Tada kai randu laiko pramogoms.
Įpūsti ar apsipūsti?
Parašė ...dream(ofsilence)...
Šeštadienis, 05 Birželis 2004 00:00
Ar žinote, ką Amerikoje reiškia 420? Pasaulyje plačiai žinoma interneto svetainė
www.hightimes.com kurį laiką laikėsi nuomonės, kad „420“ yra su marihuana susijęs San Rafaelio (San Rafael) policijos kodas, tačiau policijos skyrius tai visada neigė. Todėl vyriausias Hightimes redaktorius Steven‘as Hager‘is galų gale jais patikėjo, ir nusprendė pasidomėti, kokios yra tikrosios termino „420“ ištakos. Išaiškėjo, kad šį terminą 1971 metais sugalvojo vienos San Rafaelio vidurinės mokyklos mokinių grupė, vadinanti save „Waldos“. Viskas prasidėjo nuo to, kad jie pradėjo susitikinėti kiekvieną dieną 4val. 20min., o vėliau pradėjo naudoti 420 kaip kodinį pavadinimą – tokiu būdu jų nesuprasdavo tėvai ir mokytojai.
Jei tai tiesa, kodėl 420 tapo tokiu populiariu terminu ir išplito po visą pasaulį?
Viena iš priežasčių yra ta, kad San Rafaelis yra grupės Grateful Dead tėviškė. Todėl šis terminas iš pradžių išplito Deadhead (grupės fanų) bendruomenėje, ir tik vėliau pasirodė Hightimes svetainėje. Tačiau kai tik 420 ten pasirodė, šis terminas pradėjo plisti vis greičiau ir greičiau.
Kodėl tiek daug pūtikų priėmė ir pradėjo naudoti šį terminą?
Dabar 420 Amerikoje – marihuanos vartojimo ritualizavimas, turintis gilią simbolinę reikšmę kanapių kultūrai. Šis terminas – tarsi nuoroda į teisingą ir atsakingą marihuanos vartojimą, savotiškas skirtukas tarp įpūtimo ir buko apsipūtimo. Tačiau prieš suprantant kas yra įpūtimas ir bukas apsipūtimas, svarbu suprasti ir tai, kad egzistuoja dvi pūtikų kategorijos – tie, kurie pučia protingai, ir tie, kurie tiesiog bukai apsipūtinėja.
Buki pūtikai pabunda ir iškart čiumpa suktinę – net jei tai būtų egzamino rytas. Jie galvoja, kad pagrindis marihuanos vartojimo tikslas yra kuo stipriau ir kuo dažniau apsipūsti. Pas bukus pūtikus žolė „neužsilaiko“ – surūkyti viską iš karto, tegu ir per prievartą, jiems yra pareiga. Buki pūtikai yra tie, kuriuos pašiepė Cheech ir Chong sukurdami Amerikoje plačiai žinomą pothead‘o (marihuanos vartotojo kaip narkomano) sterepotipą.
Tuo tarpu protingi pūtikai vartoja marihuaną kaip kūrybinį įrankį. Žolė jiems – priemonė pabrėžti gyvenimo grožį. Jie žino, kad vartojant protingai, kanapes yra vertybė. Bob Marley, Willie Nelson, Louis Armstrong, Ken Kesey, ir Stephen Gaskin yra vieni iš daugelio protingos kanapių kultūros atstovų.
Bet kaip tai susiję su 420?
Visų pirma, kaip teigia Amerikos pūtikai, tai reiškia, kad geriau palaukti bent jau iki 4val. 20min. popiet ir tik tada įpūsti – nebent marihuana vartojama mediciniais tikslais (ko Lietuvoje deja dar nebūna). Tie žmonės, kurie vos pabudę susisuka suktinę ir iškart įpučia, vėliau dienos bėgyje ir vėl pučia, ir taip be galo, nepatiria viso to malonumo, kuris ateina sulaukus bent jau 4val. 20min., kai prisėdi atsipūsti po visų dienos darbų. Vėlyva popietė yra tas laikas, kai galima ramiai atsisėsti, atsipalaiduoti, prisiminti dienos įvykius. Tokiu metu gali kilti pačių netikėčiausių pakvaišusių idėjų. O juk kanapės, saulėlydžiai, ir pakvaišusios idėjos – iš prigimties susiję dalykai. Žmonės, kurie vartoja marihuaną su saiku, patiria didesnį malonumą nei tie, kurie be perstojo pučia.
Antra, 420 ir su šiuo skaičium siejamas atsakingo pūtiko įvaizdis yra tarsi kanapių vaizdavimo vaikams modelis – ir tai yra pats svarbiausias įvairių prohibicionistų keliamas klausimas. Svarbu įtikinti šiuos žmones, kad legalizavus kanapes, jų vartojimas vaikų tarpe tikrai nepadidės. Privalu įrodyti, kad protingi pūtikai nėra suinteresuoti vaikų įtraukimu į kanapes vartojančių žmonių ratą.
Nuo tada, kai Partnerystė už laisvą nuo narkotikų Ameriką (Partnership for a Drug-Free America) pradėjo leisti reklamines TV vinjetes apie kanapes vartojančius vaikus, tokių vaikų tik padaugėjo. Sakysit – tai juk Amerika? Bet juk akivaizdu, kad kuo daugiau vaikams pasakoji apie marihuaną, tuo jie tampa smalsesni ir nori pabandyti, kas tai yra iš tiesų. Pasakymas, kad tai yra blogai, nėra efektyvi atgrasymo priemonė. Tiesą sakant, didžioji vaikų dalis mėgaujasi tuo, kad pažeidžia suaugusių nustatytas taisykles. O juk dabar vaikams kur kas paprasčiau nusipirkti marihuanos nei alaus – nes kanapės parduodamos gatvėje, tuo tarpu alaus pardavimą reguliuoja licenzijos ir šalies įstatymai.
Efektyvus tokio pobūdžio problemų sprendimas nėra negatyvių TV vinječių skaičiaus didinimas. Teisingais pavyzdžiais galima pasiekti daugiau, nei draudimais – ir būtent todėl taip svarbu, kad kuo daugiau pūčiančių būtų protingais, atsakingais pūtikais, o ne būkai apsipūtinėjančiais „stoneriais“. Be to, kaip teigia vyriausias Hightimes redaktorius Steven‘as Hager‘is, protingi pūtikai vengia vaikų akivaizdoje kalbėti apie pūtimo privalumus, o jei ir kalba, tai naudoja koduotą, vaikams nesuprantamą pavadinimą (koks savo laiku buvo 420).
Bukai pučiantys žmonės gali jaustis esą kanapių revoliucijos dalimi – bet jie, tiesą sakant, tėra problemos dalis. Jei norime visam pasauliui įrodyti, kad kanapė nėra pavojingas augalas, privalome šį augalą naudoti protingai, o ne kvailai ir neatsakingai. Privalome būti protingi pūtikai, o ne bukai pučiantys. Taigi, kurioje pusėje tu nori būti – toje pačioje, kurioje buvo Bob Marley, Louis Armstrong, ir Willie Nelson? Ar tenori būti tas, kuris bukai apsipūtinėja?
Parengta pagal
Steven Hager "Stoner Smart or Stoner Stupid" 2002.08.07