AroMoteris rašė:išgėrus poveikis prasidera po 1h, trunka 5-11h.
manau tai susijęsu tuo, jog parūkius per plaučius ir alveoles thc patenka tiesiai į kraują, o tada žinoma varo į smegenis. o išgėrus dar kol virškinamąjame trakte absorbuojama..
AroMoteris rašė:manau tai susijęsu tuo, jog parūkius per plaučius ir alveoles thc patenka tiesiai į kraują, o tada žinoma varo į smegenis. o išgėrus dar kol virškinamąjame trakte absorbuojama..
Virskinamajame trakte thc virsta kazkokiu kitu junginiu, kuris pasizymi stipresnemis, haliucinogeninemis savybemis. Pavadinima pamirsau. Patrick Matthews raso apie tai savo "Cannabis Culture", dabar neturiu tos knygos, negaliu patikslinti.
Pyragas yra geris. Tiesiog nevalia valgyti daugiau, nei galima - su pirmuoju naujo (ypac nepazistamos veisles) derliaus pyragu reikia buti labai, labai atsargiam! Is pirsto nelauziu -
Syki pyragelio netycia suvalgiau desimt ar keliolika kartu daugiau, nei reikia. Ir biciulius prikalbinau, patikines. Valgiau pyraga, kepta is kazkokios sativos, o su sativa anksciau nebuvau susidures - pyragus iki tol kepdavau tik is lietuviskos, o lietuviskos pyrago kur kas daugiau reikia suvalgyti. Ta sativa pasitikejimo nekele - rugsejo vidury buvo skinta, ziedu tik uzuomazgos, vieni lapai, beveik jokio kvapo.. Kaime aptikom su biciuliais ja netycia, uz kaimynu tvartuko augo, rugpjutis buvo - apziurejes pareiskiau, kad nieko doro is jos nebus (pamaniau, kad laukine lietuviska, ale nebuvau tokios dar mates - aukstas aukstas krumas, ziedu beveik nera, nekvepia..). O kaimelio pakrasty kiek anksciau buvom aptike kazka idomesnio (kaip tuomet rodesi - kazkokios laukines lietuviskos pseudoindikos, zemi, ziedingi, kvapnus augaliukai - tokie tinka pyragams, kaip patirtis byloja).
Vasara baigesi, kaimelio jaunimelis nutare nuimti derliu. Isivaizdavau, kad bus pjaunamos tos zemutes kvapnios pseudoindikos, taciau veliau paaiskejo, kad buvo nupjautas didysis nekvapnusis beveik beziedis krumas.. Tuomi didziai nusivyliau. Praejus porai savaiciu po pjuties apsilankiau TEN ir (labai atsainiai, visiskai nieko nesitikedamas bei slapcia gailedamas maisto produktu - sviesto, kondesuoto pieno, sokolado ir sausainiu) iskepiau pyraga. Visus ispejau, kad gali nieko ir neivykti, visai nieko.. Tiesa, negana to, kad pati zaliava man pasirode itartina, jos dar ir nedaug buvo - biciuliai male tuos lapus kavamale tol, kol kavamale sugedo - spejo primalti gal kiek daugiau nei puslitriuka.. Na, taip - mazdaug tiek kanapmilciu ir dedama i viena pyraga, taciau tas krumoksnis JUK nei zydejo, nei kvepejo, todel maniau, kad bent puslitrio miltu reiketu, puslitrio MAZIAUSIAI. Zodziu, iskepem. Ikisom i saldytuva, isejom laukti vakaro. Vakare sutarem zusirinkti "Karuseles" partijai ir arbatelei (megstamas vietos bendruomenes laisvalaikio leidimo budas).
Nieko nesitikejau. Tiesa, vakaro belaukiant nutiko sis tas nemalonaus - biciulis, kuris lyztelejo verdamo pyrago mases, pradejo eiti is galvos. Na, aplaize sauksta zmogus, ir tiek. Juokai. Nekreipiau demesio. O detis stai kas pradejo - sedim mes, vadinasi, biciulio namuose, virtuvej arbatele gurksnojam, ir staiga jis pradeda krizenti, taip nei is sio, nei is to. Ir pranesa, kad nustoti negali. Beda - tevai uzsuka virtuven. Biciulis iseina lauk. Iseinu ieskoti. Randu sedinti ant laipteliu, rankomis uz galvos susiemusi. Sako, pyragas PRASIDEJO. O as - koks dar pyragas, taigi nevalgem dar, vakaro laukiam (jau ir paciam linksma darosi - gryniausias "nesamones" zmogus tauzija vidury baltos dienos). O jis ir sako - taigi lyztelejau, kiek ant sauksto uzsilike buvo.. Puoliau raminti - "neimanomas dalykas, per mazai gi, cia gal jau siaip tau kazkas, gal isikalbejai kazikaip, juk ir pats augalas tas, is kurio pyragas, pats matei - nei sioks, nei toks". Supraskite mane! Pamaniau, kad zmogus bugstauja del to, kad po vakaro vaisiu ir "Karuseles" teks namo grizti, o namuose tevai, o jei nesusivaldysim ir kaip nors issiduosim?.. Taigi, kalbas apie pyrago pradzia ivertinau sau kaip meginima atsaukti vakaro "linksmybes". Ir toki meginimas supratau, toki meginima pateisinau ir teisinau garsiai - jei neramu, nesinori - nereikia, viskas tvarkoj! Taciau tai mano draugo neprablaive. Pamaniau, kad apsimeta ir neprisipazista. Mat jis uzkietejes uzsispyrelis toks, siaip.
Atejo vakaras, biciulis atsipeikejo, nutarem vis tik neatsaukti vakarienes. Sutikom dar viena bendra ir patraukem pas ketvirtaji, kurio saldytuve musu lauke PYRAGELIS. KEPALAS.
Ketvirtasis duris atidare irgi sunerimes. Sitoj vietoj akimirkai suzibo mintis - "Hm, rimtas atvejis, neivertinau augalo..", taciau ja iskart mano senosios nuostatos ir patyrimai senieji uzgesino. Ketvirtojo ta pati istorija - lyztelejo. Na, verdant keleta sykiu prasiau ju pakeisti ranka - mat nuolat maisyti reikia verdant ta mase, o as gal cigarete surukyt uzsimaniau ir paprasiau pamaisyti. Tai tie ir paragavo bemaisydami, "ant sauksto galo, biski tik". Klause, ar galima, smalsavo - taip, atsimenu - leidau (anksciau mat pats visada ragaudavau virdamas, ir ragaudavau drasiai, ne ant sauksto galo, o tiek, kad jau gerai skoni galeciau ivertinti; tad nepriestaravau; pamenat, nieko gero apskritai nesitikejau is to kruminio pyrago..).
Taigi, susedom vis tik uz stalo, man jau pasidare idomu. Paraikiau, ukiskai taip. Tiedu jauragaveliai tik po riekute maza sukrimto, zinoma, o as ir tas trecias biciulis, kuris virimo procese nedalyvavo, suvalgem tinginuko tiek, kiek paprastai lietuviskojo ir valgoma - mazdaug po dvi juodos duonos kepalo riekes didumo riekes; sakiau - "pamatysim, per daug nebus tikrai, gi kaip visada etc". O jauragaveliai po pusriekes trecdali ar tik ketvirtadali jau, jei norit tiksliau. Dar mudu, daugiau valgancius, atkalbinejo, sake, kad mirsim.. Linksma buvo. Man, ta prasme.
Sedim, vadinasi, arbatele gurksnojame, meginam zaisti kortomis, zaidziam, zaidziam jau gera pusvalandi ir galiausiai pasidaro aisku, kad nesizaidzia sivakar. Ketvirtasis patraukia lovop, o musu trijule patraukia i kaimelio jaunimo namus, mat ten laisva, tuscia, o raktai kiseneje, galima, vadinasi, ramiai pasedeti, kavos issivirti. Iki tos vietos nuo ketvirtojo namu kokie 3 - 4 simtai metru. Na, netoliese, cia pat, galima sakyti.
Isejus staiga suvokiu, kad ivyko pats netikeciausias dalykas - pyragas PRASIDEJO, taip pat suvokiu, kad su kiekvienu zingsniu jis prasideda dvigubai, ta pati jaucia ir tas draugas, kuris irgi pora riekiu suvalge.. Zodziu, pyrago poveikis auga geometrine progresija.. Taip pat aisku aiskiausia pasidaro ir tai, kad sauksto laizytojai nemelavo, neapsimetinejo, o tiesa sventa sake; o baisiausia - ne akimirkos neuztrukau sugretinti sauksto gala su PORA DIDELIU RIEKIU! Suvokiat?..
Vargais negalais sieke ta uzuobega, uzsirakine kritom kas i foteli, kas ant stalo, o kas ant grindu kryzeliu tiesiog ir nekrust, mat viskas sukosi bepaliovos ir jau buvo nebeaisku, kur yra kaire, kur desine, kur virsus, o kur apacia, pykino, supykino, nebepasakosiu daugiau apie ta vakara. Kaip grizom namo, neatsimenu..
Ryte suvokiau, kad guliu lovoje ir ka tik prabudau is miego. Issyk prisiminiau, kas atsitiko vakar, todel akis pramerkiau labai atsargiai... Isvydau pries save siena, siena nejudejo, viskas tvarkoj, vadinasi, PYRAGAS BAIGESI, PYRAGAS ISEJO, slove viespaciui aukstybese, ufff.
Ta proga issiverciau is lovos buduken sulakstyt. Pusiaukeleje staiga siaubas tik apeme - pirma apeme, o tik paskui supratau, suprantat - niekas niekur neisejo, niekas nepraejo! ! ! Vos ne vos grizau atgal i lova. Vel kazkaip uzmigau, paskui teko valgyti pusrycius, tada suzinojau, kad draugas siryt jauciasi gerai (mat kur kas maziau suvalge) ir net labai gerai. O man vel teko prigult po pusryciu. Zodziu, antroj dienos pusej tik viskas pradejo klostytis taip, kaip jau vakare turejo - iprastinis gero pyrago normalios porcijos poveikis. Sakytum, OK, taciau po alinancios vakaro ir ryto patirties apskritai jokio pyrago nebesinorejo.. Ir trecia diena dar jautesi. Nemeluoju - 48 valandas tesesi visa tai. Be pagrazinimu. Tiesiog netycia buvo suvalgyta desimt kartu daugiau, nei galima.
Sia istorija surasiau didaktiniais sumetimais. Nepatingejau.
Tiesa, viskas baigesi laimingai. Supratom, koks yra porcijos dydis. Pyrago, kaip veliau paskaiciavom, buvo apie simta porciju tam kepale (kai paprastai tebuna dvi-trys porcijos 2-3 valgytojams, kepant is paprastos lietuviskos). Vaisinom daug zmoniu, visi gyre.
To augalo uzteko dar vienam tokiam pat galingam pyragui, taip pat ir rukem sauniai ilgai ilgai, beveik iki pat kitu metu derliaus..
Liudna tik tai, kad nezinom, kokia ten veisle buvo. Aisku viena - tikrai ne vietine. Seklu nebuvo. Post factum buvo iskelta versija, kad augalas tam tycia ir buvo pasodintas, ir net priziuretas galbut - jei ten ir augo patinai, jie buvo israuti (siaip ten buvo isivaizduojama, kad pjaunamas laukinis, kad niekam skriaudos nebus). O apie klonavima tuomet ne pagalvot nebuciau galejes - dar nezinojau, kad tai visai paprasta. Ech, toks geras augalelis buvo.. Ir nebesuzinot.
BUKITE ATSARGUS. NEVAISINKITE DRAUGU NEISMEGINTAIS KEPINIAIS!