Re: Jėzus Kristus ir žolė.
Parašytas: 2021-06-28, 10:06
Bob Marley, nepaisant įnašo į muziką, tikrai ne tas pavyzdys. Jis mirė nuo daugybinio vėžio būdamas 36 metų, maža to - prieš mirtį pakeitęs savo tikėjimą. Nebent tai būtų įrodymas kad žolė negydo vėžio, ar bent jau griauna "universalaus vaisto" mitą.
Visa kita be abejo suprantu, įkvėpimas svarbus dalykas, tą kaip menininkas, literatas ir anksčiau aktyvus muzikantas pilnai suprantu. Tačiau ir čia noriu atkreipti dėmesį į labai svarbų dalyką. Galima padaryti netgi testą: bent metus būnant visiškai blaiviam ir nesisvaiginusiam nueiti susitikimą kur rūkoma žolė, arba dar ir vartojamos kitos svaiginančios priemones ir pateikti jiems sąrašą su įvairiais patikrinamais loginiais klausimais bei užduotimis. Mokslininkai tai yra darę ir su žmonėmis ir su gyvūnais. Išvados akivaizdžios, jog apsvaigę žmonės (ir kiti padarai) mato pasaulį kitaip, tačiau dažnai jų pastebėjimai neatitinka realybės ir logikos. T.y. jeigu blaivus protas ir taip yra linkęs padaryti klaidas ar neteisingas išvadas, tai apsvaigęs protas - juo labiau.
Žinoma yra ir atsitiktinumo išimtys, bei yra "blokų nuėmimo" išimtys, kai pvz žmogus turi kompleksų ar psichologinių problemų kurios trukdo atlikti kai kuriuos kasdienius darbus ar suvokti kai kuriuos dalykus, tačiau dirbtinai (ar natūraliai) atsipalaidavę jie padaro lengvai tai, kas paprastai nesiseka. Pavyzdys yra sceninis kalbėjimas, dainavimas ir pan. Asmeniškai kaip muzikantas žinau daug muzikantų kurie nieko nepavartoję bijo lipti ant scenos. Tiesiog nuo jaunystės neįveikta baime. Vieni tam naudoja žolę, kiti lsd, kiti alkoholį, kiti stirpius nerimą mažinančiųs vaistus...
Viskas būtų ok, bet kame bėda. Praėjus 10 ar 20 metų - tiems žmonėms problema ne tik nedingsta bet dar ir paūmėja, nes organizmas ir psichika prisitaiko ir ima toleruoti pašalines medžiagas. O kadangi ima toleruoti ir imunitetas prieš jas nekovoja, tad padidėja žalingas poveikis (kaip minėjau - kūnas ir psichika turi limitą). O žalingas poveikis griauna tiek sveikatą, tiek psichiką, tiek socialinį gyvenimą - šeimą, darbą ir tt.. Blogiausia dalis ta, kad pats žmogus, kaip anksčiau minėjau - to gali ir nebematyti. Kaip pats sakei - jog blogiausia ne ką vartoja o kaip elgiasi. Tačiau žmogus galvos kad elgiasi gerai, tačiau kiti nuo jo kentės. Mane pvz yra užpuolęs žmogus kuris paskui pats paaiškino kad per daug užkūrė žolės. Bet tuo metu jam neatrodė kad tai blogai, kol neišsiaiškinom. Tiesiog jo realybė buvo kitokia, jam atrodė kad kažką reikia papjauti su peiliu, nors aš tiesiog stovėjau autobuso stotelėj, bet jam tiesiog taip ekspromtu užėjo, kūrybinis įkvėpimas pagavo. Ir tokių atvejų labai daug. Aišku ne visi tokie kraštutiniai, bet pats principas - kad žmogus ne tiesiog mato tai, ko blaivūs nemato, bet dažniausiai mato klaidingai. Tas pats ir su loginiu suvokimu, loginių klaidų darymu.
Menas tai viena iš terpių kur klaidos kartais yra privalumas. Be abejo, tai visiškai normalu. Bet gyvenime kitaip, nes jei kenki žmonai, vaikams, visuomenei, ir pačiam atrodo viskas gerai, tai jau kas kita. Tai lengva suprasti pabendravus su žolę reguliariai rūkančių tėvais, sutuoktiniais, vaikais... (aišku jeigu jei nedaro to pačio)Bet būna labai liūdna. O jie patys net nesupranta kame bėda. Ir kuo toliau tuo labiau nesupranta. Nors viskas prasideda tiesiog nuo nekalto mąstymo kaip tavo, kad nieko tokio jei viskas sveikose ribose.
Kalbu tiek dėl to, kad pats užsiimu psichilogija ir žmonių konsultacijoms. Tiek teoriškai į tai daug gilinausi, tiek praktiškai tenka gelbėti žmonių gyvenimus, kai kas ko pervartojęs papjauna žmoną ar grasina vaikams, vaikai galvoja apie savižudybę nuo mažens nes nepakelia tokio tėvų "atsipalaidavimo".
Dar studijų laikais vienas žolę platinantis mano draugas pateikė labai aiškią formulę - tie kas įkvėpimo semiasi iš žolės, galiausiai jo nebesugeba rasti be jos. Neparūkę nieko nebesukuria. Tai klasikinis priklausomybės pavyzdys.
Kokią siūlau alternatyvą, kuri neturėtų tokios rizikos? Pirmiausiai tai suvokti ir niekas nepamiršti, jog įkvepimas yra viduje, jam iššaukti galima naudoti ir nerizikingas priemones ar būdus. Įpratus prie vieno metodo - jis visad veiks. Tad kodėl neišmokus naudoti nežalingo ir nerizikingo metodo?
Kitas momentas yra iš rytiečių praktikos - ten visi jogai žino "3 gamtos gunų mokslą". Tai mokslas apie materijos prigimtį, jog viskas reiškiasi 3 skirtingomis kokybėmis ir viską galima suskirstyti į jas. Visi intoksikantai įkskaitant žolę priklauso žemiausios kokybės kategorijai. Ta prasme kad sąmonės būvis yra pakeičiamas ne sąmonę pakeliant į viršų, o nuleidžiant labai žemai, į žemesnius energetinius centrus. Paradoksas, kad žemesniame lygyje yra lengviau jaustis gerai, nes tai gyvūnų lygmuo, jame išsilaisvina intuicija, instinktai, ir bendrumo su visata jausmas, nes gyvūnams tai yra kasdienio išlikimo garantai. Jie nesvarsto, o tiesiog elgiasi intuityviai ir instinktyviai pagal aplinkybes. Jogai leidžia sau nusileisti į tokį būvį bet tik su sąlyga, kaip minėjau - kad jie negrįš į visuomenę. T.y. nekurs šeimos, neis prie moterų (įžadas visam gyvenimui), neis į postus socialinėje struktūroje, neis į mokslus, politiką, teisėtvarką ar kt. O eis tolyn nuo materialių poreikių, gyvens kalnuose, miškuose ir pan iki kol paliks savo laikiną kūną.
Tačiau ne visi jogai renkasi sąmonės žemyn būdą. Sąmonę taip pat galima pakelti ir į viršų. Skirtumas tas, taip irgi įsijungia intuicija, tačiau neišsijungia racionalusis smegenų pusrutulis. Jis ne dominuoja tačiau atsiranda unikalus balansas tarp racionalaus ir intuityvaus mąstymo. Tačiau išsijungia instinktai, išsijungia malonumų trauka. Žmogaus kūnas ir protas būna visiškai blaivūs, gali dar geriau spręsti bet kokią darbo, santykių, logikos, ar kitą užduotį. Dar geriau gali suprasti šventaščius, ne tik pajusti, bet aiškiai pamatyti ir įsiminti tai, prie ko neprieis net parūkę žmonės. Visa tai liks atmintyje ir nereikalaus jokių papildomų priemonių, tai vėl iškelti. Priešingai - padės užsifiksuoti. O atsipalaivadimas didės lėtai bet užtikrinai. Sąmonės pakelimui įviršų (o ne į apačią) naudojami kiti metodai: mantra, meditacija, šravanam (klausymas), maunam (tyla, tylėjimas), tapa (susilaikymas nuo materialių potraukių), ahimsa (susilaikymas nuo kenkimo kitiems, įskaitant mėsos ir pan valgymą) ir tt.. Čia tik vos keletas iš didžiulio metodų sąrašo.
Svarbiausias argumentas tas, kad visi kas išbandė abu variantus (sąmonės konvertavimas žemyn su žole ar lsd ir sąmonės kėlimas švariais būdais) - visi pripažino, kad antras variantas yra visapusiškai efektyvesnis, jau nekalbant apie psichologinį ir socialinį pranašumą.
Na atleiskite, kad toliau plėtoju šitą temą. Tiesiog per daug gilinausi, ir per daug tenka liūdėti kai matau įvairias pasekmės, kurių kartais jau net nebeišeina atitaisyti.
Visa kita be abejo suprantu, įkvėpimas svarbus dalykas, tą kaip menininkas, literatas ir anksčiau aktyvus muzikantas pilnai suprantu. Tačiau ir čia noriu atkreipti dėmesį į labai svarbų dalyką. Galima padaryti netgi testą: bent metus būnant visiškai blaiviam ir nesisvaiginusiam nueiti susitikimą kur rūkoma žolė, arba dar ir vartojamos kitos svaiginančios priemones ir pateikti jiems sąrašą su įvairiais patikrinamais loginiais klausimais bei užduotimis. Mokslininkai tai yra darę ir su žmonėmis ir su gyvūnais. Išvados akivaizdžios, jog apsvaigę žmonės (ir kiti padarai) mato pasaulį kitaip, tačiau dažnai jų pastebėjimai neatitinka realybės ir logikos. T.y. jeigu blaivus protas ir taip yra linkęs padaryti klaidas ar neteisingas išvadas, tai apsvaigęs protas - juo labiau.
Žinoma yra ir atsitiktinumo išimtys, bei yra "blokų nuėmimo" išimtys, kai pvz žmogus turi kompleksų ar psichologinių problemų kurios trukdo atlikti kai kuriuos kasdienius darbus ar suvokti kai kuriuos dalykus, tačiau dirbtinai (ar natūraliai) atsipalaidavę jie padaro lengvai tai, kas paprastai nesiseka. Pavyzdys yra sceninis kalbėjimas, dainavimas ir pan. Asmeniškai kaip muzikantas žinau daug muzikantų kurie nieko nepavartoję bijo lipti ant scenos. Tiesiog nuo jaunystės neįveikta baime. Vieni tam naudoja žolę, kiti lsd, kiti alkoholį, kiti stirpius nerimą mažinančiųs vaistus...
Viskas būtų ok, bet kame bėda. Praėjus 10 ar 20 metų - tiems žmonėms problema ne tik nedingsta bet dar ir paūmėja, nes organizmas ir psichika prisitaiko ir ima toleruoti pašalines medžiagas. O kadangi ima toleruoti ir imunitetas prieš jas nekovoja, tad padidėja žalingas poveikis (kaip minėjau - kūnas ir psichika turi limitą). O žalingas poveikis griauna tiek sveikatą, tiek psichiką, tiek socialinį gyvenimą - šeimą, darbą ir tt.. Blogiausia dalis ta, kad pats žmogus, kaip anksčiau minėjau - to gali ir nebematyti. Kaip pats sakei - jog blogiausia ne ką vartoja o kaip elgiasi. Tačiau žmogus galvos kad elgiasi gerai, tačiau kiti nuo jo kentės. Mane pvz yra užpuolęs žmogus kuris paskui pats paaiškino kad per daug užkūrė žolės. Bet tuo metu jam neatrodė kad tai blogai, kol neišsiaiškinom. Tiesiog jo realybė buvo kitokia, jam atrodė kad kažką reikia papjauti su peiliu, nors aš tiesiog stovėjau autobuso stotelėj, bet jam tiesiog taip ekspromtu užėjo, kūrybinis įkvėpimas pagavo. Ir tokių atvejų labai daug. Aišku ne visi tokie kraštutiniai, bet pats principas - kad žmogus ne tiesiog mato tai, ko blaivūs nemato, bet dažniausiai mato klaidingai. Tas pats ir su loginiu suvokimu, loginių klaidų darymu.
Menas tai viena iš terpių kur klaidos kartais yra privalumas. Be abejo, tai visiškai normalu. Bet gyvenime kitaip, nes jei kenki žmonai, vaikams, visuomenei, ir pačiam atrodo viskas gerai, tai jau kas kita. Tai lengva suprasti pabendravus su žolę reguliariai rūkančių tėvais, sutuoktiniais, vaikais... (aišku jeigu jei nedaro to pačio)Bet būna labai liūdna. O jie patys net nesupranta kame bėda. Ir kuo toliau tuo labiau nesupranta. Nors viskas prasideda tiesiog nuo nekalto mąstymo kaip tavo, kad nieko tokio jei viskas sveikose ribose.
Kalbu tiek dėl to, kad pats užsiimu psichilogija ir žmonių konsultacijoms. Tiek teoriškai į tai daug gilinausi, tiek praktiškai tenka gelbėti žmonių gyvenimus, kai kas ko pervartojęs papjauna žmoną ar grasina vaikams, vaikai galvoja apie savižudybę nuo mažens nes nepakelia tokio tėvų "atsipalaidavimo".
Dar studijų laikais vienas žolę platinantis mano draugas pateikė labai aiškią formulę - tie kas įkvėpimo semiasi iš žolės, galiausiai jo nebesugeba rasti be jos. Neparūkę nieko nebesukuria. Tai klasikinis priklausomybės pavyzdys.
Kokią siūlau alternatyvą, kuri neturėtų tokios rizikos? Pirmiausiai tai suvokti ir niekas nepamiršti, jog įkvepimas yra viduje, jam iššaukti galima naudoti ir nerizikingas priemones ar būdus. Įpratus prie vieno metodo - jis visad veiks. Tad kodėl neišmokus naudoti nežalingo ir nerizikingo metodo?
Kitas momentas yra iš rytiečių praktikos - ten visi jogai žino "3 gamtos gunų mokslą". Tai mokslas apie materijos prigimtį, jog viskas reiškiasi 3 skirtingomis kokybėmis ir viską galima suskirstyti į jas. Visi intoksikantai įkskaitant žolę priklauso žemiausios kokybės kategorijai. Ta prasme kad sąmonės būvis yra pakeičiamas ne sąmonę pakeliant į viršų, o nuleidžiant labai žemai, į žemesnius energetinius centrus. Paradoksas, kad žemesniame lygyje yra lengviau jaustis gerai, nes tai gyvūnų lygmuo, jame išsilaisvina intuicija, instinktai, ir bendrumo su visata jausmas, nes gyvūnams tai yra kasdienio išlikimo garantai. Jie nesvarsto, o tiesiog elgiasi intuityviai ir instinktyviai pagal aplinkybes. Jogai leidžia sau nusileisti į tokį būvį bet tik su sąlyga, kaip minėjau - kad jie negrįš į visuomenę. T.y. nekurs šeimos, neis prie moterų (įžadas visam gyvenimui), neis į postus socialinėje struktūroje, neis į mokslus, politiką, teisėtvarką ar kt. O eis tolyn nuo materialių poreikių, gyvens kalnuose, miškuose ir pan iki kol paliks savo laikiną kūną.
Tačiau ne visi jogai renkasi sąmonės žemyn būdą. Sąmonę taip pat galima pakelti ir į viršų. Skirtumas tas, taip irgi įsijungia intuicija, tačiau neišsijungia racionalusis smegenų pusrutulis. Jis ne dominuoja tačiau atsiranda unikalus balansas tarp racionalaus ir intuityvaus mąstymo. Tačiau išsijungia instinktai, išsijungia malonumų trauka. Žmogaus kūnas ir protas būna visiškai blaivūs, gali dar geriau spręsti bet kokią darbo, santykių, logikos, ar kitą užduotį. Dar geriau gali suprasti šventaščius, ne tik pajusti, bet aiškiai pamatyti ir įsiminti tai, prie ko neprieis net parūkę žmonės. Visa tai liks atmintyje ir nereikalaus jokių papildomų priemonių, tai vėl iškelti. Priešingai - padės užsifiksuoti. O atsipalaivadimas didės lėtai bet užtikrinai. Sąmonės pakelimui įviršų (o ne į apačią) naudojami kiti metodai: mantra, meditacija, šravanam (klausymas), maunam (tyla, tylėjimas), tapa (susilaikymas nuo materialių potraukių), ahimsa (susilaikymas nuo kenkimo kitiems, įskaitant mėsos ir pan valgymą) ir tt.. Čia tik vos keletas iš didžiulio metodų sąrašo.
Svarbiausias argumentas tas, kad visi kas išbandė abu variantus (sąmonės konvertavimas žemyn su žole ar lsd ir sąmonės kėlimas švariais būdais) - visi pripažino, kad antras variantas yra visapusiškai efektyvesnis, jau nekalbant apie psichologinį ir socialinį pranašumą.
Na atleiskite, kad toliau plėtoju šitą temą. Tiesiog per daug gilinausi, ir per daug tenka liūdėti kai matau įvairias pasekmės, kurių kartais jau net nebeišeina atitaisyti.
))