Kanapės mėgėjų lyga

Sveiki, vakar parūkiau žolytės, po labai ilgo laiko nerūkymo, galbūt puse metų kaip nerūkiau. Ši savaitė buvo gana stresuota ir panašiai, na ne iš geresnių, bet va penktadienį sumąsčiau parūkyti. Rūkiau per butelį (vieną saujelę tik surūkiau, kur ant butelio galvutės uždedi) bet pirmą kartą taip uždaužė, jog dar ir dabar jaučiuosi nesavas. Kelios minutės po rūkymo puoliau į kažkokį nerimą, pradėjo stipriai širdis plakti, tirpti šonas, trūko kvėpavimo... Visą laiką prastresavau ir pragalvojau kas čia man vyksta ir ar aš nenusibaigsiu. Štai dabar atsikeliu 12 val po žolės parūkymo, vis dar pojūtis toks, kad nelabai orientuojuosi aplinkoje, žiūriu į vieną tašką, labai apie daug ką mąstau, beprasmiško.. Nežinau, negalėjo tas žolės rūkymas paveikti taip mano smegenų, kad visam laikui tokia stadija ir užsiliks? Nes jaučiuosi tragiškai... Gal kas esate išgyvenę kažką panašaus?

Praeis. Nestresuok.

Gal būtų geriau kažkokios veiklos susirast, o ne "labai apie daug ką mastyt".

Visam laikui bičiuli, tokia rūkymo esmė ir yra! reikia ne dažnai, bet galingai Užsitikrini saugią aplinką, pasirenki gerą vakarą, gerą medžiagą, ir pridauži kaip pora neskalbtų kojinių ir tada į augalą pavirsti ir varai per egzistenciją juodom skylėm nardydamas, kartais miršti, pakliūni pas Dievą, persimeti keliais žodžiais, tada vėl prisikeli ir po visko išlieka tik pamokslinantis prisiminimas. Nieko nėra be prasmės Tavo tikslas - įprasminti viską. Svarbu viską atlikti ramia dūšia, nes žmogus toks dalykas, kurio protas yra aukštesnis už materiją. Gyvenimas kaip placebas - poveikis toks, kokį tavo protas užsakys.
Visgi, tirpstantis šonas, kvėpavimo trūkumas.. kitą kartą tokiam dalykui pasireiškus, susiimk, atsistok ir išsijudink, atlik mankštelę, jogos ir kvėpavimo pratimą kitą, papūsk krūtinę, pasiražyk, bet nepersitempk, pamatysi, prasikvėpuosi kaip didelis Viskas pas mus eina bangom, o to kas banguoja gylis priklausys tik nuo to, kiek tu leisi sau į tai įnerti.
Kitas dalykas, jeigu labai paranoja užeina, tai patarimai tokie: uostyk juodų nemaltų pipirų burbuliukų. Juose esantys terpenai turėtų "nušveisti" surakinimą. Paskui kitas patarimas: prasiplauk akis, švelniai, smarkiai nemygk jų, bet pasimasažuok su vėsiu ar kūno temp., bet ne šaltu vandeniu. Paskui dar gali mėginti prausti po vandeniu galvą, o jeigu jau visai stipru, tai šok visas į dušą, tik atsargiai nenugriūk jame, nes gali susitrenkti galvą, sakykim, į klozetą ar kriauklę ar šiaip grindis ar kokį smailų kampą ir mirti. Švelniai gazuotas, mineralinis vanduo, citrusininės sultys - taip pat "ardo" mj poveikį.
Dar dalykas, THC - antiemetikas, tai reiškia, kad migdo organizmo gebėjimą vemti, o kartais korpusą spaudžia tik dėl to nes tiesiog nori atsirūgti, tad gazuoto gėrimo atsigėrimas, pilvo šokis ir dirbtinis atsirūgimas gali išties palengvinti nemalonius potyrius.
Pats neretai išgyvenu mirtį, kai velnioniškai ir tuo tikslu prirūkau gerosios Yra mūsų smegenyse tokia vietelė, kur gyvena visų vienas ir tas pats "Aš". Norint į ją patekti, reikia užsimerkti ir pasileisti į smegenies kuriamas abstrakčias vizualizacijas, kurios gali išsiritulioti į kažką konkretesnio ar net sapno fragmentą.
O kokia prasmė "mirti" nuo mj? Tokia, kad prisikėlęs tu labiau vertini tai, ką turi ir tai padaro tave geresniu žmogumi. Yra pasakymas: "vertinti pradedi, kai prarandi", taigi mj tau tiesiog rodo tave patį, atima ir duoda tau įvairius dalykus, rodo tau, kas yra ir kas gali būti.
Jeigu dar dabar jautiesi "išneštas" - kompensuok, pasilepink save, nes tu to nusipelnėi, o nusipelnėi, nes atlaikėi vakarykštį Pasilepinti gali higieniškai - išsiprausk, išsišveisk, susitvarkyk savo gyvenamas patalpas, pavalgyk vaisių, atsigerk arbatų, paklausyk tavo vibracijas atitinkančios muzikos, susiveik paplaukiojimą baseine ar vandens telkiny, į pirtelę įšauk. Šiandien šeštadienis, šiandien daug prasmių nereikia Šiandien reikia sulėtinti tempą ir mėgautis esamuoju laiku

Oh damn, G.... Tik dėl tokių postų nekyla ranka mesti temų į sąvartyną...

taijojo rašė:Sveiki, vakar parūkiau žolytės, po labai ilgo laiko nerūkymo, galbūt puse metų kaip nerūkiau. Ši savaitė buvo gana stresuota ir panašiai, na ne iš geresnių, bet va penktadienį sumąsčiau parūkyti. Rūkiau per butelį (vieną saujelę tik surūkiau, kur ant butelio galvutės uždedi) bet pirmą kartą taip uždaužė, jog dar ir dabar jaučiuosi nesavas. Kelios minutės po rūkymo puoliau į kažkokį nerimą, pradėjo stipriai širdis plakti, tirpti šonas, trūko kvėpavimo... Visą laiką prastresavau ir pragalvojau kas čia man vyksta ir ar aš nenusibaigsiu. Štai dabar atsikeliu 12 val po žolės parūkymo, vis dar pojūtis toks, kad nelabai orientuojuosi aplinkoje, žiūriu į vieną tašką, labai apie daug ką mąstau, beprasmiško.. Nežinau, negalėjo tas žolės rūkymas paveikti taip mano smegenų, kad visam laikui tokia stadija ir užsiliks? Nes jaučiuosi tragiškai... Gal kas esate išgyvenę kažką panašaus?

Čia vadinamas piriboras, man per 6metus rukymo taip buvo 3 kartus, ir tais pirmais metais. Dar ka pastebejau visi kartai buvo tada kaip rukydavau nesavoi kompanijoi, kažkaip ne savim jautiesi prie ju ir pnš. Kitas dalykas per bambali tikrai per žiauru duma imanoma užtraukt, kuris nupisa belekaip. Kasiakus rukyk. O šeip po byški priprasi ir nebebus tokiu prikolu

Man tai kaip tik po ilgų rūkymo metų atėjo tokios savijautos po parūkymų. Manau todėl, kad anksčiau kažkaip dėl nieko nesukau galvos, mažai atsakomybių buvo ir jaučiausi ramus, parūkęs irgi tik žvengdavau ir čilindavau. Vėliau kai parukydavau žiaurus gruzas puldavo. Išskirtiniais atvejais tik kai viskas tikrai zajabys gyvenime klojasi tada ir parūkymai geri. Tai dabar visai neberūkau, kai vėl viskas bus super, tada bus galima ir kasiaką užsidegt

Nu kekvieno organizmas skirtingas

taijojo rašė:Sveiki, vakar parūkiau žolytės, po labai ilgo laiko nerūkymo, galbūt puse metų kaip nerūkiau. Ši savaitė buvo gana stresuota ir panašiai, na ne iš geresnių, bet va penktadienį sumąsčiau parūkyti. Rūkiau per butelį (vieną saujelę tik surūkiau, kur ant butelio galvutės uždedi) bet pirmą kartą taip uždaužė, jog dar ir dabar jaučiuosi nesavas. Kelios minutės po rūkymo puoliau į kažkokį nerimą, pradėjo stipriai širdis plakti, tirpti šonas, trūko kvėpavimo... Visą laiką prastresavau ir pragalvojau kas čia man vyksta ir ar aš nenusibaigsiu. Štai dabar atsikeliu 12 val po žolės parūkymo, vis dar pojūtis toks, kad nelabai orientuojuosi aplinkoje, žiūriu į vieną tašką, labai apie daug ką mąstau, beprasmiško.. Nežinau, negalėjo tas žolės rūkymas paveikti taip mano smegenų, kad visam laikui tokia stadija ir užsiliks? Nes jaučiuosi tragiškai... Gal kas esate išgyvenę kažką panašaus?

Kaip aš pasiilgstu tokių kartų
Arba šiaip geros MJ