Na, ilgesnį laiką astrale išėjo man pabūti tik vieną kartą. Tikrai įspūdingas jausmas, viskas lyg tikra, jauki tai ka lieti, gali panorėjęs skraidyti, pagalvoti apie ka nors ir nusikelti į ta vietą, bet ji nebūtinai tokia kokią nori, nes aš panorėjau nusikelti į savo ateities namą, tai atsidūriau ant skraidančios platformos esančio namo viduje, virtuvėje, dar atsimenu suvalgiau pyragaitį iš įdomumo ir buvo gan skanus, su plakta grietinė
Ir išėjęs iš virtuvė pagalvojau, o blemba, o gal dbr ten realybėje mano kūnas komoje kokioje, aš jau kokią dieną atsijungęs, gal visi jaudinasi, tai pasakiau tiesiog mintim, kad noriu grįžti ir trimis impulsias, paskutinis lyg stipri elektros srovė, pabudau sau anksti ryte, žiauriai gerai pailsėjęs
Galiu pasakyt, kad tas vakaras tik skyrėsi tuo, kad pasakiau sau vieną kartą, kad "užmigęs išeisiu i astralą" ir daugiau apie tai negalvojau, apie nieka negalvojau, tiesiog užmigau, sapnavau kažką ir pačiame sapne atsiguliau miegot, o jau ten užmigęs atsidūriau astrale, toks dvigubas miegas gavosi
Astralas labai priklauso nuo to ką galvoji ir kokio tipo tavo mintys būna, nes vieną kartą, nebuvau visai susivokęs, kad esu sapne ar astrale, bet veliau kai pradėjau viską jausti, tai buvo ir gan keistų pabaisų ir tamsiam kambarį telefonas mobilus skambėjo, o ekranas tokios tamsiai raudonos spalvos ir skambina T raidė rodo
Tai tikėtis kažko konkretau niekada iš to neina, tik tiek galiu pasakyt, kad išeisi tik paleidęs protą ir visus apmastymus
negalvosi, kad čia va mano ranka taip padėta, bet lb jau nepatogu, nu bet jei pajudėsiu, tai praeis nutirpimas ir neišeisiu
šitą jau pats žinau
nes dėl daug vėliau nepavykusių bandymų baigau bandyti
Buvau dienos metu labai išlavinęs samoningumą, vis pagaudavau save pametusį dėmesingumą, lekiantį autopilotu galima sakyt
Tai labai padeda turėti ryškesnius sapnus ir dažniau samoningai juos kontroliuoti.
O dėl visokių pratimų, specialių būdų ir panašiai, tai galiu pasakyti, kad jie nėra būtini, į astralą perveda visiška atsipalaidavimo ir susitaikymo su viskuo būsene, tokia kai tarkim sėdi ligoninėj apie kažką užsimastęs, kad nei nejauti, kad tavo koja nutirpusi,ar kad galvą laikai nepatogiai pasukęs ir panašiai
Pratimai, (aš atsistojęs piešiau žvaigždę ir pan, kažkur radau tarp patarimų) gal tik psichologiškai gali padėti, bet daugiau pačiam rezultatui neturi įtakos. Manau, kad to kas mums nematoma, negali pasiekti su tuo kas matoma, nes tai visiškai skirtingos erdvės
O kas dėl baimės, tai galima mano manymu nieko nebijoti, tam užtenka suprasti, kad mes kūnas, kūnas tai atomų rinktinė, o atomai tik vibruojanti energija. O pati energija ar atomai negali nieko be mūsų daryti, juk realiai stalas sudarytas taip pat iš atomų, bet nematome jo vaikščiojančio lauke, nes jis neturi samonės. Mes tai būtybės manipuliuojančios energija, kad įgauti formą, geometrinį pavidalą, todėl padarant kažką tam pavidalui, tavo esybei tai nepakenks, gali sukelti tik sutartinius jausmus, skausmą, bet iš astralo gali grįžti per akimirką, ten nereikia begti, tik išsigasti ar pagalvoji, kad nori grižt ir viskas. Gali virsti tiesiog ir kuo tik nori ir bandyt kovot
Bet vis tiek nieko nepasieksi kovodamas, kaip ir tave puolantis, nes abiejų jėgas astrale riboja tik vaizduotė. (Prisiminiau dar kai astrale buvau, priėjau prie vartų iš grotų ir galvoju, velnias, per siauros nepralysiu, po to TOPT aš gi astrale, ranka tik ištiesiau grotos tik smaukst į šonus išsilenkė ir viskas
Tai tiek iš mano patirties ir susidūrimo su astralu
Skraidau kur tik uzsimanau, noriu aukstyn, noriu zemyn, saunu kaip kulka kur tik uzsimanau.. 