"Vienu žodžiu, man labai gaila, kad tavo toks siauras požiūris į gyvenimą. Jis pilnas steb
Ūklų ir netikėtumų."
Atsiprašau, bet nematau reikalo formalumams

Taigi...
Mano mąstymas iš tiesų nėra ribotas. Mano požiūris į gyvenimą nėra jau toks niūrus, kokiu jį čia interpretuoji. Mokausi (studijuoju tai, kas man patinka, todėl tikrai yra įdomu), daug keliauju laisvalaikiu (pradedant keliomėnis į pietus su tėvais, baigiant tranzavimais į roko naktis ir pajūrį su draugais), dievinu kiną (turiu apie 50 vaizdajuosčių ir šimtus filmų kompiuteryje), savaitgaliais linksminuosi su draugais (vakarėliai, picerijos, klubai, pasivaikščiojimai po naktinį Vilnių ir t.t.). Bet...
Turiu draugų ir draugių, kurie vartoja. Vieni tai daro nuolat, kiti tik kartais. Jei jų skaičius nuolat nedidėtų, jei jie nebūtų įsitikinę, kad tai visiškai nekenkia ir jei viso to nereklamuotų vis jaunesnių žmonių ratui, kurie kur kas greičiau pripranta prie naujovių ir besikeičiančios aplinkos - tampa nuo to priklausomi, tai aš tikrai nesikiščiau į jų reikalus. Tiesą sakant, neką ir tedarau, išskyrus šį forumą

Tiesiog žiūrėjau iš šalies kaip mano 2 labai geros draugės atsiskiria nuo senų pažįstamų ar jiems meluoja (kartais ir su mano pagalba

, nes niekada joms tiesiai į akis nesakiau, kad tai ką daro blogai - jos ir pačios suprato, tik sustoti buvo per sunku, lengviau tapo viską aiškinti smagiu ir įdomiu gyvenimu, išskirtinumu). Dabar jos džiaugiasi, kad jas pervedė į kitą klasę... To tikisi ir kitais metais, nors mokykloje retai pasirodo. Vienos vyresnė sesuo mirė prieš 2 mėnesius, dėl mitybos problemų, kurios tęsėsi daug metų, kitos mamai - vėžys... Nemanau, kad toks gyvenimo būdas yra pastūmėtas džiaugsmo ar kūrybingumo. Viena iš jų seniau labai gražiai piešė, tikrai turėjo talentą. Ji vis dar piešia... Dažniausiai tokius dalykus

lyg koks trafaretas, šablonas. Net jei ir bando kažką padaryti naujo, piešti mokyklai - dominuoja Jamaikos vėliavos ar bent spalvos (labai juokinga buvo, kai pavadinau ją patriotiška, nes trumpai žvilgtelėjus nusprendžiau, kad tai Lietuvos vėliava

), dūmeliai, "bičiukai" su dredais, tam tikra apranga ir atitinkama veikla. Galbūt ji piešia vis dar gražiai, tačiau tai nebėra talentas, tai tik paplitusios visai nemeniškos tematikos atspindys.
Toliau....
Apie tai, kad dailininkų ir panašių žmonių darbas nereikalauja žinių... Pasakiau tikrai ne visai taip, kaip norėjau: jų darbas nėra lengvas, jis yra ir kūrybiškas, ir produktyvus, ir visuomenėje pripažįstamas. Tai reikalauja žinių tose srityse ir išties nemažai, tačiau šie žmonės gali dirbti savo darbą ir apspangę, vakar ar prieš valandą vartoję - tai jiems suteikia net ir idėjų, jie semiasi iš to kūrybinį impulsą ar jėgas... Tačiau ką galėtų padaryti apspangęs mokslininkas ar verslininkas? Nieko ir tai akivaizdu. Objektyvus mąstymas, greita reakcija ir orientacija nuo to išties nukenčia, o palaipsiui ir rimtai sutrinka. Be to, jie turi žinoti begalę dalykų, orientuotis įvairiose srityse: mokslo, politikos, ekonomikos, istorijos, mokėti gerai užsienio kalbas, nuolat domėtis žiniaslaida ir literatūra, žinoti ko žmonėms reikia ir sugalvoti būdus, kaip tai padaryti. Aš tiesiog lyginu šių žmonių darbui reikalingas žinias ir jų tikslumą, su tų žmonių, kurie nuolat vartoja (turiu omeny žolę, nes tie, kurie vartoja žalingesnius ("rimtesnius") produktus, dažniausiai ir maximos kasoje nelabai supranta, ką daryti).
Toliau....
Pasaulio tikrai neįsivaizduoju, kuriame apstu vien mokslininkų. Ir tikrai ne tai norėjau pasakyti. Narkotikų vartojimas tampa masišku jaunų žmonių tarpe (turiu omeny tuos, kuriems iki 16). Jie paaugliai - žodžiu "blogai", nieko nepasakai, o tik pastūmėji juos tuo įsitikinti. Jei Lietuvoje kas ir skleidžiama apie narkotikus - tai dezinformacija: juk žymiai dažniau išgirsti, kad tai "kieta", malonu, kad iš tiesų nepriprantama, negu, kad tai yra žalinga tiek organizmui, tiek psichinei būklei. Nekaltinu vartojančių, kaltinu visą visuomenę ir valstybę. Taip elgiasi visi: kalti visada kiti, o ne tu pats. Kol nesuprasime, kad tik mes patys atsakingi už savo elgesį ir net kitų, tol tik ieškosime kaltų. Kaip galima suprasti žalą, jei to net nebandoma daryti. Tokie jau tie žmonės: jei kiltų karas, o visi aplinkui būtų ramūs, tu irgi liktum ramus. Jei dauguma manys, kad su narkotinais gyventi įdomiau - tai irgi paveiks tavo mąstyseną, ir aišku į kurią pusę (

).