Šiek tiek asmeninės augintojo patirties ta pačia tema.
Visų pirma, kodėl sviestas? Mano atveju, tai nesudėtingas ir praktiškas būdas sunaudoti vyriškus augalus, lapus, plonus kotelius ir likučius nuo žiedynų apkarpymo. Matau, kad daug kas čia nuvertina tokią žaliavą, bet, pvz., Leslie L. Iverson savo knygoje "The science of marijuana" rašo, kad kanapių lapuose ir smulkiuose stiebuose yra 4-6% THC, o patalpoje augintų augalų žiedynuose- 10-20%. Skiriasi keliais kartais, tačiau ir lapų su koteliais augalas užaugina kelis kartus daugiau nei žiedynų, todėl galima būtų tvirtinti, kad nepanaudojus lapų prarandama beveik pusė augalo pagamintų veikliųjų medžiagų.
Vėlgi matau, kad ne vienas gamina maistą iš nedžiovintų augalų. Na nebūkit tokie nekantrūs ir skirkite šiek tiek laiko procesui, kad rezultatas teiktų malonumą. Adam Gottlieb savo knygoje "The Art And Science Of Cooking With Cannabis" aiškina, kad džiovinti reikia todėl, kad suirtų chlorofilas ir "subrestų" THC. Šia prasme yra panašiai kaip su žiedynais- išdžiovinti, sudėti į sandarias talpas, kartais pravėdinti, išlaikyti reikia tam, kad įvyktų visi reikalingi cheminiai procesai ir galutinis rezultatas džiugintų vartotoją. Su lapais lygiai tas pats, išskyrus laikymą sandarioje talpoje. Dėl didelio tūrio praktiškiausia laikyti kartono dėžėje. Ką gi, turiu apie 2 mėnesius išlaikytą dėžę sausos žaliavos iš šių metų derliaus:
http://bayimg.com/pagKdaAEI
Imame didelį 10l puodą, pripilame 5-6l vandens, įdedame puskilogramį riebaus sviesto, užkaičiame ir po truputį pradedame krauti žaliavą, o jos tilps tikrai nemažai. Pridedame pilną puodą, bet paliekame vietos maišymui. Vanduo būtinas, nes jame ištirps daugybė mums visai nereikalingų medžiagų, kuriuos tik gadina skonį ir kvapą. Verdantis vanduo taip pat palaiko 100C temperatūrą ir neleidžia sviestui perkaisti. Perkaitęs sviestas sunaikina nemažą dalį mums reikalingų veikliųjų medžiagų. Užvirus skysčiui nuolatos pamaišant verdama 1-1,5 valandos:
http://bayimg.com/baglgaaEI
Dabar kiaurasamčiu nedidelėmis porcijomis išgriebiame žaliavę, gerai ją nuspaudžiame kitame kiaurasamtyje ir perkeliame į dubenį, kad šiek tiek atvėstų:
http://bayimg.com/CAGLhAaEi
http://bayimg.com/caGlIAaeI
Į tą patį skystį puode vėl pridedame žaliavos, įdedame dar 50g sviesto ir vėl paliekame virti (taip darysime kol sunaudosime visą kanapės žaliavą). O tuo tarpu nedidelėmis porcijomis imame iš dubens jau kiek pravėsusią žaliavą ir rankomis stipriai išspaudžiame atgal į puodą ten likusį skystį. Bus karštoka, bet taip terliotis verta:
http://bayimg.com/daglDAAei
O ką po to ką daryti su riebaluotomis rankomis? Nepatariu jų laižyti, nes kažin ar pavyks iki galo išlaikyti darbinę formą. Aš didesnę dalį riebalų nutrinu į duonos riekę, kuri vėliau bus po truputį suvalgyta. O likučius tiesiog panaudoju kaip rankų kremą.
Po paskutinio virinimo iš puodo išgraiboma ir nusunkiama kuo daugiau žaliavos. Vis tiek kažkas dar plaukios, bet tas nėra labai svarbu. Puodas pastatomas šaltai ir po pusdienio viršuje sustings sviesto sluoksnis, kurį pagal kraštą apipjauname peiliu ir perkeliame į atitinkamą stiklainį. Peilį nuvalome į tą pačią duonos riekę. Dabar stiklainis įstatomas į puodą su vandeniu ir kaitinamas kol sviestas ištirps. Į ištirpusį sviestą įdedame arbatinį šaukštelį druskos, pamaišome kol ištirps ir vėl padedame stiklainį šaltai. Druska yra konservantas, ji reikalinga jei planuojate sviestą saugoti ilgesnį laiką:
http://bayimg.com/eAGLlaAEI
Kad ir kaip tvarkingai buvo dirbta, stiklainio apačioje vėl atsiras šiek tiek vandens. Peiliu pradurkite priešinguose kraštuose dvi skyles iki dugno, ir apvertę stiklainį nupilkite skystį, jis mums nereikalingas. Sandariai užsuktą stiklainį su kanapių sviestu šaldiklyje galima laikyti metų metus, gal būt net papildant iš sekančių metų derliaus gautu sviestu. Tokiu būdu pagamintas sviestas turi lengvai pikantišką skonį ir kvapą, bet jis nėra nemalonus, ar pikinantis, kaip būna skubios gamybos atveju. Galima jį valgyti ir gryną, tačiau taip sunkiau dozuoti,o be to, landžiojant į stiklainį galima jį netyčia užteršti ir sugadinti sviestą. Aišku, visada galima retkartčiais patikrinti kas darosi talpoje ir pastebėjus bent menkiausius pelėsio ar kitos biologinės taršos židinius, vėl pakaitinti svietą vandenyje ir įdėti dar žiupsnelį druskos.
Kepinių receptai iš tikro nėra svarbu. Tinka viskas, kur naudojamas sviestas ar riebalai. Vienintelė sąlyga, kepimo metu temperatūra neturi viršyti 160-180C. Aš kepu kietus sausainius- meduolius, nes jie ilgiau stovi, netrupa, o gausūs prieskoniai visiškai užgožia nepageidautiną kvapą ir skonį (abejoju ar yra pasaulyje bent vienas mentas, kuris pajustų, kad šie sausainiai yra su kanape). Šįmet naudojau šitą receptą:
http://pasididziuojantinamuseimininke.b ... oliai.html. Tešla gavosi kieta, bet išsikočiojo lengvai. Formai išspaust naudojau stiklinę:
http://bayimg.com/EAgLPaAei
http://bayimg.com/KaglcaAeI
Bet tai dar ne viskas. Aš nuoširdžiai nesuprantu žmonių, kurie prisikepę sausainių tuoj pat jų prisikemša pilną burną, o paskui klejoja be nuovokos kelias paras. Kažkaip norėtųsi daugiau atsakingumo. Mano rutina po kiekvieno tokio kepimo yra testavimas. Tai reiškia, kad pirmą dieną į pavakarę suvalgau ketvirtį sausainio. Mano organizmas poveikį pradeda jausti maždaug po 1,5 valandos ir jaučia poveikį maždaug 5 valandas. Jei poveikis silpnas, kitą dieną suvalgau pusę sausainio ir vėl laukiu 1,5 valandos tam, kad realiai įvertinčiau poveikį. Galiu pasakyti, kad šitos partijos stiprumas yra toks, kad man užtenka pusės sausainio. "Užtenka" reiškia, kad gerėja nuotaika, apetitas, aštrėja ir gilėja visi pojūčiai, pozityviai keičiasi aplinkos suvokimas, atplaukia galybė minčių ir idėjų, liejasi kalba, bet koordinacija nėra sutrikusi, galiu užsiimti ir kasdiene veikla, o nuėjus gulti jausti, kurie raumenys yra įsitempę ir nesunkiai atpalaiduoti juos prieš panyrant į gilų ir sveiką miegą.
Man didžiausias tokių kepinių privalumas yra kompaktiškumas, tikslus dozavimas, patogus ir saugus transportavimas, poveikio ilgalaikiškumas ir poveikio pradžios atidėjimas. Pavyzdžiui, sausainis yra nepakeičiamas einant į koncertą ar kitą ilgalaikį renginį, arba į netolerantišką ar nesaugų kanapės prasme vakarėlį.
Lyg ir viskas ką norėjau pasakyti. Dar kartelį- daugiau atsakomybės ir žinių apie tai, ką darome.
Kepiau sausainukus tada, o rytas buvo geras: duona, kanasviestas ir skilandinė dešra + arbatėlė 
Viena riekelė ir smagu 
![[:)]](./images/smilies/essen.gif "[:)]"){kind=small}
Sjp pagalvojau, jeigu issivirus pieneli ir ji su braskem ir cukrum pasitaisius, turetu kaskas gero gautis 
Geras video, valgyt net uzsinorejau, o jeigu lobsteri pasitaisius sitaip, o desertui bananu su ledais 
Tik perstipru butu 
![:]](./images/smilies/blink.gif ":]"){kind=small}