vidinės ramybės ieškojimas.

[breeze]

Tikrai neįmanoma tų demonų sulaikyti. Gal kažkurį laiką ir galima, tačiau ne ilgai. Be to, kuo ilgiau jiems neleidi palakstyti, tuo piktesni jie tampa. Nežinau dėl meditacijos, gal kažkam ji ir padeda, tačiau man - ne. Tiesiog jaučiuosi kaip paskutinis idiotas sėdėdamas ir skaičiuodamas iškvėpimus, ar ten dar ką.

Aš tiesiog einu pasivaikščioti. Įpučiu liberalų kiekį žolės, prasieinu kelis kilus, ir ramiau pasidaro. Dar rašymas padeda. Nebūtina būti rašytoju - tiesiog sugalvoji situaciją, kurioje demonai galėtų pasismaginti, ir - pirmyn. Rezultato nebūtina viešinti, galima tiesiog ištrinti. Esu buvęs pas psichologą, bet nieko gero iš to nesigavo. Gal man tiesiog nepasisekė, tačiau mano psichologas pasitaikė toks šaunuolis-teisuolis, nuo kurio po kelių vizitų pradėjo darytis bloga.

[ananasai]

Ne bandyt nuslopint viską reikia, o kažkur išliet pyktį, susikaupusias blogas emocijas. Vieni, kaip jau čia minėjo, rašo ar dar kažką panašaus daro, kiti kitokios veiklos randa. Nors ir nesu labai kūrybiškas žmogus, bet man tai nusiramint padeda muzika. Įputi truputį, pasiimi gitarikę ir grojiesi sau beleką. Jeigu negroji, tai gal visai laikas būtų išmokt kažką naujo? Vis kažkoks užsiėmimas.
Kai tikrai nieko tokio veikt nenori, tai pasivaikščiojimai, sportas irgi gerai. Galų gale, apsilankymas pas psichologą irgi gali padėt. Ne visi jie ten tokie, kurie tik pripistų protą, kad viskas gerai bus. Yra ir tokių, kurie tikrai padeda mintis susidėliot, o jei jau nepatiktų, tai ir neitum daugiau.

[medelynas]

Svarbiausia aktyvus sveikas gyvenimo būdas. Reikia pamilti gyvenimą, daryti tai kas teikia įdomu, teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą. Reikia kurti, statyti savo gyvenimą ir save iš vidaus. Niekas taip nestiprina ir nesuteikia tiek naudos kiek pastovus savęs tobulinimas. Negalima užstrigti stagnacijoje, o apie degradacija net nekalbu. Reikia siekti kilnumo, gerio, stiprybės. Niekas mums nepadės, tik mes patys galime sau padėti. Aš ta savo vidinį nestabilumą tramdau kontroliuodamas savo aplinką, izoliuojuosi nuo neigiamos įtakos ir energetikos. O nuo ko negaliu apsisaugoti tai stengiuosi kompensuoti laiku skiriamu sau, daug galvoju, pergalvoju, išmokau galvoti, galvojimas tapo mano hobiu, analizuoju viską kas aplink mane, visus už ir prieš, visus + ir - ir kuriu tokią aplinkinę energetiką, kur daugiau būtų už ir +. Auginu daržoves, arbatžoles, prieskonius, gėles, pastoviai siekių kažkokių naujų žinių, bandau pastoviai išmokti kažką naujo, kai jaučiu, kad užsitupėjau prasiblaškau, keičiu aplinką, labai gerai pvz darbo dienomis būti vienokioje aplinkoje, o savaitgaliais kitoje, namus derinti su išvykomis, ne namų aplinka, poilsiu, malonia veikla ne namie ir pan. pozityviai veikia. Galvoje gaunasi toks gaivus flowas, ilgame periode gerėja nuotaika, normalėja bendravimas su aplinkiniais, ateina žinojimas kaip reikia elgtis atitnkamose situacijose, ka sakyti ko ne, kaip pozityviausiai su mažiausiai negatyvo bendrauti ir aiškintis santykius su žmonėmis. Mylėkit, pamilkit save ir gyvenimą, žmogeliukai, ir galėsite mylėti kitus.

Edit: reikia nustot būt cinikais ir į viską žvelgt tolerantiškiau, plačiau, giliau, užuot smerkus, pirma įsigilint ir įsijaust, smalsauti, nustoti kritikuoti ir žiūrėti kur būtų galimą įterpti komplimentą, užuot ryškinus negatyvą, akcentuoti pozityvą.

[alexis]

Svarbiausia aktyvus sveikas gyvenimo būdas. Reikia pamilti gyvenimą, daryti tai kas teikia įdomu, teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą. Reikia kurti, statyti savo gyvenimą ir save iš vidaus. Niekas taip nestiprina ir nesuteikia tiek naudos kiek pastovus savęs tobulinimas. Negalima užstrigti stagnacijoje, o apie degradacija net nekalbu. Reikia siekti kilnumo, gerio, stiprybės. Niekas mums nepadės, tik mes patys galime sau padėti. Aš ta savo vidinį nestabilumą tramdau kontroliuodamas savo aplinką, izoliuojuosi nuo neigiamos įtakos ir energetikos. O nuo ko negaliu apsisaugoti tai stengiuosi kompensuoti laiku skiriamu sau, daug galvoju, pergalvoju, išmokau galvoti, galvojimas tapo mano hobiu, analizuoju viską kas aplink mane, visus už ir prieš, visus + ir - ir kuriu tokią aplinkinę energetiką, kur daugiau būtų už ir +. Auginu daržoves, arbatžoles, prieskonius, gėles, pastoviai siekių kažkokių naujų žinių, bandau pastoviai išmokti kažką naujo, kai jaučiu, kad užsitupėjau prasiblaškau, keičiu aplinką, labai gerai pvz darbo dienomis būti vienokioje aplinkoje, o savaitgaliais kitoje, namus derinti su išvykomis, ne namų aplinka, poilsiu, malonia veikla ne namie ir pan. pozityviai veikia. Galvoje gaunasi toks gaivus flowas, ilgame periode gerėja nuotaika, normalėja bendravimas su aplinkiniais, ateina žinojimas kaip reikia elgtis atitnkamose situacijose, ka sakyti ko ne, kaip pozityviausiai su mažiausiai negatyvo bendrauti ir aiškintis santykius su žmonėmis. Mylėkit, pamilkit save ir gyvenimą, žmogeliukai, ir galėsite mylėti kitus.

Edit: reikia nustot būt cinikais ir į viską žvelgt tolerantiškiau, plačiau, giliau, užuot smerkus, pirma įsigilint ir įsijaust, smalsauti, nustoti kritikuoti ir žiūrėti kur būtų galimą įterpti komplimentą, užuot ryškinus negatyvą, akcentuoti pozityvą.

Nuostabus komentaras

[THCholic]

medelynai, štai taip atrodo išmintis.
Rep+ Tau.

[Pavlikas]

sveiki kolegos,
rašau norėdamas sulaukti jūsų pagalbos ir kažkokių patarimų. esmė tame, kad jaučiu jog manyje tūno labai daug blogio, manau, kad tai vaikystės nuoskaudos, nes turėjau smurtaujantį patėvį, bet suprantu, jog dabar dėl savęs ir savo elgesio esu atsakingas tik aš pats. problema tame, kad nesugebu valdyti savo emocijų, savo pyktį sugebu pašalinti tik labai stipriais isterijos priepoliais, dėl kurių aš jau pradedu nekęsti pats savęs. o jie kilti gali dėl visiškų smulkmenų ir dėl to prarandu sau artimus žmones. alkoholio nevartoju, tačiau labai daug pučiu... stengiuosi užmušti manyje tūnantį demoną, kol apsvaigęs - aš būnu ramus, į viską bandau įsigilinti ir problemas išspręsti diplomatiškai, bet kai tik viskas baigiasi, aš vėl tampu tokiu kokiu būt nenoriu. nesakau, kad tai kartojasi kiekvieną dieną, tačiau kartojasi. savyje bandau save nuteikinėti, kad toks nebūsiu, kad stengsiuosi kažką keisti, bet atrodo jog tai mane persekioja, nes vis išaušta ta diena, kai vėl savęs nesuvaldau. paprastai būnu įsitempęs, daug stresuoju. visiškai nesugebu atrast savyje vidinės ramybės, gėrio, kuriuo galėčiau spinduliuoti, ir skleistį jį aplinkiniams. galvoju užsiimti meditacija, tikiuosi, kad tai man padėtų. vat toks aš esu, gyvenantis, su neužmušamu demonu savyje, tačiau noriu, kad tai baigtųsi, kad daugiau nebeskaudinčiau sau artimų žmonių..

Prikelsiu tema, gal kazkam bus naudinga.

Isvaryt is taves demona gali tik Jezaus sviesa. Tokiu atveju kai turi demona savyje reikia skaityt naujaji testamenta, tiket, melstis ir prasyt Dievo kad islaisvintu. Savo jegom gali padaryt labai nedaug ty stengtis suvaldyt save kad nepasiduotum tam nuodemingam elgesiui. Kai suderini savo jegas su Dievo jega per tikejima tada busi islaisvintas. O vien savo jegom ne. Ir tas islaisvinimo procesas gali uztrukt, nes dazniausiai jau kai supranti, kad kazkas negerai tas demonas jau buna pazenges ir iauges. Uztrukt gali net pakankamai ilgai, metus ir ilgiau. Ir pats procesas nera lengvas, bet pakentet verta, kad poto galetum megautis nauja gyvenimo kokybe ir apskritai nauju gyvenimu.

Zdz jokie zmones ar psichologija nepades is esmes. Cia yra tarp taves ir Dievo. Dievas kalba per Sventojo rasto skaityma. Gali ir net patariu skaityt parukius, bent jau pati pirma karta, nes kai skaitai parukes tai kas parasyta potencialiai daug giliau sminga i siela ir labiau veikia. O to ir reikia, ne paciam but protinguoliu, bet atsivert Dievo zodziui ir leist jam perkeist tave.

Ir cia buna kad kazkas sako : "skaityt biblija parukius yra sventvagyste ir pan" - tai tokiem sakau - nejuokinkit arabu, jeigu tikrai suprastumet kas yra zole ir kam jinai skirta tokiu bobutisku prietaru nesneketumet.