, reikia atkreipti dėmesį į jų specifikaciją - kai kurios sėklos skirtos auginimui lauke, kitos geriau auga šiltnamiuose arba auginimui skirtose patalpose. Visa informacija apie sėklas turi būti pateikta ant pakuotės, arba pardavėjo tinklalapyje. Nesivaržykite ir stenkitės kuo daugiau sužinoti apie pasirinktą rūšį - tai iš dalies lems jūsų sėkmingą auginimą. Sėklose sukauptos visos genetinės augalo charakteristikos. Kaip jau minėta, kanapės yra dvilytės - moteriškos ir vyriškos. Žydėjimo metu prasiskleidus vyriškiems žiedams į orą patenka milijonai žiedadulkių. Pražydęs moteriškas augalas, gavęs vyriškų žiedadulkių, pradeda gaminti sėklas. Sėklos turės abiejų augalų genetinį palikimą. Selekcininkai visada stengiasi išrinkti stipriausius ir geriausius augalus, kad palaikyti gerą sėklų kokybę. Sėklos gali būti įvairių dydžių ir atspalvių, parduodamos sėklos dažniausiai jau būna surūšiuotos. Jei jau jūs patys nusprendėte paeksperimentuoti ir išgauti savo sėklų, siūlome prieš daiginimą jas atrūšiuoti - tik pilnavidurės, sodrios spalvos sėklos yra daigios. Dar vienas būdas patikrinti sėklą - tiesiog lengvai spustelti ją tarp pirštų, rezultatas bus akivaizdus. Šviežiai nuimtos sėklos reikalauja keleto savaičių brandinimo periodo, prieš pradedant daiginti. Sėklos geriausiai išsilaiko sausoje, tamsioje vietoje su 4-8 laipsnių temperatūra. Tai gali buti šaldytuvas, tik įsitikinkite, kad sėklos laikomos sandariai uždarytos, nes drėgnumas dažniausiai būna didelis. Taip laikomos sėklos gali išbūti daigios iki keletos metų. Geriausiai dygsta metų senumo neturinčios sėklos.

Nuotrauka

Sėklų daiginimo būdai.

Sėkmingo daiginimo paslaptis - oras, vanduo, temperatūra ir nepasenusios sėklos. Yra keletas populiarių daiginimo būdų - daiginimas žemėse, daiginimas vatoje (arba ant popierinio rankšluosčio), ir daiginimas perlite - pastarasis iš minėtų, daugelio augintojų, pripažintas efektyviausiu. Paruošimui daiginimui yra žinomi keli būdai - taip vadinamas skafas, ir mirkymas vandenyje. Skafas - tai nedidelis indas, ar degtukų dežutė, kurios vidus išklijuotas smulkiu švitriniu poperiumi. Sėklos dedamos į vidų ir lengvai kratomos, po ko dedamos daiginti. Šiurkštus indo vidus subraižo kietą sėklos skiautą ir padeda orui bei vandeniui greičiau suaktyvuoti sėklą, t.y. pradygti. Mirkymas vandenyje - kai sėklos paliekamos mirkytis inde su vandeniu ne daugiau kaip 24 valandoms, po to jos daiginamos. Tai padeda sėklai gauti tiek drėgmės kiek reikia ir suaktyvina visus procesus. Paruoštos sėklos dygsta greičiau.

Daiginimas žemėse - kai paruosta sėkla, bet dar neišdaiginta, pasodinama tiesiogiai į paruoštą žemės substratą. Padaroma 1 centimetro gylio duobutė, ten patalpinama sėkla ir uždengiama žemėmis. Toks būdas dar vadinamas tiesioginiu, nes išdygusi sėkla atsiduria tiesiogiai savo augimo vietoje.

Daiginimas vatoje - paruoštos sėklos dedamos tarp sudrėkintų vatos gabaliukų ir uždaromos tarp mažų lėkštučių, kurios sandariai suvyniojamos į polietileninį maišiuką arba uždaromos į apvalų aukštą kompaktinių diskų dėklą.

Daiginimas perlite - į lėkštutę pripilama perlito, jis yra palaistomas vandeniu, prilaikant su ranka nupilamas vandens perteklius. Sėklos patalpinamos ant perlito ir uždengiamos polietileniniu maišeliu. Taip paruoštos ir daiginamos sėklos padedamos į tamsią vieta, kur temperatūra gali svyruoti nuo 21 iki 32 laipsnių šilumos.

Geros, kokybiškos sėklos sudygsta per 24 - 72 valandas. Sudygusios sėklos turi baltą uodegėlę, tai pirmoji šaknis, tad būkite labai atsargūs ir nenulaužkite jos. Sudaigintos sėklos patalpinamos į pasirenktą auginimo terpę, tai gali būti žemė, agro akmens vata, perlitas. Dantų krapštuku galima padaryti įdubimą į kurį patalpinama šaknelė, pati sėkla išlieka viršuje. Įsitikinkite, kad pradaiginta sėkla sodinama į pakankamai drėgną terpę ir gauna pakankamai šviesos ir šilumos.

Nuotrauka

Vegetacija.

Kai sėklos išdaigintos ir pasodintos, po kelių dienų augalas numeta lukštą ir pasirodo pirmieji lapai, oficialiai tai jau sodinukas. Ši stadija trunka nuo 3 iki 6 savaičių. Augalo šaknų sistema vystosi labai greitai, kai tuo metu pats augalas auga lėtai. Šiame auginimo etape augalui reikėtų gauti 18 - 24 valandas šviesos. Dažniausiai pasitaikanti problema - ištysę ir griūvinėjantys augaliukai. Tai yra normalus reiškinys, tad neverta išsigąsti, tiesiog padėkite savo augalams, paremkite juos ir nukreipkite ventiliatoriaus srovę į juos, tai padės jiems sutvirtėti. Dar viena klaida, neratai daroma nepatyrusių augintojų - per ankstyvas tręšimas. Tręšti augalus rekomenduojama nuo 3 vegetavimo savaitės, ir tik mikro dozėmis. Vegetacijos laikotarpiu naudojamos mažo intencyvumo dienos šviesos lempos, kitaip vadinamos floro arba LED. Atstumas nuo lempos iki augalo viršaus turi būti 30 - 45 centimetrai. Taip pat gali būti naudojamos gyvsidabrio lempos, kitaip vadinamos MH, bet atstumas turi būti dvigubai didesnis. Sveikai vegetuojantis augalas gali vegetuoti netgi keletą metų. Nuo vegetavimo laikotarpio priklauso augalų dydis. Nuo sėklos auginamam augalui užtenka 4 - 8 savaičių vegetacijos prieš žydinimą, klonams reikia apie 2 - 4 savaičių.

Nuotrauka

Klonai ir klonavimas.

Kanapė gali būti dauginama dviem būdais, tai natūralus - sėklomis, ir vegetatyvinis - ataugomis. Vegetatyvinis būdas, kitaip - klonavimas, kas tai? Klonavimas, tai kanapių dauginimas ataugomis iš motininio augalo esančio vegetacijos stadijoje. Vegetuojanti kanapė išsišakoja, bet kuri ne mažesnė nei 10 centimetrų ir turinti dvi poras lapų atauga gali buti klonuota. Klonuojant, šakelė nupjaunama 45 laupsnių kampu, kotelio galas įpjaunamas vertikaliai maždaug 1 centimetrą. Paruoštas klonas mirkomas į šaknis skatinančius hormonus, tai gali būti gelis arba milteliai. Klonas patalpinamas į paruoštą ir sudrėkintą žemę arba agro akmens vatą. Nuimant didesnį kiekį klonų, po atskirimo nuo motininio augalo klonai skubiai turi būti pamerkti į vandenį. Nepamerktas klonas, per pjūvio zoną iš karto gauna per didelį kiekį deguonies - tai apsunkina adaptaciją ir šaknų vystymąsi. Klonavimas gali buti nesėkmingas. Geriausiai adaptuojasi klonai nuimti nuo apatinės augalo dalies, su blogėjančia progresija į viršų. Klonai gali būti nuimti ir žydėjimo metu ir revegetuoti, bet tai gali skatinti hermafrodizmą. Klonas - tai 100% identiškas augalas nuo kurio jis buvo nuimtas, paveldi visas genetines savybes - lytį, spalvą, stiprumą ir t.t.

Klonui išsišaknyti užtrunka nuo 10 iki 20 dienų. Šviesos periodas turi būti 18 - 24 valandos, drėgmė pirmą savaitę palaikoma 95 - 100%, oro temperatūra apie 18 - 24 laipsniai, temperatūra šaknų zonoje 24 - 27 laipsniai. Naudojamas vanduo turi būti nuo pH 5 iki pH 6. Tręšti klonus griežtai draudžiama! Gerai išsišaknyje klonai gali būti žydinami iškart, dažniausiai augintojai klonus vegetuoja nuo 1 iki 4 savaičių.

Kam naudojamas klonavimas? Klonavimas naudojamas dažniausiai tam, kad atskirti augalų lytis - daugelis selekcininkų laiko motininius augalus kryžminimui bei sėklų gamybai.

Nuotrauka

Motininiai augalai.

Augintojai dažniausiai išsirenka sveikus, gražiausius ir stipriausius augalus, turinčius geriausią genetinį paveldą. Klonavimo būdu atskiriama lytis, dažniausiai tik moteriškos lyties augalai tampa motininiais. Motininis augalas gauna 18 - 24 valandas šviesos ir visada yra laikomas vegetacijos stadijoje. Motininiai augalai gali vegetuoti iki kelerių metų. Sėkmingos ir ilgos vegetacijos paslaptis - tinkama priežiūra. Persodinimas, šaknų karpymas, apsaugojimas nuo ligų ir kenkejų, teisingas tręšimas. Geras, sveikas ir teisingai suformuotas motininis augalas gali vienu metu duoti apie 100 klonų.

Nuotrauka

Augalų lytis.

Įpusėjus vasarai, kai šviesos periodas trumpėja, kanapės pradeda žydėti. Šviesos periodas yra pagrindinis faktorius. Kai kurie foto periodui jautrūs augalai gali pradėti žydėti jau tuomet, kai tamsos periodas sudaro 16 valandų. Didėjantis tamsos periodas reiškia vasaros sezono pabaigą ir augalas pereina iš vegetacijos į žydejimą. Kanapės būna trijų lyčių - vyriškos, moteriškos ir hermafroditai.

Vyriški žiedai.

Vyriški augalai pradeda žydėti 1 - 2 savaitėmis anksčiau už moteriškus. Vyriški žiedai formuojasi pirmiausiai viršutinėje augalo dalyje. Pradinėje stadijoje jie atrodo kaip vynuogių kekė, daugybė mažų apvalių žiedų. Kai žiedai pradeda skleistis, jų forma panašėja į varpelį, iš kurio vidaus byra geltonos žiedadulkės. Vyriškų žiedų žiedadulkės gali pasiskleisti oru net kelių kilometrų spinduliu. Surenkant ir džiovinant vyriškus žiedus galima atskirti žiedadulkes, jos gali buti naudojamos selekcininkų. Teisingai paruoštos žiedadulkės gali būti išlaikomos veiksmingos iki kelerių mėnesių.

Nuotrauka

Moteriški žiedai arba kas yra Sensimilla?

Moteriškos lyties augalai pražysta keliomis savaitėmis veliau nei vyriški, jų formavimasis visiškai skiriasi nuo vyriškos lyties augalų. Pirmiausiai pasirodo plaukelių formos baltos piestelės - tai jau yra pirmas požymis, kad augalas yra moteriškas. Augimas beveik sustoja, ir žiede prasideda formavimosi metas. Žiedai formuojasi iš kekių su baltomis (spalvos būna skirtingos) piestelėmis, V raidės formos. Apie 4 žydėjimo savaitę jų kiekis pradeda sparčiai daugėti, žiedai formuojasi kankorėžio formos, žiedų formavimas prasideda nuo vietos kur išsišakoja stiebas ir lapų kotas. Moteriški žiedai būna sunkūs, tad augalo kotas gali sulinkti arba lūžti. Intensyvaus žydėjimo metu arčiausiai prie žiedų esantys lapai, ir netgi lapų koteliai, pasidengia lipnia dirva. Tai - trichomos. Plika akimi trichomos panašėja į kristalų armiją ir padengia augalą baltu šerkšnu. Moteriško augalo polinacija - tai kuomet du priešingos lyties augalai kontaktuoja žydėjimo metu, vyksta kitaip vadinamas apdulkinimas. Gavęs vyriškų ziedadulkių, moteriškas augalas nustoja krauti žiedus ir gaminti THC, bei pradeda brandinti sėklas. Kas yra Sensemilija? Sensemilija - tai sužydintas moteriškos lyties augalas, neapdulkintas vyriškomis žiedadulkėmis. Sensemilija reiškia „be sėklų“. Sensemilija subręsta per 6 - 12 savaičių žydėjimo, priklausomai nuo kanapių rūšies. Sensemilija neturi sėklų, tad visą savo jėgą ir potencialą atiduoda žiedų bei derliaus gamybai, tad augalai būna su didele THC koncentracija. Tik sensemilija naudojama medicininiams tikslams.

Nuotrauka

Hermafroditai - gamtos išdaiga.

Hermafroditai - tai abu lytinius požymius turintis augalai. Hermafroditai naudojami feminizuotų sėklų gamybai. Hermafroditas gali paverst visus savo (ir ne tik) žiedus sėklomis. Dažniausiai pasitaiko hermafroditų su dominuojančiais moteriškais genais, bet būna ir atvirkščiai. Hermafroditas apdulkina pats save. Hermafrodito apdulkinti moteriškos lyties augalai duos moteriškų sėklų derlių. Hermafroditizmas vystosi, jei augalas yra stresuojamas, taip pat jis gali buti genetiškai paveldėjamas. Iš hermafrodito sėklų išauga tik hermafroditai.

Nuotrauka

Žydėjimo pabaiga.

Žydėjimo pabaigoje augalas naudoja visas atsargas iš pagrindinių vėduoklinių lapų, tad jie gelsta, tai yra normalu. Žydėjimo pabaigoje stiprėja būdingas sensemilijai stiprus kvapas. Kvapų spektras didelis, nuo vaisinio iki tikro dyzelino, priklausomai nuo rūšies. Viso žydėjimo metu rekomenduojama naudoti anglies filtrą. Dauguma baltų piestelių paruduoja, trichomos keičia spalvą nuo permatamos iki pieniškai baltos ir iki gintarinės. Tai pastebėti yra labai sunku, tad daugelis profesionalių augintojų naudoja mikroskopą nustatyti ar augalas yra žydėjimo fazės pike. Tai reiškia maksimalią THC koncentraciją. Jei derlius laiku nenuimamas, prasideda trichomų degradacija ir THC kiekis mažėja. Jei jūs neturite po ranka mikroskopo, jūs galite orentuotis pagal piestelių spalvą. Kuomet apie 80% jų paruduoja - augalas maždaug yra paruoštas derliaus nuėmimui.

Derliaus nuėmimas ir džiovinimas.

Sužydėjęs augalas yra nupjaunamas, rankomis atskiriami dideli vėduokliniai lapai, tada prasideda žiedų manikiūras. Naudojant žirkles, ar panašų instrumentą, žiedai yra gražiai apkarpomi, pašalinant lapus. Surinkti po manikiūro lapai vėliau gali būti naudojami hašišo gamybai. Gražiai apkarpyti žiedai yra pakabinami džiūti tamsioje gerai vėdinamoje patalpoje, kur oro temperatūra yra 18 - 24 laipsniai, drėgnumas tarp 30 ir 40%. Tokiomis salygomis džiovinimas užtrunka nuo 7 iki 14 dienų. Visada atsiminkite - greitai ir nekokybiškai išdžiovintas produktas neturės nei skonio, nei išvaizdos. Galima pelėsių tikimybė. Kad skonis ir kvapas būtų nepakartojami, ir išsisklaidytų po džiovinimo likęs chlorofilas, augintojai naudoja brandinimą, kaip vieną iš metodų pagerinančių produkto savybes. Brandinimas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Brandinimo metu sudžiovinti žiedai patalpinami į polietileninį maišą ir sandariai uždaromi. Maišas yra atidaromas kelis kartus per dieną ir laikomas atidarytas mažiausiai 5 minutes. Procedūra kartojama iki pilno produkto išdžiovinimo. Kaip patikrinti, ar produktas pilnai išdžiuvęs? Paimkite žiedo kotelį ir pabandykite dviem rankomis perlaužti pusiau. Jei jis lūžta sutraškėdamas per pusę, produktas yra išdžiuvęs. Jei jis linksta ir nelūžta, pakartokite brandinimo procedūrą dar kelis kartus.

Nuotrauka

Išdžiovinto derliaus laikymas.

Gerai išdžiovintas ir išbrandintas derlius sudedamas į stiklinius ar plastmasinius indus, kurie turi dangtį ir gali būti sandariai uždaromi. Sudedant džiovintą kanapę jokiu būdu negalima presuoti. Taip paruoštas produktas gali buti laikomas sausoje, vėsioje ir tamsioje vietoje mažiausiai metus laiko be žymių pokyčių jo kokybei.

Kaip pradėti auginti.

Auginimas prasideda nuo auginimo patalpos arba vietos pasirinkimo. Apie auginimą lauke bus kalbama atskiroje dalyje. Nuo jūsų pasirinktos erdvės priklausys, kokias galimybes jūs turėsite - nuo to tiesiogiai priklausys kokią įrangą jūs naudosite ir kokią išeigą jūs turėsite. Dar vienas svarbus dalykas pradedant auginti, sėklų parinkimas pagal erdvę ir poreikius. Šiuo metu yra daugybė skirtingų hibridų, kuriuos galima pritaikyti kiekvieno poreikiams. Auginant patalpoje ir pasirenkant vietą, labai svarbu atsižvelgti i keletą dalykų - elektros instaliaciją, vėdinimą, vandenį, bei garso izoliaciją. Pritaikant vietą savo poreikiams, skirkite nemažą dėmesį saugumui! Visa elektros instaliacija turi būti atlikta nepriekaištingai, priešingu atveju išlieka didelė gaisro tikimybė. Įsitikinkite kur randasi pagrindinis jūsų naudojamų rozečių jungiklis. Neperkraukite rozečių elektros prietaisais. Būtina turėti gesintuvą, skirtą gesinti elektros instaliacijai. Yra būtina naudoti anglies filtrą, nes žydinčios medicininės kanapės turi labai stiprų joms būdingą kvapą. Venkite bendro naudojimosi vietų, kaip rūsiai, garažai ir t.t. Niekada nebandykite vogti elektros, šiuolaikinės technologijos leidžia nustatyti sunaudotos elektros trūkumą, jus greitai suras. Taip galima užsitraukti baudžiamąją atsakomybę! Auginant kanapes uždaroje patalpoje naudojamos galingos lempos, tad pagalvokite ir apie šviesos izoliaciją. Geriausiai niekam nepasakoti apie savo hobį, auginkite racionaliai ir tik savo reikmėms!

Apšvietimas.

Vienas iš svarbiausių faktorių fotosintezei yra šviesa. Auginant patalpose, natūralią saulę atstoja galingos lempos. Šiuo metu pardavime galima rasti įvairios specifikacijos lempų, jų gamintojų įvairovė, kaip čia nepasimesti? Vegetacijos laikotarpyje naudojamos floro (kitaip vadinamos dienos šviesos) lempos, mėlynojo led lempos, ir gyvsidabrio (kitaip vadinamos MH). Šios lempos turi daugiau mėlyno spektro, kuris taip svarbus vegetacijos metu. Žydėjimui naudojamos aukšto slėgio natrio lempos (kitap vadinamos HPS) - jų spektras labiau tinkamas žydėjimui, jis turi daugiau raudono spektro. Jei jūs neturite galimybių įsigyti dviejų skirtingų lempų, siūlyčiau pasirinkti natrio lempą, ją galėsite naudoti per abi auginimo stadijas - vegetaciją ir žydėjimą. Lempų galingumas matuojamas vatais W, intensyvumas liumenais. Normaliai užauginti kelis augalus užtenka turėti 250 W lempą. Jei jūsų plotas ir augalų skaičius didesnis - proporcingai didėja apšvietimo lempų galingumas, 400, 600 ir 1000 W. Nepamirškite, kad kuo galingesnę lempą jūs naudosite, tuo daugiau šilumos ji skleis jūsų auginimo patalpoje. Tik lempos pažymėtos agro, grow arba horticulture turi optimaliausią spektrą auginimui. Visos kitos minėtos pramoninės lempos tinka taipogi, bet auginant su jomis niekada nebus pasiektas geriausias rezultatas. Taigi, augintojas, norintis užsiimti auginimu rimčiau, turi turėti savo arsenale trijų tipų lempas, liumiscentines – daigams arba klonams, gyvsidabrio – vegetacijos periodui ir aukšto slėgio natrio – žydėjimui! Megėjams ir pradedantiesiems užtektų nusipirkti tik aukšto slėgio natrio lempą. Visos galingos lempos komplektuojamos su paleidimo mechanizmu, be jo lempa neveiks! Įsigyti lempą vertėtų pilnoje komplektacijoje, turinčią sertifikatą ir pilnai testuotą gamintojo, turinčią garantiją. Nesiūlome be atitinkamų žinių bandyti patiems surinkinėti paleidimo mechanizmuo, pasekmės – gaisrai, elektros šokai. Visa instaliacija, įskaitant paleidimo mechanizmus, turi būti atlikta tvarkingai ir tik virš žemės lygio. Geriausiai visą instaliaciją tvirtinti ant sienos, ne žemiau kaip 50 centimetrų.

Reflektoriai, arba kur dingsta šviesa?

Reflektoriai – šviesą atspindinti medžiaga, naudojama kartu su bet kurio tipo lempa šviesos srautui sukoncentruoti. Trumpai paaiškinsime, kam reikalingi reflektoriai. Be reflektoriaus naudojama bet kurio tipo lempa skleidžia šviesą į visas puses. Tai reiškia, kad geriausiu atveju jūsų augalą pasieks tik 50% skleidžiamos šviesos. Kiti 50% bus pasiskirstę be didesnės naudos jūsų augalui. Kaip tik dėl šios priežasties augintojai stengiasi padaryti auginimo patalpą kuo reflektyvesnę ir naudoja reflektorius kartu su aukšto intensyvumo lempomis. Patalpos reflektyvumui naudojamos skirtingos reflektyvios plėvelės, folija, izoliacinės medžiagos, balti dažai. Labai svarbu prisiminti, kad lygūs blizgantys (t.y. veidrodinio tipo) paviršiai sukuria galimybę augalams gauti šilumos smūgį – priešingai nei matiniai ir nelygūs. Paklausite kodėl? Todėl, kad veidrodinio tipo reflektorius 100% atspindi sukoncentruotą šviesos srautą, tik teisingai išlankstytas veidrodinis reflektorius gali duoti gerų rezultatų. Kaip jau supratote, labai didelio intensyvumo šviesos srautas turi būti paskirstytas taisyklingai. Kartu su šviesa, nuo didelio galingumo lempų sklinda ir šiluma. Naudojant tokio tipo reflektorius, reikia atsižvelgti į patalpos ventiliavimą t.y. oro cirkuliaciją. Dažniausiai pasitaikantys reflektoriai, tai matiniai nelygaus paviršio. Šilumos smūgio problema intensyviai sprendžiama ir šiuo metu pasirodė begalė naujovų, kaip vandeniu arba oru aušinami reflektoriai, jie žymiai nerangesni nei įprasti agro reflektoriai, bet ir turi daug pranašumų. Tokius reflektorius galima naudoti žymiai arčiau augalų, tai reiškia, kad augalai gauna didesnį kiekį liumenų, o tai savo ruožtu lemia gerą ir greitą augimą. Galima įsigyti įvairių tipų, dydžių ir formos reflektorių, priklausomai nuo jūsų poreikių.

Nuotrauka

Oras, CO2 ir ventiliavimas.

Kaip jau žinote, be deguonies ir CO2 fotosintezė negali vykti. Oro mišinyje, kuriuo mes kvėpuojame, yra tam tikras kiekis CO2, tad labai svarbu, kad auginimo patalpoje būtų pastoviai paduodamas šviežias oras iš lauko. Vienas ortakis turi būti prijungtas orui iš lauko paimti. Oro perdavimo ortakis daromas apatinėje dalyje, maždaug virš vazonų lygio. Savaime aišku, jei oras bus paduodamas, jam reikia ir išėjimo. Įšėjimo ortakis dažniausiai daromas viršutinėje dalyje. Tad antras ortakis irengiamas panaudoto karšto oro ištraukimui. Ištraukimo ortakio gale (arba pradžioje) būtinai statomas anglies filtras, kuris panaikina žydinčių kanapių kvapą. Filtras tikrinamas kas savaitę (kvapo pralaidumui) jei ortakis sujungtas su bendro naudojimosi ortakiais daugiabučiuose namuose arba jei jūsų išpūtimo ortakis išeina į viešas vietas kaip gatves, koridorius, bendro naudojimosi rūsius ar garažus. Pagal šią schemą įrengta auginimo patalpa dar reikalauja vidinio oro cirkuliavimo. Įstatomas ventiliatorius, kuris maišo orą auginimo patalpos viduje - tai labai svarbu ir būtina. Tad, kad aprūpinti derlių oro cirkuliavimu, jūsų auginimo patalpai reikalinga turėti tik du ventiliatorius ištraukimo ir vidaus cirkuliavimui palaikyti. Abu ventiliatoriai turi dirbti 24 valandas per parą, kad užtikrinti gerą oro cirkuliavimą - nuo to tiesiogiai priklauso ir geras augimas.

Vazonai, žemės ir PH.

Šiuo metu galite rasti daugybę žemės mišinių ir substratų. Kaip pasirinkti geriausią ir nuo ko pradėti? Auginant patalpoje negalime tiesiog išeiti ir prisikasti žemių iš močiutės daržo ar po balkonu. Žemės kokybė - tai gero rezultato pradžia. Kodėl negalima naudoti žemių tiesiog iš lauko ir kam sterilizuoti žemę? Auginant patalpoje labai svarbu, kad jūsų žemės būtų termiškai apdorotos ar sterilizuotos - tai prevencija prieš parazitus ir kenkėjus, kuriuos jūs galite atsinešti su savo žemėmis iš lauko. Renkantis žemes, reikėtų atkreipti dėmesį į žemių pH, jis turėtų būti 5,5 - 6,0, tai optimaliausias pH lygis auginant kanapes. Su laiku, naudojant trąšas ir kietą vandenį, pH išsibalansuoja. Turint tinkamas žemes, reikėtų pagalvoti apie vazonus. Čia galioja viena pagrindinė taisyklė - kuo didesnis planuojamas auginti augalas, tuo didesnis renkamas jam vazonas. Vidutiniškai nuo metro iki pusantro aukščio augalui reiktų apie 10 - 20 litrų vazono. Pats pigiausias ir papraščiausias būdas - nusipirkti plastikinius kibirus, padaryti skyles drenažui, ir jūs turite idealų vazoną!

Trąšos, arba kas tai yra NPK kodas?

Augalai augimo metu įsisavina maistingas medžiagas. Laikas nuo laiko šių medžiagų pasidaro vis mažiau ir mažiau, kol galų gale augalams jų nebepakanka. Svarbiausi elementai yra trys: tai azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Šių elementų kiekis ir yra tie trys skaičiai, kurie yra užrašomi ant paketų su trąšomis: pvz. 5-10-5. Kalcis, magnis, siera ir geležis naudojami mažesniuose kiekiuose, be to, yra daug kitų elementų, pavadintų mikroelementais. Kiekvienas elementas reikalingas skirtingu vystymosi metu, ir jie visi yra reikalingi normaliam augimui. Azotas skatina augalų augimą bei vešlius lapus. Pačioje augimo pradžioje azoto reikia labai daug, be to, didelis jo kiekis skatina moteriškų augalų vystymąsi. Fosforas reikalingas šaknų sistemai bei žydėjimo metu, tada jo reikia maždaug dvigubai daugiau nei įprastai. Kalis reguliuoja augalų maitinimą, didina pasipriešinimą ligoms ir yra reikalingas teisingam metabolizmui. Kanapėms reikia daug kalio per visą augimo laikotarpį. Kalcis neutralizuoja rūgštis, toksinus, išskiriamas augalų, padeda maistingų medžiagų įsisavinimą. Kai vienos iš šių medžiagų trūksta, reikia būtinai atstatyti tą trūkumą naudojant trąšas, turinčias būtent to elemento. Niekados nenaudokite kietųjų trąšų, tokių kaip mėšlas, nes jis yra netinkamas kanapių auginimui. Jei žemė buvo patręšta tokiomis trąšomis, būtinai turite ją išlaikyti apie mėnesį, nes kitaip mėšlas skatins pelėsių augimą. Daug kur parduodamos kompleksinės trąšos. Jų sudėtyje yra beveik visi elementai ir mikroelementai. Tokias trąšas reikia būtinai skiesti vandenyje. Turbūt vienos populiariausių trąšų Lietuvoje - amerikietiškos trąšos "Schultz". Geriausiai tinka lapiniams augalams, o ypatingai orchidėjų auginimui skirtos trąšos. Tik nepamirškite - kanapėms reikia dvigubai mažiau trąšų, negu kitiems lapiniams augalams. Turėkite omenyje, kad geriau kanapės laikinai netręšti, negu duoti jai per daug trąšų. Pvz. jei bus per daug azoto, tai augalas negalės gauti vandens, nepaisant to, kad dirva bus drėgna, dėl to jis išdžius. Žinokite, kad jeigu pas jus auga puikus krūmas, tai netręškite jo tol, kol nepastebėsite, kad jam trūksta mineraliniu medžiagų. Žemiau yra aprašyti mineralinių medžiagų trūkumo požymiai:

Azotas: Blanki augalų spalva. Lapų gelsvumas, augimo sulėtėjimas (gelsvi lapai gali atsirasti 1 - 1,5 metro augaluose dėl šviesos trūkumo fotosintezei).

Fosforas: Lapai nenormalios, tamsiai žalios spalvos. Lėtas augimas, silpna šaknų sistema.

Kalis: Lapai nenormalios, tamsiai žalios spalvos, susukti iš šonų žemyn. Laikui bėgant geltonuoja, pasidengia pilkais ir rudais taškeliais, tampa minkšti ir silpnėja.

Dar paminėsiu, kad žydėjimo metu augalui reikia daugiau fosforo, o azoto kiekis turi būti mažesnis už įprastą. Nemanau, kad šiuo atveju tiks kompleksinės trąšos, nes padidindamas fosforo kiekis - rizika pertręšti augalus azotu. Žydėjimas – pats atsakingiausias auginimo metas, būtent nuo augintojo priklauso galutinis rezultatas, todėl reikia pasistengti kuo rimčiau į tai atsižvelgti. Nemanau, kad nebus įvertintos jūsų pastangos, o atvirkščiai - jūsų pastangos bus atlygintos su kaupu.

Nuotrauka

Vanduo, laistymas ir drėgmė.

Vanduo - vienas iš svarbiausių augalui elementų. Vanduo ištirpdo visas mineralines medžiagas ir mikroelementus kuriuos neša savyje ir padeda augalui per šaknis juos įsisavinti. Koks vanduo turi būti, kad tiktu kanapės laistymui? Vandens temperatūra turi būti +21 laipsniai Celsijaus. Vandens pH turėtų būti tarp 5,5 - 6,0. Mūsų vandentiekio vanduo turi apie 7,0 pH, tad geriausias būdas prieš jį naudojant, pripildyti kokį nors indą vandens ir palaikyti visą parą auginimo patalpoje, kad vanduo nusistovėtų ir įgautų kaip tik tinkamą kambario temperatūrą. Maišant vandenį su trąšomis, vandens pH gali pasikeisti, tad geriausiai naudoti pH matuoklį. Ne organines trąšas patariama maišyti su vandeniu dieną prieš laistymą. Kai jusu vanduo paruoštas, iškyla klausimas kaip teisingai laistyti ir kaip dažnai? Didesnius augalus reikėtų laistyti dažniau nei mažesnius. Laistyti augalus reikėtų gausiai, kad vanduo prabėgtų kiaurai vazono ir augalas gautų pakankamą kiekį vandens. Napamirškite - kanapė tas augalas, kuris nekenčia perlaistymo. Perdaug drėgna žemė gali sukelti didžiulių problemų, kaip pH išbalansavimas, kuris savo ruožtu priveda prie mineralinių medžiagų blokavimosi. Todėl tarp laistymų duoti augalui pradžiūti ir įkvėpti deguonies irgi yra labai svarbu. Laistymo periodiškumas - universalus dalykas, kuris priklauso nuo augalo amžiaus, konteinerio dydžio, žemės tekstūros, temperatūros, drėgmės ir ventiliacijos. Keičiantis vienam iš įvardintų faktorių, keisis ir vandens kiekis, ir laistymo periodiškumas. Drėgmė – tai tam tikra vandens koncentracija ore, drėgmė matuojama procentais nuo 0 iki 100%. Kuo šaltesnis oras - tuo daugiau drėgmės jis gali išlaikyti savyje, ir atvirkščiai. Drėgnumas matuojamas prietaisu, kuris vadinasi hidrometras. Auginant kanapes oro drėgmė turi būti – klonų auginimui 80 - 95%, vegetacijai 60 - 70%, žydėjimui 40 - 60%. Kaip sudrėkinti orą ir pakelti drėgnumą? Tam naudojami įvairūs purkštuvai - purkšti vandenį auginimo patalpoje, taip pat galima laikyti talpą su vandeniu auginimo patalpos viduje.

Kenkėjai ir pavojai.

Aplankant savo augalus stenkitės prisilaikyti švaros - plaukite rankas, nevaikščiokite su purvinais batais. Kruopščiai paruoškite ir išvalykite, dezinfekuokite patalpas, kur ruošiatės auginti. Didžiausi pavojai kurie laukia naujokų - tai pelėsis žydėjimo metu (jei patalpoje per drėgna) ir voratinklinės erkės. Kovojant su pelėsiu sumažinkite drėgnumą. Kovojant su voratinklinėmis erkėmis purškiami specialūs organinės kilmės produktai, kaip „Neem Oil“ arba organinės kilmės miksai. Dar vienas sezoninis būdas jų atsikratyti - pririnkti boružėlių ir įleisti jas į auginimo patalpas. Jos pačios padarys visą darbą. Šaknų pelėsis gali išsivystyti naudojant tokias organines trąšas kaip mėšlas, tai gali įtakoti ir perlaistymas. Šaknų pelėsio galima atsikratyti perplaunant šaknis ir persodinant augalą.

Nuotrauka

Tai jau viskas!

Čia pateikiama paviršutiniška informacija apie kanapių auginimą viduje su dirbtiniu apšvietimu, yra žymiai daugiau dalykų kuriuos privalo žinoti geras augintojas. Sekančioje dalyje „Auginimas lauke“ stengsimės atskleisti pagrindinius ypatumus auginant šiltnamiuose ir lauke!

Paruošta www.legalus.net lankytojų bendromis pastangomis.