Nuotrauka Nuotrauka

Technologijos: Mikorizė

Tobulėjantiems.
Sigma
Guru
Guru
Pranešimai: 2205
Užsiregistravo: 2004-07-07, 11:19
Reputacija: 6

Technologijos: Mikorizė

Standartinė Sigma »

Pasak ekspertų ir rusų forumų, tarp augintojų sparčiai plinta natūrali augalo stimuliavimo ir sveiko auginimo technologija. Tai - mikorizė. Trumpai ir ūkiškai, tai grybai ant augalo šaknų ima iš augalo cukrus, o augalui atiduoda viską ko tik jam reikia ir tiksliai kiek reikia. Nereik tręšt mineralinėm trąšom, pagerėja vandens įsisavinimas. O rezultatai geresni už hidroponikos. Taip pasakojama.

Aš nereklamuoju kažkokio produkto. Aš noriu jus supažindinti su technologija ir ekologišku auginimo būdu.

Kur gauti:
[ nuotrauka ]
http://www.senukai.lt/p.php/sodo-darzo- ... b=articles
http://www.euroflora.lt/home.3,p.848,e.3,l.lt
Pasidalinkite informacija jeigu kur kitur rasite. Ką rasite, kur rasite, už kiek rasite.

Trumpai apie tai kas yra mikorizė:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Mikoriz%C4%97

Plačiau apie tai:
http://www.mokslai.lt/referatai/nama%D1 ... ukyje.html

Sodininkų diskusijos apie tai:
http://www.rojaussodai.lt/forumas/viewt ... &sk=t&sd=a&

Išsamiai apie tai, kaip tai taikoma praktikoje:

SODININKO PAGALBININKAI; ORGANIZMAI, SKAIDANTYS ORGANIKĄ
http://www.sodyba.org/index.php?option= ... &Itemid=16

ORGANIZMAI, PADEDANTYS AUGALAMS MAITINTIS
http://www.sodyba.org/index.php?option= ... &Itemid=16

GRYBAI IR MIKORIZĖ
http://www.sodyba.org/index.php?option= ... &Itemid=16

Daugiau technologijų
http://gamta.vdu.lt/bakalaurai/pop_stra ... varba.html
BOB - Bombs Over Bagdad!
eric
Ekspertas
Ekspertas
Pranešimai: 585
Užsiregistravo: 2009-06-23, 00:50
Reputacija: 0

Standartinė eric »

Esu kazka girdejes apie trasas ar kazka panasaus,kurie padidina derliu. Gal cia tas pats? :)
Sigma
Guru
Guru
Pranešimai: 2205
Užsiregistravo: 2004-07-07, 11:19
Reputacija: 6

Standartinė Sigma »

Čia ne trąšos. Čia grybų sporos. Siūlyčiau perskaityt mano pasiūlytą informaciją. Daug įdomaus apie augalus. O suprantant ir žinant kaip auga, kaip gyvena augalas, yra daug lengviau juos auginti.
BOB - Bombs Over Bagdad!
Dante
Pažengęs
Pažengęs
Pranešimai: 94
Užsiregistravo: 2009-03-20, 14:26
Reputacija: 0

Standartinė Dante »

Įdomu ar tai pilnai gali pakeisti trašas?
Sigma
Guru
Guru
Pranešimai: 2205
Užsiregistravo: 2004-07-07, 11:19
Reputacija: 6

Standartinė Sigma »

O jūs paskaitykit pridėtas nuorodas ir neklausinėsit nesąmonių.
BOB - Bombs Over Bagdad!
Dante
Pažengęs
Pažengęs
Pranešimai: 94
Užsiregistravo: 2009-03-20, 14:26
Reputacija: 0

Standartinė Dante »

Nereik tręšt mineralinėm trąšom
Tu taip minėjai, bet iš nuorodų lyg apie tai nieko ir neradau.
Sigma
Guru
Guru
Pranešimai: 2205
Užsiregistravo: 2004-07-07, 11:19
Reputacija: 6

Standartinė Sigma »

Dante rašė:
Nereik tręšt mineralinėm trąšom
Tu taip minėjai, bet iš nuorodų lyg apie tai nieko ir neradau.
Kas yra trąšos? Įvairūs milteliai ar tirpalai gražiuose pakuotėse parduotuvių lentynose? Ne. Tai yra augalams būtinų maisto medžiagų rinkiniai. Grybai mikorizės būdu ima iš augalo sau reikalingas medžiagas, o jiems atiduoda jiems būtinas medžiagas. Grybai tas medžiagas gauna skaidydami organiką. Tai yra patiems grybams dar reikia irgi valgyt. Augalai patys tos organikos neskaido. Niekas iš oro neatsiranda. Tai gerai išplautam smėlyje niekas neaugs. Bet įvairiose parduodamuose dirvos ruošiniuose yra visko per akis. Bent tokiam vieno sezono auginime tai tikrai. O gamtoje vyksta ištisas gyvenimo ciklas, kai siurbiamos iš žemės mineralinės medžiagos, lipdomos į organiką, vėliau grybų bei kitų mikroorganizmų pagalba vėl padaromas augalams tinkamu maitintis. Tos mineralinės trąšos, tiksliau jų perteklius žudo mikroorganizmus. O augalus užteršia nitratais. Alternatyva tam yra tręšimas organinėm trąšom. O jų efektyvumą didinti mikorize. Gyvo organizmo maitinimosi esmė yra ne maisto kiekis, o subalansuota mityba. Grybai būtent tai augalui ir duoda. Rekomenduočiau dar perskaityti: http://anastasija.lt/forum/viewtopic.php?f=4&t=586

Mikorizė yra ne tręšimas, o augalo maitinimo būdas. Kaip ir hidroponika.

Būtų malonu, kad kiti tai paanalizuotu ir pasidalintų rastomis žiniomis. Aš pats nesenai labai teigiamus atsiliepimus išgirdau apie tai. Neperseniausiai pribėriau tų granulių iš Senių paprikoms ir baklažanams. Bei palikau dalį jų "neapkrėstų". Kadangi visi auga vienam šiltnamy, o ir žydėt pradeda, tai daugiau netręšiu. Tai galėsiu palygint rezultatus.
BOB - Bombs Over Bagdad!
Herbas
Pažengęs
Pažengęs
Pranešimai: 188
Užsiregistravo: 2009-05-31, 20:14
Reputacija: 0

Re: Technologijos: Mikorizė

Standartinė Herbas »

Ne už ilgo žadu pradėti auginti 3 ak48, manau be šių nuostabių mikroorganizmų neapeisiu, galvoju viena augalą auginsiu mikrozę derindamas sapropeliu, kitą sapropelis + mikrozė +organinės trąšos(tai, kad nelabai žinau kur jų gaut, ne kaime gyvenu), trečią sapropelį + Shultz trąšos. Visą procesą aprašysiu sąs, vėliau gal perkelsiu į dienoraščius. Manau bus gana įdomus eksperimentas :V: Bet pirma dar reik rast kur pirkt sapropelio... :)
It's form the Earth
Anonymous

Re: Technologijos: Mikorizė

Standartinė Anonymous »

Nu sunkiai čia spėju bus. Po turgus pas ūkininkus pasiklausinėk ir rasi. Gal kaime turi pažįstamų. Manau padės. Trečio auginimo varianto nepatariu. Kam derinti organinį ir cheminį tręšimą? Vistiek bus cheminis. Geriau tręšk vien chemiškai, paskui galėsi lyginti, organinį auginimą ir cheminį :)
hipiukas
Guru
Guru
Pranešimai: 1144
Užsiregistravo: 2006-09-14, 13:53
Reputacija: 7

Re: Technologijos: Mikorizė

Standartinė hipiukas »

ganjaFAMA rašė:Nu sunkiai čia spėju bus. Po turgus pas ūkininkus pasiklausinėk ir rasi. Gal kaime turi pažįstamų. Manau padės. Trečio auginimo varianto nepatariu. Kam derinti organinį ir cheminį tręšimą? Vistiek bus cheminis. Geriau tręšk vien chemiškai, paskui galėsi lyginti, organinį auginimą ir cheminį :)
Viskas jau seniai išekspermentuota ir nieko čia lyginti nereikia. Cheminės trąšos buvo sukurtos tam, kad žmogus įkišęs savo šakes, kastuvus, plūgus į dirvą sugadino jo natūralią būseną. Dirva tapo nestabili, o po lietaus ji sukrito ir išstūmė orą. Dėl oro tarpo nebuvimo, oras ir vanduo negalėjo laisvai tekėti dirvoje ir organines trąšas paversti prieinamomis augalams. Organinės trąšos glūdi apačioje, augalams neprieinamoje būsenoje ir negali suteikti reikalingų mineralų. Dėl to atsirado poreikis sukurti chemines trąšas. Cheminės trąšos niekados nebus geresnės už organines!
Kad vienas būtų teisus - kitam nebūtina klysti.
Herbas
Pažengęs
Pažengęs
Pranešimai: 188
Užsiregistravo: 2009-05-31, 20:14
Reputacija: 0

Re: Technologijos: Mikorizė

Standartinė Herbas »

Tai va, nusipirkau tu mikorizės pagaliukų 2 pokus 3 augalam, sukaišiojau pilną žemę. žiesim kas gausis, žadu netrešt visiškai visą vegetavimo laikotarpį, bet gal kas žinot iš kur gaut oregninių trąšų kur daugiau fosforo, cheminių naudot negaliu nes nužudys grybus ant šaknų. Ar gal kas žinot iš ko jas galima būtu pasidaryt? :V:
It's form the Earth
Slow Stone
Ekspertas
Ekspertas
Pranešimai: 519
Užsiregistravo: 2010-02-08, 12:57
Reputacija: 1

Re: Technologijos: Mikorizė

Standartinė Slow Stone »

Įvedžiau gūglėn Mycorrhizal marijuana ir apstulbau paskaitinėjęs. Reik pirkt ir pilt vazonan būtinai, kad tik provincijos senukai turėtų šito reikalo...
Truputis apie DIY mikorizę:

The first thing to know about Mycorrhizal fungi is that you can make your own. Compost teas do a fine job of building mycorrhizal; just add some sawdust or fine wood chippings to your tea (as well as the usual molasses, etc) to build up a good amount of fungi (after a day, the bubbles on the top will be gloopy) and don't use an airstone, just lots of air.

Voila! fungi for free!

There are loads of different species of mychorizzal fungi, usually quite specific to the tree/plant whose root system they inhabit. In fact, the term "mychorizzal" covers pretty much any fungi that live in symbiotic relationships with plant roots. If you fed your ladies with a nice broad-spectrum fungi brew (tea), they should, in time and theory, build up a more cannabis-specific colony. A big old cannabis tree outdoors would probably be the best source for your wood chippings!

Most fallen wood apparently as very high levels of mychorizzal fungi, so I'd recommend sawing up a piece of something you find in the woods (if it happens to be the trunk from the above-mentioned cannabis tree, even better). Conifer trees are said to have the highest concentrations of all, which allows them to grow in some fairly infertile areas.

The thing with Mychorizzal is that they take some time to develop, so growing in pots, as most do, seems to me to defeat lot of their hard work; when the fungi are starting to really get established; harvest time! Even mixing the soil destroys their fine hair-like structures. Growing in a big bed of soil that is reused over and over, now that's a different story. Combined with "never-till" gardening practices, you could get some seriously powerful mycorrhizae.

For fresh spores, I'd definitely try the dead-wood + compost tea method. Even dropping a pinch of local soil in the bucket should get you a massive population of all sorts of useful micro organisms, bacteria, fungi, etc., and if conditions are right over the course of the brewing, the good guys will win. Interestingly, I noticed when I added some aquarium drops to my water recently (because it's chloraminated, and I didn't have enough de-chloraminated water prepared) that I got a very fungal tea. I'm not entirely sure why. As well as being extremely gloopy-bubbled, there was a potent mushroom smell about it. The girls loved it, anyway.

Here's a couple of articles about how to harvest your own bacteria, using "bait" left in the wild...

http://www.sunseed.org.uk/page.asp?p=167
http://www.newfarm.org/features/0404...gs/index.shtml

There's some related links worth checking out in the second URL, like the Mycorrhizae fact sheet...

http://www.newfarm.org/depts/NFfield...corrhiza.shtml

As far as I know, no one has published information regarding which mychorizzal fungi are cannabis-specific; I mean, I'm surprised there isn't a "rootgrow" (as it's called in the UK) type product specifically for the big-spending canna growers. They just need someone to trek into the kush valley, grab a few soil samples. Ballabang! I'd probably buy it. But just once.

I also noticed (while browsing the HDRA catalogue a while back) that "rootgrow" comes in different flavours, ie. "plus", and "roses" (Fruit & Garden Plants Mix). I wonder if anyone has experimented to see which is the best for cannabis.

Anyway, DIY mychorizzal are more fun, and a lot cheaper.

-mu

ps. this post is derived from my elsewhere posts on the subject.
pps. this kind of thing pops up in my flower bed, a sure sign I Got Fungi..

Reikia turėt omenį: "mychorrizae is great for promoting thick stocks and intricate root systems. With my experience, when u use mychorrizae, u typically need larger pots. The plants WILL take up the enitre pot eventually. usually a 4 -7 gallon will do it."
...paspausk, bus bairiookas...
...............2.20 + 2.20 = 4.20
Sigma
Guru
Guru
Pranešimai: 2205
Užsiregistravo: 2004-07-07, 11:19
Reputacija: 6

Re: Technologijos: Mikorizė

Standartinė Sigma »

Truputis mikorizės istorijos
1. Ilgą laiką buvo manoma, jog bakterijos, grybai ir kiti mikroorganizmai yra tik ligų sukėlėjai. Tačiau kuo toliau tuo labiau šią nuomonę pradeda keisti kita – faktai rodo, jog mikroorganizmai yra būtini žmogaus, gyvūnų ir augalų sveikatai palaikyti. Be mikroorganizmų kitos gyvybės rūšys gyvena sunkiai, o dažnai ir visai negali gyventi. Vis dažniau pasitvirtina simbiozinė gyvybės teorija – vienas gyvybės atstovas negali gyventi, jam reikia kito gyvybės atstovo: medžiui reikia grybo ant šaknų, žmogui virškinimo bakterijų žarnyne.
2. Atrodo, kad mikroorganizmų būtinumą augalų gyvenime galėtų paneigti sugebėjimas išauginti augalus steriliomis sąlygomis. Tačiau tokie augalai išauga iš natūralios sėklos, kuri yra praturtinta simbiotinių mikroorganizmų produktais. Net ir optimaliai maitinant augalus sterilioje aplinkoje, jie prasčiau auga ir vystosi už natūralioje terpėje gyvenančius augalus. Dar niekas neįrodė, jog galima gauti normalią augalų kartą iš sterilaus augalo sėklų.
3. Kai pirmą kartą buvo pastebėti grybų hifai (ataugos, panašios į šaknų sistemą), jie buvo palaikyti paties augalo dalimi. S. Reissekas (1847) vienas pirmųjų suprato, jog tai yra atskiras nuo augalo organizmas gyvenantis kartu su augalu. S. Schwandeneris (1869) nustatė, jog kerpė, tai yra dviejų organizmų darinys - dažniausiai grybo ir dumblio. Tačiau literatūroje šis atradimas priskiriamas A. de Bari‘ui (1879).
4. XIX a. pabaigoje buvo domimasi tik ektotrofine mikorize (grybais gyvenančiais ant šaknų). Taip pat buvo manoma, kad grybai gali įsiskverbti į augalo šaknis ir parazituoti, kenkti augalui.
5. A. Frankas (1888) nustatė, jog egzistuoja dvi rūšys mikorizinės simbiozės: ektotrofinė ir endotrofinė (1. kai grybai gyvena ant šaknų ir 2. kai grybai gyvena pačiose šaknyse, tarp ląstelių ir ląstelėse). Anot mokslininko, abi šios rūšys nėra kenksmingos augalui, o tik padeda.
6. Po A. Franko atradimo augalų su vidine mikorize sąrašas vis didėjo ir didėjo.
7. XX a. pradžioje didėjo ne tik mikotrofinių (su grybais ant šaknų) augalų sąrašas, tačiau aiškėjo ir grybų funkcijos (Terzetzas (1907), Rayneris (1915, 1925) ir kt.). Tačiau tikslaus sąrašo dar nebuvo, o taip pat dar nebuvo išspręsta grybo ir augalo sąryšio problema. A. A. Elenkinas (1907) metais pasiūlė pusiausvyros teoriją. Anot jo, kintančios aplinkos sąlygos vienais metais gali būti palankesnės vienai simbiozę sudarančiai daliai, kitais metais kitai. Pavyzdžiui, vienais metais daugiau lyja, tai geriau auga grybas ant šaknų, kitais metais sausiau, taigi geriau auga pušis. Tačiau laikui bėgant šios teorijos buvo atsisakyta, nes pastebėta, jog egzistuoja labai glaudus ryšys tarp simbiozę sudarančių dalių. Jei gerai auga grybas, tai kartu gerai auga ir medis. Jei medis auga prastai, tai prastai vystosi ir grybas ant jo šaknų.
8. Goimanas (1954) ir kiti vis dar manė, jog mikroorganizmai ant šaknų ir šaknyse visgi yra parazitai. Tai, kad jie netrukdo augalui gerai augti ir vystytis, tai dar nereiškia, kad jie parazitai. Netgi buvo sugalvotas prištaringas terminas „mutualistinis parazitizmas“ (mutualistinis reiškia, kad padeda vienas kitam, o parazitizmas reiškia, kad viena forma kenkia kitai.) Iki 1990 botanikai ir fitopatalogai vis dar palaikė (o turbūt ir dabar palaiko) neįrodytas hipotezes apie endofitų „išsigimimą“ į parazitus, nes tokios hipotezės labiausiai atitinka jų laukiamus rezultatus. Tačiau jau 1990 metais daug mokslininkų manė, jog endofitų „išsigimimas“ į parazitus neįmanomas, nes turėtų persitvarkyti visas fermentinis aparatas.
9. A. A. Jačevskis (1933) pateikė mikotrofinių augalų sąrašą, kurį sudarė 539 augalai. Vėliau šis sąrašas vis plėtėsi.
10. T. Asai (1934) tyrinėdamas pastebėjo, jog mikorizė nebūdinga vandens augalams. Tačiau atlikus eksperimentus – persodinus vandens augalus į sausumą ir sausumos augalus į vandenį – paaiškėjo, jog mikorizė visgi atsiranda ir pas iš pažiūros nemikotrofinius augalus. Persodinus nemikotrofinius vandens augalus į sausumą, pasirodo, jog ant jų atsiranda mikorizė. T. Asai nesutiko su literatūroje tuo metu įsivyravusia nuomone, kad mikorizė būdinga humusingiems dirvožemiams ir jį mėgstantiems augalams. Jis ištyrinėjo aukštų kalnų, smėlynų augalus, skirtingo pH (rūgštingumo) dirvas ir nustatė, kad mikotrofiškumas būdingas visų sferų augalams. Mikorizė aptinkama ir humusingame dirvožemyje ir smėlyje, ir rūgščioje dirvoje ir šarminėje. Labiausiai nuo ko priklauso mikorizė yra vanduo. 82 procentai T. Asai tirtų Japonijos augalų buvo mikotrofiniai.
11. T. Asai nustatė, jog grybai mėgsta gyventi tik ant pačių ploniausių šaknelių. Vandenyje augantys augalai tokių šaknelių neturi, todėl ten neauga grybai. Persodinus juos į sausumą, pas juos išsivysto smulkių šaknelių sistema ir apsigyvena grybai. Panašūs efektas stebimas ir dykumų augalų gyvenime.
12. Ištyrus pušies ir kadagio mikorizę visiškai nehumusingame smėlyje, bei kai kurių Pabaltijo augalų augimą kopose, buvo paneigta humuso būtinybė mikorizei. Mikotrofiniai augalai auga ir nehumusingoje dirvoje. Taip pat aptikta mikorizė ir pusiau dykumų augalų šaknyse ir ant jų.
13. Burgeffas (1936) ir M. Margu (1944) manė, jog mikotrofiškumas būdingas daugumai daugiamečių augalų. Nemikotrofiniai yra tik vienmečiai augalai.
13a. Tačiau jau B. Peyronelis (1923, 1924) metais nustatė žemdirbystės kultūrų mikotrofiškumą. Reiškia ir vienmečiai yra mikotrofiniai. Vėliau pastebėta, jog vienmečiai augalai taip pat mikotrofiški.
14. I. A. Selivanovas pateikia tokias mikorizės paplitimo statistikas: tundroje auga 42,2 proc. mikotrofinių augalų, miškuose 77,9, stepėse – 85,4, dykumose – 60,9 proc. Mokslininkas padarė prielaidą, kad mikotrofiškumas greičiau yra taisyklė, o ne išimtis iš taisyklės, nes apie 78 proc. visų augalų yra mikotrofiniai.
15. F. J. Gelcer (1976) iškėlė hipotezę, kad grybai buvo esminis ir lemiamas faktorius augalams „pereinant“ iš vandens į sausumą evoliucijos kelyje. Taip pat Gelcer su kolegomis pastebi, kad, potvyniui užliejus miškus, medžių grybai žūna. Todėl po potvynio daug medelių žūna arba į juos įsimeta šaknų ar netgi kamieno puviniai, patogenai.
16. F. J. Gelcer taip pat pabrėžia, kad stiprus mikotrofiškumas pastebėtas pas vaistinguosius augalus. Ištirtos stiprios vaistažolės ir nustatytas aukštas mikorizės laipsnis ant jų šaknų. Iškelta hipotezė, kad grybai įtakoja ir augalų vaistines savybes.
17. Pastebėta, kad kai grūdinės kultūros gerai uždera, tai ant jų šaknų būna daug grybų.
18. Taip pat pastebėta, kad po kukuruzų pasodinus kviečius jų mikotrofiškumas mažas. Nustatyta, kad po kukurūzų lauke gyvena daug nematodų, kurie kenkia grybams. Todėl tie patys kviečiai pasėti po kukurūzų ir lauke kur neaugo kukurūzai labai skiriasi savo mikotrofiškumu ir derliumi. Galime kelti hipotezę ir kad sėjomainą kontroliuoja grybai. Jei grybams palanku augti po kažkurių augalų, tai ir augalai, kuriuos tas grybas prižiūri augs gerai.
19. Anksčiau buvo manoma, kad žemdirbystės kultūros veislė nekinta (geros veislės kviečiai gerai derės). Derlingumą mažina tik patogenų kiekis. Nupurškus nuo patogenų kviečai gerai dera. Tačiau išaiškėjo, kad derlingumas priklauso ne tik nuo patogenų kiekio, o ir nuo gerųjų grybų augimo ant kultūrinių augalų šaknų. Užmušus mikroorganizmus derlius nebus toks geras, kaip priklauso gerai veislei.
20. Augalai išauginti iš sėklų pasižymi didesniu mikotrofiškumu, todėl geriau auga. Dauginant bulves iš sėklų ir iš tų pačių gumbų pastebėta, kad bulvės iš sėklų auga žymiai geriau. Todėl kai kurie ūkininkai perka „antros vados“ bulves iš sėklininkystės ūkių, kultyvuoja jas kelis metus, o paskui vėl perka naują sėklą. Sodinant vis tuos pačius gumbus derlingumas nepasiekiamas toks geras kokį veislė gali pasiekti. Vegetatyviškai dauginant medelius augalas vystosi ne taip gerai, kaip iš sėklos išaugęs augaliukas. Taip yra todėl, kad grybai gyvena jau augalo žiedadulkėse ir sėklose. Vos pasėjus sėklą iš jos išlenda grybas ir padeda augti augalui.
21. Laukiniai kultūrinių augalų giminaičiai pasižymi didesniu mikotrofiškumu. Taigi, galime įtarti, kad juose yra daugiau vaistinių, maistinių ar kitų savybių, nors jie iš pažiūros ne tokie dideli, sveiki ar gražūs.
22. Mikologai sielojasi, kad mokslas surinkęs milžiniškus kiekius duomenų, patvirtinančių simbiozinį augalų ir grybų gyvenimo būdą vis dar nepaskelbia šio principo pagrindiniu dėsniu. Anksčiau moksle buvo „įteisinti“ du principai: šaknyse vyksta medžiagų sintezavimo procesai ir F. Wento (1928) formulė, kad kiekviename augale turi būti harmoninių medžiagų. Abu šie principai buvo surinkę mažiau duomenų, tačiau įsitvirtino. Gelcer su kolegomis (1990) įrodo, jog abu šie principai priklausomi nuo mikorizės.

Parengta pagal F. J. Gelcer. Rasprostronionnostj endotrofnoj mikorizy v rastenijach. // Simbioz s mikroorganizmami – osnova zizni pastenij. Moskva 1990.


------------------------
Mano internetiniai namai:
http://zmuida.googlepages.com/
BOB - Bombs Over Bagdad!
Sodinukas
Naujokas
Pranešimai: 34
Užsiregistravo: 2009-10-19, 21:21
Reputacija: 0

Re: Technologijos: Mikorizė

Standartinė Sodinukas »

man įdomu ar eitu kaip nors suderinti mikrozę ir hidroponiką? Nors nelabai įsivaizduoju kaip tai būtų galima padaryti. Jaučiu grybai vandenį neauga? :D konkrečiau Deep water culture sistemoj.
punkas
Naujokas
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 2009-09-24, 20:10
Reputacija: 0

Re: Technologijos: Mikorizė

Standartinė punkas »

manau atsakei pats i savo klausima :D :D
Kotelis
Pažengęs
Pažengęs
Pranešimai: 172
Užsiregistravo: 2009-09-16, 10:46
Reputacija: 0

Re: Technologijos: Mikorizė

Standartinė Kotelis »

galima mikroze outdoore naudot ? :) uztektu tos bonkutes vienam augalui ? :)
Happy like hipo, you understand? ! :-O
Floristas
Naujokas
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: 2010-04-16, 21:34
Reputacija: 0

Re: Technologijos: Mikorizė

Standartinė Floristas »

Žinoma galima, miške juk tas pats dalykas vyksta, va tik nežinau ar grybai tavo pasirinktoj vietoj augs.
kojak
Ekspertas
Ekspertas
Pranešimai: 504
Užsiregistravo: 2006-06-09, 16:06
Reputacija: 1

Re: Technologijos: Mikorizė

Standartinė kojak »

Floristas rašė:Žinoma galima, miške juk tas pats dalykas vyksta, va tik nežinau ar grybai tavo pasirinktoj vietoj augs.
Baravykai geriausia šitam reikalui :D :D :D
haze around me...
Pavardenis
Pažengęs
Pažengęs
Pranešimai: 91
Užsiregistravo: 2010-05-18, 00:06
Reputacija: 1

Re: Technologijos: Mikorizė

Standartinė Pavardenis »

Herbas, ar kiti, kaip rezultatas? pagal laika jau kazka turetumet pasakyt...
riklys
Naujokas
Pranešimai: 10
Užsiregistravo: 2010-08-22, 08:57
Reputacija: 0

Re: Technologijos: Mikorizė

Standartinė riklys »

Sveiki,
Gal galetumete patarti kur isigyti Kaune mikorizes savo mazyliams? :) Prie neto jau plusu kokias pora valandu, o rezultatas bergzdzias. :( :( :( :( Tad prasau, susimildami, pasakykit, kur jos gauti mano maziesiems :x: :x: :x:
Rašyti atsakymą
  • Panašios temos
    Atsakymai
    Peržiūrėta
    Paskutinis pranešimas
  • Technologijos: CO2
    Diego » » forume Technologijos
    171 Atsakymai
    102260 Peržiūrėta
    Paskutinis pranešimas Arkis
  • Technologijos: Klonavimas
    ``~Pa|pa_andre$~`` » » forume Technologijos
    211 Atsakymai
    127884 Peržiūrėta
    Paskutinis pranešimas barzas
  • Technologijos: Hidroponika
    Narkomas » » forume Technologijos
    565 Atsakymai
    244230 Peržiūrėta
    Paskutinis pranešimas barzas
  • Technologijos: Karpymo technika
    Dangus » » forume Technologijos
    169 Atsakymai
    99432 Peržiūrėta
    Paskutinis pranešimas loidas
  • Technologijos:Kanapių skiepijimas.(Grafting-as)
    mr.green » » forume Technologijos
    11 Atsakymai
    10001 Peržiūrėta
    Paskutinis pranešimas jimbo