Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

[dumtraukis]

vargu ar yra daug minimalistu siame visko akivaizdziai pergrustame (mano nuomone) pasaulyje, kur pagrinde galia turi popieriai, ne apie jointpeiperius snkeku

[jahmate]

Tai faktas, kad yra labai minimaliai, taciau visgi yra.

[PositiveVibe]

Praplėskit akiratį, pasaulis nesibaigia ties afrikos pradžia.

[Herbalist]

Kaip tik žiūriu ši tema linpa prie mano situacijos. Mano smegenų varikliukas kaip ir pas naktibaldąsukasi ant aukštų, labai dažnai ilgai neužmiegu, kartais dar nebūnu užmigęs, o jau suskamba žadintuvas. Jau kokie 6 metai jaučiuosiu gyvendamas prieš save. Kaip ir žinau ko noriu, bet kad tai pradėt įgyvendint reikia atsisakyt praktiškai visko kas dabar yra - darbas, gyvenama vieta, gyvenimo būdas ir t.t Nežinomybė ar man pasiseks, ar tikrai gausis taip kaip planuoju, tas prisivertimas viską mesti ką per tiek metų lyg ir susikūriau mane gerokai baugina. Bet prieš porą mėnesių pradėjau save drąsinti ir tik prieš keleta savaičių apsisprendžiau viską pakeist ir pradėt gyventi kitaip. Tai dabar mano smegeninėj dar labiau sukilo apsukos. Aišku bėda yra pinigai, pastaruoju metu ypač, nemaži finansiniai nuostoliai, dar nu senesnių laikų paskola kabo, tuoj vėl reiks mokėt už mokslą ir savo idėjom įgyvendinti reikia daug pinigų. Kaip minėjo Jefridas- viskas po truputi, tik reikia to siekti, taip ir darysiu ir žinau kad ateinantys metai man bus labai sunkūs , bet žinosiu kad kuriu savo ateitį, nedirbu kažkam kitam ir kuo daugiau darbo įdėsiu, tuo greičiau artėsiu prie tikslo, o svarbiausia - darysiu tai kas man patinka (neturiu omenyje daug ir sunkiai dirbt) .
Taigi, dabar ateinantys pora mėnesių bus didelis persivertimas mano gyvenime.
Gal reiks pasidaryt blog'ą kaip visa tai darau, gal bus pačiam įdomu kadanors pažiūrėti, paskaityti kai/jei būsiu pasiekęs daug (lyginant su dabartine savo situacija).
Keičiu savo gyvenimą kardinaliai ir tos dvi ikonėlės atspindi mano būseną
Blyn 6 metus lažiau galva kaip pakreipti savo gyvenima ir tik dabar apsisprendžiau..O kad būčiau pradėjęs prieš tiek metų.. Save dar guodžiau, aj mokslai, kai baigsiu tada ir pradėsiu gyvent.
Dau laiko uždruko idėjų atranka, blaškymasis ko griebtis ir vis naujos idėjos kurias sugalvoju, na ir ryžto stoka..

[White smoke]

Kuo daugiau skaitau postų, tuo labiau atrodo, kad visiems kyla tokie pat klausimai, kaip ir man. Patiko Jefrido istorija, dabar esu toj kryžkelėj kai reikia pasirinkti kur eiti toliau. Sustojau ir klausiu ką daryt toliau, kaip save realizuoti, nes tas pasimetimas, ieškojimas, ryžto stoka kartais varo į neviltį, nebežinau kas bus ir kuo tapsiu, nežinomybė erzina ir žudo. Buvo ir man tas pats tūsai, reivai, alkoholis, žalingi įpročiai bandau pirmiausia jų atsisakyti, iš tos makalynės po truputį lipu, mažais žingsneliais. Seniau gerai mokydavaus, daug knygų skaitydavau, kažkuo nuolat domėdavaus, rinkdavau informaciją, lankydavau visokius užsiėmimus, dabar atrodo kažkaip beprasmiška, kyla egzistensiniai klausimai, kam iš viso kažką daryt, jei tai baigsis kažkada, gal po to bus geriau ir t.t. Šiandien kaip tik galvojau, kad reikia susirast mėgstamą hobį, kad tai darydamas galėčiau pasidžiaugti kaip aš to pasiekiau ir jausčiausi naudingas. Nežinau paskutiniu metu atrodo, kad laikais bėga ir nebespėju su juo, bet tai dėl to kad laiką praleidžiu niekais, nieko gero nenuveikdamas, seniau visas laikas buvo užimtas ir tai atrodė, kad jo marios. Reikia viską keisti kardinaliai, siekti užsibrėžtų tikslų, tada viskas vėl taps paprasčiau
P.S. patarčiau pažiūrėt, kas nematėt filmą "Into the wild", apie jaunuolį, kuris bandė ieškot savęs, paremtas tikra istorija, tikrai įdomus, patenka į trejetuką geriausių mano matytų filmų.

[KGBkid]

Paskutiniu metu jaučiu dažnas nuotaikų kaitas. Vieną dieną sugebu įpūsti sau optimizmo, o kitą - vėl pasineriu į tą blogų minčių srautą. Nieko nuostabaus... Juk naivu tikėtis, kad šitiek daug laiko gyvenęs vienaip, viską kardinaliai pakeisiu. Skaudžiausia yra tai, jog tam, kad galėtum švaistyti bėgantį gyvenimo laiką nereikalingi jokie sugebėjimai. Padarai išvadas. Žinai, kad gyvenime reikalingos permainos, kardinalios permainos, tačiau pasukti savo gyvenimą kitu keliu - nėra paprasta. Tai ilgas procesas, reikalaujantis didelių pastangų bei žmogiškosios valios... Menka klaidelė, neapsisprendimas, suabejojimas - ir vėl grįžti prie nulio.
Motyvacija, vardan ko keiti savo gyvenimą - labai svarbus faktorius, elementas, tame procese, kurį vykdai norėdamas pamatyti tą tikrojo gyvenimo šviesą... Labai gerai yra turėti artimą žmogų, kuris žinotų ką išgyveni. Toks žmogus gali stumtelti į priekį, kai atrodo, jog palūši. Pusę savo gyvenimo iššvaisčiau veltui, negalvodamas apie ateitį, nieko nekurdamas. 'Tuščios' linksmybės, 'tuščia' veikla... Net neabejoju, kad dabar tą laiką reikia susigrąžinti, bet juk gyvenimas bėga pirmyn, vis pirmyn. Reikia jungti aukštą pavarą ir vytis, tą tikrąjį save, bet ar pasivysiu(?), tai didelis klaustukas. Kadangi darydamas (vydamasis) tuos prabėgusius tuščius metus, marinsiu ir neteksiu šių dabartinių gyvenimo metų, kurių metu gyvenčiau kitaip, jei pačioje pradžioje būčiau neprisišūdeliavęs. Bet apie tai reikia mažiausiai galvoti, nes tokios mintys tik atbaido ir atitolina nuo to privalomo proceso, gyvenimo kelio keitimo.
Liūdna dėl to, jog praradęs pasitikėjimą savimi esu. Net ir šį post'ą rašydamas galvojau (ir dabar galvoju), kad niekas jo nesupras, kad mintys kreivai ir nelogiškai išdėstytos, o pats esu kvailys, kad rašau apie tai... Reikia man pastovaus palaikymo iš aplinkos: šypsenų, šiltų žodžių, pastabų, nuoširdžių diskusijų, bet va kažkaip jau ilgą laiką to nebesulaukiu savo aplinkoje. Iš draugų, artimųjų ir t.t.

Kas yra, blemba? Aš gal tikrai sick...

[Manvydas]

Hmm,
Kažkada ir aš pirmūnas buvau, tik tada ir prasidėjo: rūsiai, benzino uostymas, vėliau ratai, amfa, žolė, amfa, gėrimai naktiniai, ratai ir galiausiai žolė.
Taip iš pirmūno patapau visišku tynginiu, be tikslo mokytis, kažko stengtis pasiekt, renkuosi lengviausia kelią.
Bet yra viena didelė problema, mane tai tiesiog žudo ... Žinau, kad darau blogai, kad ir toliau nesimokau ir nesistengiu, žinau, kad darai blogau, jau stoviu šalia kryžkelės, kai turėsiu kurpt savo gyvenimą, tam, kad galėčiau aprūpint būsimus vaikus ir pan.
O vis dar esu vėjavaikis, ir tai taip galvoj smeigia...;/
Ką daryt?Pagrindinis klausimas iškylantis galvoj.
Dėt ant mokslų emigruot?
Ar klausyt artimų žmonių ir studijuot?
Manau rinksiuos pirmojo ir antrojo mišinį.Sunki ta vyro dalia, manau moteriškių šitaip smegenys nekamuoja.

[KGBkid]

Mokykis, studijuok. O kur tai darysi ar Lietuvoje, ar užsienyje ir ką, tai jau čia tavo pasirinkimo laisvė.

[dumtraukis]

Jau kiek kartu mane kankino mintis, kad mest visus mokslus cia ir isvaziuot kurnors, kur nieko nepazysti ir taves niekas nepazista ir gali but visiskai vienas, ateinu kalbu su tevais, aisku jie visada laikosi to pacio, ka ismoksi- ant peciu nenesiosi ir stabdo mane tas dalykas, o taip noreciau, kad man viskas butu db px, taip, kaip buvo mokykloj ir panasiais laikais, matyt tai ir vadinasi lengviausio kelio pasirinkimas, kai tau viskas px. db taip nesigauna, nezinau kodel bet tiesa pasakius bijau cia viska mest, nes tada kyla baugus klausimas: o kas tada??

P.s zmones, kaip galvojat ar pastoviai buvimas su savimi, t.y vienam, labai kenkia bendravimui su kitais zmonemis ar pasidarai saltas kitu atzvilgiu nu ir tiesiog nerodai, arba nenori rodyt, tiems zmonems demesio tiek kiek turi rodyt?

[runkelis]

gal tamstai psihologas koks padetu siais klausimais.

[jahmate]

Hmm,
Kažkada ir aš pirmūnas buvau, tik tada ir prasidėjo: rūsiai, benzino uostymas, vėliau ratai, amfa, žolė, amfa, gėrimai naktiniai, ratai ir galiausiai žolė.
Taip iš pirmūno patapau visišku tynginiu, be tikslo mokytis, kažko stengtis pasiekt, renkuosi lengviausia kelią.
Bet yra viena didelė problema, mane tai tiesiog žudo ... Žinau, kad darau blogai, kad ir toliau nesimokau ir nesistengiu, žinau, kad darai blogau, jau stoviu šalia kryžkelės, kai turėsiu kurpt savo gyvenimą, tam, kad galėčiau aprūpint būsimus vaikus ir pan.
O vis dar esu vėjavaikis, ir tai taip galvoj smeigia...;/
Ką daryt?Pagrindinis klausimas iškylantis galvoj.
Dėt ant mokslų emigruot?
Ar klausyt artimų žmonių ir studijuot?
Manau rinksiuos pirmojo ir antrojo mišinį.Sunki ta vyro dalia, manau moteriškių šitaip smegenys nekamuoja.

Man panasi situacija. Na pirmunas visiskas nebuvau, bet mokydavaus tikrai neblogai. Amfos ir ratu nevartojau, benzino neuosciau bet irgi pasikeite viskas. Tusai, gerimas, putimas. Buna susimastau irgi taip pat kad jau greit reiks egzaminus laikyt, stot kazkur bet ant mokslu vistiek esu +- bybi dejes ir nieko negaliu su tuom padaryt. Na nera visiska tragedija dvejetais nesimokau, bet kadangi save zinau tai zinau kad tikrai daug daugiau galeciau.

[Manvydas]

Hmm,
Kažkada ir aš pirmūnas buvau, tik tada ir prasidėjo: rūsiai, benzino uostymas, vėliau ratai, amfa, žolė, amfa, gėrimai naktiniai, ratai ir galiausiai žolė.
Taip iš pirmūno patapau visišku tynginiu, be tikslo mokytis, kažko stengtis pasiekt, renkuosi lengviausia kelią.
Bet yra viena didelė problema, mane tai tiesiog žudo ... Žinau, kad darau blogai, kad ir toliau nesimokau ir nesistengiu, žinau, kad darai blogau, jau stoviu šalia kryžkelės, kai turėsiu kurpt savo gyvenimą, tam, kad galėčiau aprūpint būsimus vaikus ir pan.
O vis dar esu vėjavaikis, ir tai taip galvoj smeigia...;/
Ką daryt?Pagrindinis klausimas iškylantis galvoj.
Dėt ant mokslų emigruot?
Ar klausyt artimų žmonių ir studijuot?
Manau rinksiuos pirmojo ir antrojo mišinį.Sunki ta vyro dalia, manau moteriškių šitaip smegenys nekamuoja.

Man panasi situacija. Na pirmunas visiskas nebuvau, bet mokydavaus tikrai neblogai. Amfos ir ratu nevartojau, benzino neuosciau bet irgi pasikeite viskas. Tusai, gerimas, putimas. Buna susimastau irgi taip pat kad jau greit reiks egzaminus laikyt, stot kazkur bet ant mokslu vistiek esu +- bybi dejes ir nieko negaliu su tuom padaryt. Na nera visiska tragedija dvejetais nesimokau, bet kadangi save zinau tai zinau kad tikrai daug daugiau galeciau.

Jei ne tas durniavimas nuo 12 metų, būčiau visai kitoks žmogus.Bet tada buvau vaikas, ir gyvenau tokioj skylėj (beje gyvenu ir dabar), bet ačiū gyvenimui nedegradavau ir ilgą laiką mokiausi, klausiau iš dalies tėvų ir stengdavausi nedaryt to ko nereik (vogt, mušt žmones ir pan.) O iš to ką mačiau, patyriau galėčiau turbūt neblogą knygą parašyt.
Beje tuo visiškai nesididžiuoju, o gailiuosi, kad darydavau tokias nesąmones.
Aš ir Galėčiau geriau, bet net ir neturėdamas ką veikt, vistiek nesimokau.

[jahmate]

Tai vat vat man irgi lygiai tas pats. Per dienas nieko daug neveikiu, bet vistiek nesimokau, nors tam turiu laiko i valias tikrai.

[Jefridas]

Jus esate tinginiai ir ieskote velnias zino kokiu pateisinimu.

p.s. viskas su jumis gerai!

Daugiau pozityvumo! Daugiau!
Daugiau jo visur! optimizmo daugiau! POZITYVUMO dar daugiau negu daug! O tada dar daugiau negu daug daugiau! Tada dar ant virsaus optimizmo ir dar siek tiek dvigubai optimizmo.

1. Nusistatot tikslus.
2. Apmastot savo veiksmus kurie trugdo pasiekti juos.
3. Bandote tuos veiksmus (nieko neveikimas irgi prie ju) pasalinti.
4. Salinate juos.
5. Theodore Bryant - Self discipline in 10 days (how to go from thinking to doing)
6. Apgalvojate kas kaip kodel.
7. Dar daugiau skaitote kitokios literaturos (tik neinykite i tas kur apie gyvenimo prasmes pasakoja ir bando jus itikinti visokiausiom energetiku jegom ir panasiai, bullshit, atsirinkite ka skaitote)
8. Jau matote kad kazkas keiciasi.
9. Jau pasikeite.
10. Daugiau pozityvumo! Daugiau!
Daugiau jo visur! optimizmo daugiau! POZITYVUMO dar daugiau negu daug! O tada dar daugiau negu daug daugiau! Tada dar ant virsaus optimizmo ir dar siek tiek dvigubai optimizmo.
11. Daugiau pozityvumo! Daugiau!
Daugiau jo visur! optimizmo daugiau! POZITYVUMO dar daugiau negu daug! O tada dar daugiau negu daug daugiau! Tada dar ant virsaus optimizmo ir dar siek tiek dvigubai optimizmo.
12. Jus esate faini ir mylite save beprotiskai

[jahmate]

Kad as tinginys tai sita jau seniai zinau. Tik nezinau kiek tai galejo itakoti tusinimasis, gerimas, ta pati ganja. Man buna labai idomu pvz kaip as dabar mokyciausi jeigu nepusciau.

[Jefridas]

O koks skirtumas kiek paveike? Juk gali viska pradeti daryti dabar, ir poveiki panaikinti. Tik reikia labai uzsispirti ir siekti tikslu. Jeigu dejuosi kaip blogai praeity elgeisi, ateities irgi neturesi.
Yra zmoniu kurie daug zemiau yra krite, bet atsitiese ir dabar yra auksciau negu vidurkis. Nereikia pesimizmo ir praeities minciu, atsikratyk ju, jos tavo didziausias priesas.

[jahmate]

Zinau as puikiai visa tai, taciau pamastyt yra lengva, o jau padaryt reik daug valios pastangu

[Jefridas]

Sunkus darbai atnesa puikius ir brangius vaisius, lengvi darbai atnesa lengvus ir daznai nevertingus vaisius.

[Spotless]

Sunkus darbai atnesa puikius ir brangius vaisius, lengvi darbai atnesa lengvus ir daznai nevertingus vaisius.

Auksinė mintis.
Dabar pastebiu tokia tendencija kai marketingo forumuose sukinėjuosi ir matau kaip naujokai daro rinkos analizę ir ją daro mėnesį, du, puse metų, metus ir taip niekur nepajuda iš vietos.
Dažniausiai sėkmingiausios įdėjos gimsta labai smarkiai svajojant, bet daugumoje atvėjų žmonės taip nieko ir nesiema, nes nenori paleisti susikurtos "saugios" aplinkos.

[teknyu]

sveiki visus postus jusu perskaiciau ir mano situacija labai panasi ;D esu didelis tinginys , atrodo nieko nenoriu veikti tik visalaika gaudyti kaifa ir sneketi niekus.atrodo turiu visokiausiu ideju ir dalyku kurie mane domina ,bet jie atrodo taip toli ir sunkiai igyvendinami draugai .pazystami.seima jie visi man atrodo tokie nuobodus kaip pastebiu juos is salies,atrodo visi suaugo ir tapo tokie rimti ,niekas nebenori daugiau nuveikti kanors idomaus,nutruktgalvisko,vaikisko.kartais atrodo kad gyvenu ne vietoje ir nelaiku , kad mane supa netie zmones ,netie draugai.savo ateiti isivaizduoju pirmiausia turint savo nuosava kampa ,turint patinkanti darba (nesvarbu kad ir paprasta ,neispudingai apmokama,),labai svarbu yra draugai kurio pomegiai ir mastymas sutaptu,ir aisku gyvenimo drauge su kuria butu linksma ir kuri mane suprastu ir palaikyt ,deje nors man jau tuoj 20metu bet nesu turejes drauges niekada nezinau delko ,niekad nesulaukdavau demesio is merginu o ir pats niekad nesiimdavau iniciatyvos , gal esu susikures per dideli ideala manau ir jai kasnors nepatinka merginoje i ja iskarto neziuriu kaip i potenciala drauge