Lar rašė: ↑2018-05-13, 09:57<-->
Bet seip reiliai po pusmecio ten viskas taip uz##sa, kad i ta puse net ziuret nesinoriu. <--> O pats geriausias dalykas jog visi ten kaip vienas kumstis kazkas prisidirbo ir ziuri visi boicai sportuoja. <-->
Atsimazint nuo sito dalyko nera lengva nebet turint kazkokiu rimtu sveikatos problemu, teistumas taip pat nera ta spraga del kurios i sauktinius neimtu. pabekt is ten nepabeksi. <--> Pirmos dienos ten ziauriai slegencios visada mintis "ka as cia darau", bet po kurio laiko pripranti ir su tuo susitaikai.
Reziume viskas ten gerai su ta tarnyba, save isbandai ismoksti taktiku, buni paruostas karo atvejui , ismoksti isgyvent, pradedi sugebet perzengt savo galimybiu ribas, gal net igauni lyderevimo savybiu, disciplinos. tik yra vienas ,bet kurio viesai neminesiu o pasilksiu sau. Tai va vyrai jai as cia atsiduriau ir su tokiu poziuriu tai ir jus sugebesit. beja boico tarnybos metu pats smagiausias jausmas kaip zinau nebedaug liko du menesiai virsaus
labai daug kur nesutinku su tavo nuomone ((:
ne nuomone, o labiau teiginiais.
aš pats vis dar susijęs su kariuomene, su žvalgais pasitrankau, su sopais irgi teks, šiek tiek įdomiau, nei nppkt
1. atsimazint nuo šito dalyko tikrai NĖRA sunku. įvairūs teiginiai apie psichodelikus, blaivi galva kalbant su psichiatru, per mažas IQ, nusiskundimai širdim(o jei dar tyrimus darant kažkokie netikslumai - vuolia), ir panašiai - tavęs nieks negriebs. savom akim mačiau keletą -žmonių, kurie jau vidury med. patikros žinojo, kad nepaims.
žinau ir 2 žmones, iki šiol minimaliai palaikau kontaktavimą, kurie vidury tarnybos (labiau pirmoj pusėj tarnavimo), išėjo iš tarnybos ir gavo išmoką. turėjo galvą, argumentų, nepatiko ir dingo. nelengvai, bet dingo. (:
teistumas irgi daro įtaką, jei turi kokį rimtesnį BK. (:
dėl „ką aš čia darau“ - pilnai pritariu. man tas praktiškai kas savaitę eidavo į galvą. ypač į intravertišką galvą, kuri neturi su kuo pasikalbėt toj skylėj.
viskas gerai su tarnyba? perdėjai. labai. nežinau, kaip dabar, bet tuo metu, kai tarnavau, buvo daug šū-o. labai.
netikslumai, ginčai tarp skirtingų batalionų instruktorių, neatitikimai dokumentuos, labai įsivaizdinę PKT, kurie patys turi ~3mėn tarnybos patirties ir panašiai.
išmoksti taktikų, kurios padėtų išgyvent? papasakok? (nebent, tarnavai žvalguose arba artilerijoj, visai kita kalba, ten vyrai normaliai dirba)
realiai, pėškos negauna patirties normalios, nei miestuos, nei miesteliuos, nei pastatuos ir panašiai
miškas, miškas, miškas. tas pats per tą patį dešimtmečius. neatitinka dabartinių technologijų (net pačios lietuvos turimos technologijos lengvai nuneštų SR'e įsikurūsį būrį, pritark man ((: )
dėl savo galimybių ribos irgi pritariu. nemaniau niekad, kad su 40kg ant kupros ir be miego beveik pusantros paros, tu dar gali nužygiuot 10km miškais, kol lesa iš pasalų visokių
dėl disciplinos... suktas reikalas. priklauso nuo žmogaus. nori pasisavint info ir patirtį, pasisavini. nenori - nepasisavini. pažįstami/draugai, kurie tarnavę, realiai 50/50 matosi, kuris tarnavęs, kuris ne. t.y. kai kurių visiškai nepakeitė.
jei gali, papiešk į PM tą vieną dalyką, kurio viešai neminėsi (beje, kodėl??)
edit: o paskutiniam postui labai pritariu. pradedi vertint laisvą laiką, gulėjimą lovoj, sėdėjimą lovoj, viską, kas laisvai.
net darbas nebe taip knisa protą prisiminus sėdėjimą kubrike.
gonkes ir aš pramazinau per tuos 9mėn, bet ką jau čia.
p.s. boicai? kas per sąvoka?