Izolda rašė:
Na tai jei salys nera austesnis lygmuo, tai tada gal gali vos pajutes gresme ar susidures su kokia butybe minties greitumu nuo jos ir pasprukti, jei tik isivaizduosi, kad esi saugus, kur silta prie juros ar pan. Ir man vis idomu kaip atrodytu koks sutikas pazistamas zmogus? To paties pavidalo kaip ir fizinis kunas?
O as skaiciau tokia knyga, kad mintys materialios, nezinau kaip astrale. Kad nera jokio pragaro ir rojaus isskyrus tuos, kuriuos susikuriame zemeje. Ir jei zmogus visa gyvenima jais tikejo ir nesijaute vertas dangaus, tai po mirties tiketina, kad ir atsidurs pragaro liepsnose, kokias isivaizdavo. Bet degs ten tik tol, kol apie kazka nepagalvos ir neissivaduos. Nes po mirties kuribinis procesas nesustoja, kurybos mintimis. Ten taip raso.
Salys yra tame paciame pasaulyje, kaip ir musu buto kambarys ar namas, tai viena visuma. Jei pajunti gresme, gali elgtis kaip tik nori, tavo laisve. Bet toji gresme, kaip ir sakiau, tai negali pakenkti. Nes tai lyg sapnuojamas kosmaras, tik siaime pats pasirenki kelia kuriuo tu ji uzbaigsi, geriausia ta baime nuvyti salin, kad ji daugiau nepasikartotu.
Astralinis kunas, tai yra zmogaus jausmu kunas, todel ir galime per sapnus jausti ivairius mums iprastus jutimus, kaip sakykim stalo palietimas, galvos skausmas, nes astralinis kunas turi lytejimo galimybes.
Tu gali liesti ivairius daiktus, vieni ju gali pasirodyti minksti, nors is tikruju fiziniame jie yra plieniniai ar panasiai.
Kaip del pazystamu zmoniu, tai tikrai nezinau, bet is skaitytu astraliniu kelioniu aprasymu, lyg ir suprantu, kad isvaizda daug maz ta pati, tik jie gali butu truputi permatomi ar kazkas panasaus.
Na, kiek as zinau, tai pragaras ir rojus is tikruju neegzistuoja. Zmogus save po mirties cia gali uzlaikyti tik pastoviais prisiminimais, liudesiu, saves smerkimu. Taip pat del mirusiu negalima vergti ilgai ar vis juos mineti su liudesiu, nes tai neleidzia jiems judeti toliau. O kai jau pajudame susitaike su tuo kas ivyko, musu astralinis kunas issiskaido ir mes pereiname prie kito, tikslai neatsimenu kurio, bet sis kunas yra tas, kuriame yra musu visu gyvenimu prisiminimai ir budamji jame sprendziame, kur eisime toliau, vel renkames tevus, gyvenimo eiga kuri musu manymu bus mus naudinga pamoka.
Ir kiek supratau is paties skaitytos literaturos, tai sis gyvenimas yra tik tam, kad suprasti kokia tobula yra musu tikroji esybe. (fizinis pasaulis tik purvams isgyvent, kad suprast kaip gerai yra kitame) Ir taip vadinamas musu rojus yra tiesiog musu gimtieji namai. Nes Žemė nera musu sielu gimtieji namai, tai tik palanki terpe mums pereiti si etapa.