Na va. Marabu, tikrai daug šauniau išsireiškei
Aš šiaip kūrybingas žmogus ir nuo mažens pasižymėjau lakia fantazija, todėl sielos pasaulis man yra artimas ir aš noriu save visiškai įvaldyti. Juk pačiam norisi vietomis pagražinti savo esybės ekskizo linijas.
Aišku, tai nereiškia, kad tai turi apsėsti žmogų, kad šis nuo visko atsiribotų ir pasinertų tik į sielos pasaulį. Aš augau labai rūpestingoje šeimoje, turėjau mylinčius tėvus ir man būnant 12 metų nereikėjo, nei motorolerio, nei kokio įmantraus telefono. Nes visada augau paprastai, nebuvo tu pinigų daug, bet buvom visada pavelgę ir laimingi. Tai davė mano nematerialumo siekiams pradžią. Turiu norą tobulėti ten, kur pinigų nėra
Dienos metu mokausi (12-ta klasė vis gi), jei lieka laisvo laiko, medituoju, atsipalaiduoju. Ir prieš miegą vis pabandau pasiekti tą išėjimą ar tiesiog gilesnę atsipalaidavimo būseną. Ir ryte iš tiesų būnu daug labiau pailsėjęs, nei, kad bučiau paprastai užmigęs.
Pats esu paprastas žmogus, stengiuosi būti tolerantiškas (Aišku, tai nereiškia, kad pritarsiu tokioms nesamonėms, kaip pakraipų mokymas darželiuose, juk vaikams darželį rūpi tik žaislai ir žaidimai, o ne lytinės pakraipos, manau, kad viskam turi būt ribos. Ypač nesuprantu, kaip ES gali patvirtinti tokį projektą, o Lietuvos valdžia leisti) . Tikuosi auginti gražią šeimą ir stengtis kuo geriau ją aprūpinti. Bet niekada vaikų nelepinti, nes jiems to nereika. Jie gali būt daug laimingesni, kai su jais bendrauji ir juos myli, nei, kad numeti naują žaislą, pasišypso valandėlę, padeda į šoną ir atbėga prašyt ko nors naujo.
Mano manymu astralinis pasaulis praplečia žmogaus akiratį, kadangi atsiskyrimas nuo fizinio kūno leidžia suprasti savo nematerialią prigimtį,
parodo, kad yra daug daugiau nei galima pamatyti plika akimi ir apčiuopti.
Tokiai patirčiai nereikia kiekvieną naktį praktikuoti kelionių, bet užtenka vienos kelionės ir supratimo, kas tai yra, kad performuoti savo požiūrį į supantį pasaulį ir suprasti, kad pabaigos nėra.
Meilė yra galybės viršūnė, bet nereikia smerkti ir blogio, nes jis padeda mums suprasti meilės reikšmę, jing-jang, pusiausvyra. Jei pasaulį nebūtų blogio, tai meilė virstų monotonija, ji taptų išblukusi. O, kai ji susiduria su kliūtim, tik tada ji gali parodyti visą savo galybę. Man patiko perskaityta mintis, kad blogis, tai pati didžiausia meilė, tik užsimaskavusi, egzistuojanti nesamoningai, kad negalėtai jos įžvelgti, bet ji mokytų tave gerio, priversdama susidurti su blogiu.
Ir fiziniam pasauliui reikia perduoti visą savo meilę, kad šis klestėtų ir tobulėtų, nes vis dėl to mes gyvename jame ir privalome juo rūpintis.
Tikiu, kad ateis laikas, kai visi naudosimės atisinaujinančia energija, būsim nepriklausomi nuo naftos ir kitų energetikos magnatų. (Pats žinau vieną žmogų, kuris padarės didesnę investicija, tapo visiškai nepriklausomas, vanduo - iš grežinio, elektra,šildymas - vėjo ir saulės energijos, taip turėtume reformuoti sistemą, kad milijardai dedami į iš idėjos kvailą atominė elektrinę tokioje šalyje būtų naudingiau panaudoti statant vejo parkus, juk dabar yra prietaisų, kurie ir Lietuvos vėjingumo sąlygomis gali sėkmingai gaminti energiją.)
Na, tikiu į šviesią ateitį ir pats stengsiuosi prisidėti prie jos įgyvendinimo.
Žmogus turi ne tik teises, bet ir pareigas, atsakomybę.
],tada svarstykles labai issilygins atnesdamos laimes pojuti...
