Kanapės mėgėjų lyga

Trukumas,bet ko priveda prie tam tikru išvadu,mokyklos zinios sureiksmina vertybiu pasekmes....

Tut-Tam rašė:Trukumas,bet ko priveda prie tam tikru išvadu,mokyklos zinios sureiksmina vertybiu pasekmes....

Nebesiregistruok jau. Kiek galima?

Sveiki. Nežinau ar čia tinkamiausia vieta mano rašliavai. Pasistengsiu kuo aiškiau apibūdinti savo situaciją. Bijau, kad tingėsite skaityti, bet pabandysiu

Nesu tikras, ar sergu depresija, bet kažkas panašaus vyksta. Kadangi bandau dirbti su savimi, tai turiu ir savo nuomonę, kaip viskas galėjo išsivystyti. Neturėjau gyvenime kažkokių labai didelių sukrėtimų ar pan., manau, kad didžiausią įtaką blogos savijautos atsiradimui padarė sekantys dalykai:

• perfekcionizmas (toli gražu ne visi patologinio perfekcionizmo požymiai tinka ir man, bet panašumų tikrai yra). Šiuo metu tas perfekcionizmas toks dalinis (pavadinčiau – perfekcionizmas paprastuose dalykuose), tikrai nesiekiu ir netrokštu kažkokių aukštumų karjeroje, didžiulių materialinių vertybių ir pan.; perfekcionizmas pas mane pasireiškia paprastuose kasdieniuose dalykuose.

• Turėjau ilgą, nerūpestingą , alkoholiu persisunkusią paauglystę-jaunystę; vėliau prioritetai pradėjo keistis ir alkoholiui liko vis mažiau vietos gyvenime, tačiau tai savo pėdsaką tikriausiai paliko.

• Pastaraisiais metais įvykę pokyčiai darbe (daug laiko atimantis ir emociškai nelengvas darbas) ir pirmagimis šeimoje. Manau, kad būtent šitie du dalykai labai išvargino ir išryškino turėtas psichologines problemas, kurių anksčiau net nepastebėjau.

Pamažu pradėjau suprasti, kad beveik niekas gyvenime nebeteikia džiaugsmo, nebemoku mėgautis ir džiaugtis paprastais mažais dalykais, vargina pastoviai galvoje burzgiantis minčių spiečius, vis kažkur skubu, jei neskubu veiksmais, tai skubu mintyse, kažką planuoju, galvoju apie nepadarytus darbus ir panašiai, nulis relakso... Šiek tiek sutriko miegas (nors tikriausiai niekada negalėjau pasigirti kokybišku miegu), ganėtinai sunkiai užmiegu, nelabai kokybiškai išmiegu. Matyt, dėl šitų priežasčių pasidariau irzlus, kritiškas, negatyvus. Nors šiaip pastoviai nesijaučiu labai blogai (negalėčiau savęs pavadinti ligoniu), kartais viskas tiek išvargina, kad nuotaika ir savijauta būna tragiška (vat tada jau jaučiuosi ligonis). Atrodo labai panašu į depresiją, bet kažkodėl nesinori tuo patikėti ir kažkas viduje tarsi bando neigti tai. Kita vertus, pradėjau šiek tiek domėtis psichologija, pradėjau stebėti, analizuoti save (savo savijautą, mintis, reakcijas, elgesį ir t.t.) ir atrodo, kad viskas aiškėja, probleminės vietos pradeda matytis, atrodo, jog galiu su jomis susitvarkyti, be abejo – reikia su tuo dirbti.

Tada kilo mintis, kad gal kažkiek situaciją sušvelnintų . Studijų laikais šiek tiek parūkydavom, po kelerių metų pertraukos vėl buvo tekę paragauti, tada truputį padauginau (kiekis nebuvo didelis, tačiau ir tolerancija matomai buvo nedidelė, bei išmanymas apie vartojimą buvo kažkur žemiau plintuso), apturėjau lengvą paranoją ir po to kanapės nebenorėjau. Nuo to nesėkmingo bandymo buvo praėję maždaug 5 metai. Nusipirkau iš gatvės, bijojau vėl tų nemalonių pojūčių, tai prieš bandydamas skaitinėjau čia, ieškojau informacijos anglų kalba, taip atradau tokį dalyką kaip „microdosing“. Nusprendžiau, kad pradėsiu pažintį iš naujo nuo labai labai mažų kiekių. Tuo metu dar nežinojau skirtumų tarp "sativa" ir "indica", tarp "high" ir "stone". Išvis neįsivaizdavau, kad kanapė gali turėti tokį poveikį kaip high. Taigi, vieną šeštadienio vakarą įsidėjau keletą trupinėlių į bongą ir surūkiau, su lengvu nerimu laukdamas poveikio. Kaip tik man baigus reikalą, žmona išlindo iš miegamojo užmigdžiusi vaiką. Prasidėjęs pokalbis kažkaip pakrypo į nediduką ir nereikšmingą šeimyninį lyg ir ginčą, po kurio tapo aišku, kad šį vakarą leisim atskirai. Pasiėmiau savo salotų lėkštę vakarienei ir išėjau į kitą kambarį prie kompo. Šiaip tokiose situacijose labai nesmagiai jaučiuosi, pradedu analizuoti, ieškoti priežasčių, ieškoti kaltų, ieškoti sprendimų ir t.t. Ir tokia būsena gali neduoti man ramybės gana ilgai, dėl visiškai nereikšmingo dalyko galiu susigadinti visą vakarą, ir ryte pirmas dalykas, ką norėsiu padaryti – pasikalbėti apie tai ir viską detaliai išsiaiškinti. Tačiau tą vakarą viskas buvo kitaip Po kokių 5-10 minučių sėdėjimo prie kompo pagaunu save nerūpestingai browsinantį internetuose ir suprantu, kad visai negalvoju apie tą mažą kivirčiuką su žmona. Sunku net patikėti pačiam, nusišypsau sau į ūsą, pagalvojęs, kokie durniukai abudu būnam kartais, ir browsinu toliau, kirsdamas neapsakomai gardžias salotas (kurios šiaip jau lyg ir būdavo pabodusios)... Na gerai, kažkas įdomaus vyksta, bet aš vis dar laukiu kažko panašaus į stone (nes tik to ir tikėjausi). Kiek palaukęs, einu papasakoti įspūdžius žmonai ir truktelt dar keletą trupinėlių (matyt per mažai įsidėjau, kad nevelka). Žmona nuėjus miegoti, na ir gerai, pagalvoju, gal net geriau bus eksperimentuoti vienatvėj. Trukteliu dar ir nusprendžiu pažiūrėti filmą; kadangi tikiuosi bent jau šiokio tokio apsvaigimo, nieko rimto žiūrėti nenoriu. Išsirenku kažkokią durną holivudinę komediją (kokių negaliu pakęsti, bet ši pas mane atsirado dėl perskaitytos rekomendacijos); dar net neprasidėjus filmui nerimauju, kokį mėšlą čia dabar reikės 1,5val žiūrėti, na, bet nieko rimto irgi nenoriu, taigi žiūriu. Jau po kelių minučių pagaunu save bekrizenant iš lyg ir nelabai vykusių bajeriukų, juokas ne isteriškas, normalus sveikas juokas, kartais tik šypsena, bet esmė tame, kad linksmai žiūriu tokį filmą, kuris man šiaip turėtų sukelti tik pasibjaurėjimą. Filme vyksta kažkoks vakarėlis, ant scenos groja neprofesionali muzikos grupė, o aš jaučiuosi taip smagiai, kad turbūt išsišiepęs linguoju su galva į taktą Netgi iki šlykštumo banalios romantinės situacijos šiek tiek viduj kažką suvirpino. Žodžiu, filmas turbūt vienas iš prasčiausių, matytų pastaruoju metu, bet taip smagiai susižiūrėjo! Buvau labia maloniai nustebintas poveikio, jokio apsvaigimo ir tiek teigiamų emocijų!

Įsidrąsinęs pabandžiau ir dienomis parūkyti, vėl viskas labai šaunu. Išlendu kur nors su reikalais, nuotaika gera, randu bent kelias minutes paplepėti su sutiktais pažįstamais (be įkyrių minčių, kad turiu skubėti); padidėjusi motyvacija, koncentracija. Tačiau po kelių dienų eksperimentavimo pastebėjau, kad net nuo labai mažo kiekio šiek tiek sulėtėja mąstymas, tai man nepatiko, todėl darbo dienomis rūkyti dieną praktiškai nustojau. Parūkymai daugumoj išsikėlė į savaitgalius, kiekiai truputėlį padidėjo (svarstyklių neturiu, bet spėju kad turėtų būti kažkur 30-50mg vienam pūtimui). Buvo keletas dienų, kai lyg ir neveikė, bandžiau padidinti dozę ~2-3x, tačiau nieko, nei high, nei stone. Vėliau vėl puikiai suveikdavo tie ~30-50mg. Naudodamas mažomis dozėmis tikrai jausdavau teigiamą poveikį (kartais didesnį, kartais mažesnį) ir jokių pašalinių (neskaitant lengvo mąstymo sulėtėjimo, kuris didumą laiko buvo praktiškai nepastebimas), parūkau - važiuoju su mašina, einu į svečius, žaidžiu su vaiku ir t.t. Ženkliai padidėjęs libido, nauji pojūčiai lovoje, sustiprėję ir kiti pojūčiai (ypač pastebėjau skonį ir klausą); ir jokio nevaldomo apetito, jei būnu alkanas, gal kažkiek stipresnis tas alkis nei normalioj būsenoj, bet labai normaliai. Jokių išvaizdos ar elgsenos pokyčių, tik galva 100 kartų lengvesnė. Visiškai nejaučiau poreikio didinti dozę ar vartojimo dažnumą, vien savaitgalis praleistas lengvame high suteikdavo ganėtinai užtektinai jėgų ateinančiai darbo savaitei. Nesijaučiau visada idealiai, bet lyginant su prieš tai buvusia savijauta, tai negalėjau patikėti, kad galiu taip gerai jaustis, buvau net pamiršęs tokią savijautą...

Besibaiginėjant pirmam pirkiniui, nusiperku vėl (bet jau su pasvajojimais, kad jei jau taip smagiai veikia, kažkada gal reikės ir pačiam pabandyti auginti). Taigi, parūkau naujos partijos mikro dozę – nieko, jaučiu lengvą svaiguliuką, bet nieko panašaus kaip prieš tai. Po kiek laiko einu dar, trukteliu šiek tiek daugiau, prigulu ant sofos ir jaučiu kaip atslenka stone... Ir man nelabai patinka... Pabandęs dar kartą, įsitikinu, kad tas pats. Šiek tiek pasidomėjęs, tik dabar daugiau sužinau apie kanapių rūšis, veisles ir skirtingus jų poveikius...

Jei viską teisingai suprantu pirmą kartą netyčia pasisekė gauti sativa. Kita, tikriausiai, indica. Indicos dabar pavartoju savaitgaliais tomis pačiomis mikro dozelėmis, tačiau negalėčiau pasakyti, kad labai patinka; bet vis tiek šiek tiek atpalaiduoja ir galvą, skaniai pavalgau, geriau išsimiegu. Tačiau kol kas man reikia ne to. Taigi, po ilgo įvado - keletas klausimų:

1. Norėčiau sužinoti, kas ten per stuffas pasitaikė pirmą kartą? Sativa? Jei taip, tai bene vienintelis kelias Lietuvoje jos gauti – auginti pačiam?
2. Ar aplamai pritartumėte tokiai „terapijai“ mano atveju?
3. Ar ilgu laikotarpiu realu tikėtis tokio efektyvaus poveikio iš tinkamo augalo? Šis klausimas ypač aktualus, jeigu teks auginti pačiam.

Iš anksto dėkoju nepatingėsiantiems perskaityti ir atsakyti.

Del psichologines busenos susitaikyk aprasiai mane labai tiksliai ne depresija, labiau apatija. Nieko su ja labai nepadarysi, reikia keisti aplinka nebent. Vaziuok i kalnus, uzsiimk kuom dar neesi uzsiemes.
Visuomet bus kazkas kas tace spaus psichologiskai. £ trukumas, pazadai, terminai ir panasiai.

Asmeniskai man padeda kalnai. Climbing, treking. Isvaziuoju savaitei kur nors su pora draugu, su palapinem ir panasiai. Buna daug nuovargio, nubrozdinimu bet laimyngas kai vaikas keliem menesiam ir nekainuoja be proto

1) Sativa. Gali auginti arba tiketis gauti is pirktiniu. Uzsieny, jei oficialiai, tai galetum rinktis pagal kanapes rusi, butu lengviau.
2) Nepritarciau.
3) Nerealu. Einant laikui poveikis bles. Ir augalai cia ne prie ko, ta prasme, nerasi.

nesutinku, Cikis.
apatiškas buvau ir aš, daaug daug metų. panaši situacija, mažai kas džiugina, bet su laiku supratau, kad patirtys yra labai gerai. žmonių pasakojimai apie kažko supratimą, apskritai informacija.
čia šitam dalykui reik daug darbo ir susivokimo apie save.
skaitydavau/girdėdavau tą patį, ką pats čia prirašiau, ale bandžiau, bet meh.
maniau, tai, kad ir kaip bedirbtum su savim, čia yra tik laiko gaišimas, ir reikia keist aplinką.
bet, persilaužiau. vieną dieną, tiesiog atėjo susivokimas. su tam tikrų dalykų pagalba, ir savo darbu savo smegenų programavimui, pavyko. tų blogų minčių, mąstymų apie neseniai gyvenime(ar seniai), nutikusius nemalonumus, galvoj neliko, nes pavyksta galvot tik į priekį. tik tiek, Cikis.

kanapės prie to taip pat dalinai prisidėjo.
manau, kad pakankamai galiu nukreipt žmogų ta linkme, kuria jis pats norėtų eit, tik neranda tam motyvacijos
jei nori pakalbėt apie tai, atrašyk čia.
teigiamu atveju susisieksiu.(;

Tikriausia tu teisus, manau visiem vaistas skirtingas man gal net patinka apatija kazkaip bent nekliudo

As tai tik nenoriu veltis, nes nezinau to biciuko psichologines valios, ziurek, dar ka parasysi - uzsilenks nesuprates minties.
As tam visam tekste izvelgiu visiska manipuliavima gandzike, toj "antroj" daly teksto, kur jau apie kanape. Tikrai nerasysiu cia psichologiniu analiziu, nes nei cia forumas toks ar ka, bet siulau eiti vienu ir pagrindiniu keliu - susitvarkai psichika su: brandi literatura, savo darbo profesionalai (psichologai), milziniskos tavo pastangos i kurias ieina fizinis aktyvumas, savisvieta, dvasinis tobulejimas. Isugdai tolerancija zmonai, aukojimasis tampa tavo tikslu poroje. Ir visa tai be gandzikes. Gandzike tik po to, kai viskas bus gerai, bet kai viskas bus gerai, tai tau ir gandzikes nereikes. Siaip, suprantu, kad zmogui problema ten ir panasiai, bet tekstas - vaikiskas. Speju, kad vaikinui apie dvacat petke, bet kadangi jau zmona ir vaikai, tai suauges laiko save. Zodziu, nemyzk, tu patikek tavo variantas yra super light, neverkti tau cia ir ne forumuose tokiuose pagalbos ieskoti. Sakau, cia daug aspektu iskart izvelgiu is to kas jau parasyto tavo teksto, nenervink, dirbk su savimi, buk vyras.
Zole cia ne prie ko! Ji tik kenkia tau!

Irgi nesu eskpertas, bet kaip būdamas jaunas(dar bestudijuoju universitete) relate'inu tavo situaciją. Esu buvęs labai panašioj tavo vietoj. Tokioj gyvenimo kryžkėlėj, berods 18 ar 19 man tada buvo. Grynai absoliučiai visiškai nežinojau ko noriu(nors dabar jau atrodo juokinga po kelių metų:) ) ir tuo metu kėlę nemažą stresą bei nerimą. Mokytis noro nebuvo, dirbt irgi nesinorėjo iškart po mokyklos, keliaut po pasaulį reikėjo eurų ) Vos pradėdavau kažką, greit pramesdavau, nes ant sykiaus nepatikdavo. Manau daug kas esam šitą išgyvenę etapą. Visada įsitempęs budavau, prastai miegodavau, bet poto draugas pasiūlė parūkyt po gal metų pertraukos. Sutikau žinoma ir vėl užsikabinau. Visai neblogi tokie tada ėjo pas mumis Dabar drąsiai galėčiau pasakyti jog indica. Bet tokia indica, kurią bet kur atpažinčiau, jei ten būtų ta pati rūšis. Gaila pavadinimo nežinau. Ką aš tuo noriu pasakyt, jog būtent tą man nežinoma rūšis atpalaiduodavo įsitempusį kūna, panaikindavo stresą, padidindavo koncertraciją, likdavai toks apsunkęs, bet labiausiai patinkantis jos efektas buvo kūrybingumas. Vakarais pasirūkydavau ir vis mintyse sukdavosi mintys, įdėjos, svajonės, tas pasitikėjimas savim ir vien pozityvios mintys, jokio negatyvo. Eik tu peklon galvojau, nieko sau žolytė pradėjau skaityt sėkmingų žmonių istorijas kurie rūkydavo kanapes, verslininkų, sportininkų, žurnalistų, rašytojų ir kokių dar visokiausių. Motyvacija ir pasitikėjimas tik augo konkrečiai vienam tikslui - kaip padaryti save laimingesniu ištikrųjų, be kanapių. Nes būtent tuo metu jas rūkydavau, kad jausčiausi geriau, bet parūkęs siekiau atvirkštinio varianto, va nuo to laiko rūkiau metus non-stopu, beveik kas dien. Visąlaik iš gatvės tai nežinai ką ten gausi. Ta geroji rūšis "pasibaigė" po kelių mėnesių, tada neradau geresnės už tą. Bet viskas man įšėjo tik į gerą - po keletos mėnesių randi visai įdomų ir gerai apmokamą darbą Danijoj, nuvykęs gauni tikrai neprastus apartamentus, viskas tik į gerą! Po kiek laiko pereini dirbt ant tiesioginio kontrakto, pakyla algelė, tada padirbėjęs metus ir išsinuomavęs butą stoji ramus mokytis į tą kas tikrai tau patinka, susitari su darbdaviu dėl darbo valandų ir let's go! Na būtent man tuo metu tikrai padėjo, bet ten buvo manau Dievo ranka kad būtent tą rūšį pasiuntė pas mane, jokia kita taip nenuteikdavo savęs tobulinimui, kaip mano minėtoji. Jeigu ne ji, greičiausiai kitaip būtų viskas pasisukę, bet dabar tik į gerą. Dabar pats auginausi Critical plus tai visai neblogas hibridas kaip auginti, bet daugiau kadangi indicos čia, tai nemanau jog tau patiktų. Dar irgi auginuosi Durban Poison (sativa 100%, leafly.com rašo kad šį rūšis norint būti produktyviems dienos metu) kurio labai labai laukiu.

Dabar iš kitos pusės. Man buvo tokių dienų, kad pinigų neturi bet rūkyt turi Tai atsargiai, kad taip neatsitiktų. Geriausia žinoma, užsiaugint savo. Patarčiau leafly.com pasivartyt, atrastum manau kažką iš savo serijos. Atminties sutrikimai prasideda, tokie trumpalaikiai. "Eini į lauką ir nepameni kur raktus durų padėjai nors prieš 15sec kažkur pameni kaip numetei, tik nežinai kur". Po ilgesnio rūkymo neparūkius užmigt - vargai vargeliai Ir kaip jau minėjo, su laiku reiks vis daugiau. Nebent darysi pertraukėles. Nežinau, bent jau man veikia. Rūkai taip pusmetuką, vakarais prie filmo ar su draugais prie ežero, trumpiau tariant - nesakau ne. O draugų tokio žanro pas mane yra yra Ir poto nerūkai mažiausia mėnesį ar du. Dabar grįžau po pertraukėlęs per egzaminus, tai ką tu. 0.1g taip nudrėbė kaip 0.3 seniau Aš dar kai esu smalyžius, man reik saldainių. Kai parūkau labai daug saldainių. Tai jei sakai, kad nesinori valgyt parūkius, palauk dar nerūkei tokios rūšies kuri labai sustiprina alkio pojūtį.

Jeigu radai kažką naudingo mano komentare, bandyk pritaikyt savo situacijoje. Mano patarimas būtų gal gerai apsiskaityk apie rūšis, atsirask savo, panaršyk po užsienio forumus, ten daugiau žmonės papasakos, gali ir istorijų rast su tam tikrom rūšym. Internetas platus, informacijos vagonais Na ir tada užsienyje nuvykęs atostogų bandyt nusipirkt(Kanada, Olandija, JAV, Christiania(Copenhaga)), parūkyt, pažiūrėt ar tau tinka ji ir jei viskas čiki, augint Sėkmės!

Perskaičiau atsakymus, dar prašukavau visą forumą, kur buvo kalbėta panašiomis temomis, viską permąsčiau. Ir galvoje kažkas persivertė. Supratau, kad į viską žiūrėjau iš aukos/ligonio pozicijos, buvau pasidavęs neigiamoms emocijoms ir atrodė, kad dėl visko kalta aplinka, situacija. Dabar dar labiau suprantu ir vertinu nesenai vienoje knygoje perskaitytas mintis, apie tai, kad mes visada turime laisvę rinktis reakcijas į išorinius stimulus (žmones, situacijas, aplinką, mintis, prisiminimus ir t.t.). Supratau, kad tiesiog kažkur buvau užstrigęs, "miegojau" ir man tiesiog reikia susiimti. Bene didžiausią įtaką tam supratimui padarė šie, kad ir nesaldūs, bet labai paprasti žodžiai:

Operatore rašė: ↑2019-06-27, 09:05 Zodziu, nemyzk, tu patikek tavo variantas yra super light, neverkti tau cia ir ne forumuose tokiuose pagalbos ieskoti. Sakau, cia daug aspektu iskart izvelgiu is to kas jau parasyto tavo teksto, nenervink, dirbk su savimi, buk vyras.

Net gėda pasidarė, atrodo, lyg girtas būčiau pirmą postą rašęs. Tačiau tom dienom ir jaučiausi kaip apsvaigęs, tikrai savijauta buvo nekokia.

Cikis rašė: ↑2019-06-26, 20:38 Asmeniskai man padeda kalnai. Climbing, treking. Isvaziuoju savaitei kur nors su pora draugu, su palapinem ir panasiai. Buna daug nuovargio, nubrozdinimu bet laimyngas kai vaikas keliem menesiam ir nekainuoja be proto

Gera mintis, aš irgi labai labai mėgstu kalnus. Tik bendraminčių vargiai surasiu pažįstamų tarpe, reikės pasukti galvą ir pabandyti tapti iniciatoriumi.

Operatore rašė: ↑2019-06-26, 22:32 Ir augalai cia ne prie ko, ta prasme, nerasi.

Nelabai supratau, ko nerasiu? Kad nerasiu gatvėj, aš jau supratau. Ar norėjai pasakyt, kad nerasiu net užsiauginimui tokios veislės ?

Operatore rašė: ↑2019-06-27, 09:05 As tai tik nenoriu veltis, nes nezinau to biciuko psichologines valios, ziurek, dar ka parasysi - uzsilenks nesuprates minties...
As tam visam tekste izvelgiu visiska manipuliavima gandzike...
Speju, kad vaikinui apie dvacat petke...

Galim važiuot drąsiai, niekas tikrai niekur nesilenks
Persūdžiau, matyt, pirmame poste pasakodamas apie naujus pirmus rūkymo potyrius (aplamai tą dalį reikėjo kitur postint), kad kilo tokios mintys apie manipuliavimą ir mano amžių. Man gerokai daugiau nei 25. Manipuliavimo irgi jokio nėra, jeigu žinosiu, kad man tikrai labiau kenkia, nei padeda - be jokių sunkumų paliksiu tai kad ir tolimai ateičiai.
Tik tiek, kad beveik pastoviai kankina nemalonus jausmas galvoje. Tai ne skausmas, aš jį vadinu "galvos spaudimu". Turėta sativa beveik visada jį nuimdavo arba bent sumažindavo. Dabar jaučiuosi daug geriau (gal tai laikina), suprantu, kad pats esu savo savijautos kalvis, be abejo dar reikės daug dirbti, paprasčiau būtų be to "galvos spaudimo", bet įmanoma tvarkytis ir taip.

Operatore rašė: ↑2019-06-27, 09:05 "brandi literatura"

Gal būtų galima rekomendacijų?

Operatore rašė: ↑2019-06-27, 09:05 milziniskos tavo pastangos i kurias ieina fizinis aktyvumas...

Tiek su mityba, tiek su fiziniu aktyvumu pas mane viskas gana gerai. Darbas sėdimas, bet vienaip ar kitaip pasportuoti stengiuosi 4-5 kartus per savaitę ir laisvalaikį stengiuosi leisti, kiek įmanoma aktyviau. Sportuoju individualiai, tačiau galvoju, kad labai naudinga būtų pabandyti sugrįžti ir komandines sporto šakas (futbolą, krepšinį).

akkmuo rašė: ↑2019-06-26, 23:12 manau, kad pakankamai galiu nukreipt žmogų ta linkme, kuria jis pats norėtų eit, tik neranda tam motyvacijos
jei nori pakalbėt apie tai, atrašyk čia.
teigiamu atveju susisieksiu.(;

Taip, tikrai noriu. Pirmas nemažas žingsnis jau įvyko, bet dirbti dar reikės daug. Taigi norėčiau tos krypties

barzdyla rašė: ↑2019-06-27, 18:49 Dar irgi auginuosi Durban Poison (sativa 100%, leafly.com rašo kad šį rūšis norint būti produktyviems dienos metu) kurio labai labai laukiu.

Bus įdomu išgirsti apie poveikį

barzdyla rašė: ↑2019-06-27, 18:49 Tai jei sakai, kad nesinori valgyt parūkius, palauk dar nerūkei tokios rūšies kuri labai sustiprina alkio pojūtį.

Nesinorėjo nuo sativos, nuo indicos, jei nesivaldau, tai net nuo savo mikro dozių galiu arklį suvalgyt Tad stengiuosi nepūsti alkanas.

Ačiū visiems parašiusiems!

Da ladna, kokia ten geda. Zmogus ieskantis pritarimo, iesko draugo. Pritarimo tu kaip ir negavai is mano puses, bet padrasinti, kad ne levai mastai, tai privalau. Negalvok, kad gyvenime reikia vertinti tik tas sviesias spalvas. Liudesys ar kitos niuresnes spalvos taip pat yra naturali gyvenimo busena. Dziaugsmas pamoko vieno, liudesys - kitko. Ir tie klausimai, kurie tave aplanko, atsakymo neturejimas, nezinojimas, pyktis del to ir liudesys - visi verda tavyje visai kita gyvenimo kokybe, nei possitive busenos. Tai viskas labai cia gerai! Patikek, tik taip neuzsisedesi mentaliame komfortabilume, spresi svarbius gyvenimo klausimus, judesi i prieki. Net nerades atsakymo, bet bandydamas tu jau zingsniu toliau, nei ziuredamas ten ta filma holivudini ar aplankydamas nekart saldytuva, nes salotos pries miega nekenkia, galima suvalgyti kad ir visa dubeni .. Tad nebijok jaustis blogai, ka jau tokio padarei, kad ten koks auksciausiasis tau paskirs gyvenima be rupesciu? Taip, kad pritarimo, seni, pritarimo, cia forume neieskok. O draugo, ble, tai tu, matyt, nematai. Jis yra salia. Jis migdo vaikus ir eina miegoti nesusitaikiusi, matyt, nelengva siela, ka jau ten tau maisyti tuos 'saves ieskojimus', nes 'tau blogai', tu pavarges ir ieskojimus, matomai, kad jau cia rasai, ketini testi, matome. Imkime tau 30m, tai tau dar su ja buti 60 metu, pabuvai romantikas, susilaukei vaiku, baigesi saulelydziai uz ranku susikibus ir viskas? Tai va cia ivaldyk draugyste ir pamatysi, issipasakojes jai, belekaip, kad ir su asaromis ar juoku, bet is sirdies - dviese isspresite tau rupimus klausimus. Zinai kada bus tai? Kai nelaukdamas pamirsi savo ambicijas ir busi moteriai vyras, graza sugris netiketai.
Del literaturos, tai as tau nepatarsiu nieko as ir pats nemegstu kaip sako: zinai, tau reikia paskaityti ta ar ana. Venk pop top virsuniu, nevenk religiniu, nes ten realiai netikinciam galima skaityti kaip filosofija (kalbu daugiau apie rytu jei). Muzika gali islaisvinti savo unikaliu skambesiu arba ikvepianciu tekstu.
O i ta trecia klausima, kur klausei, tai atsakymas nerealu, nes nemazai cia rasyti reiktu, o parasiau jau ojojoj. Prie visko priprasi, turiu minty zodi VISKA, tai del ko rukai dabar. Problemos liks, nes issimiegosi, o vat kitos rusies gandzikiu ieskoti reikes, kad kunas neigytu tolerancijos, auginti reiks, kovoti su nepriklausomybe (nes isties bet kada gali mesti, ane, bet realiai, tai matosi, kad labai nori pradeti). Zodziu, sprendimas kitoks turetu buti.
Sekmes.
Beje, as cia taip rasau tau, bet tas tekstas skirtas ir man paciam.

Man depresija prasideda, kai baigiasi dūmai. O jei rimtai, pats nuolatos kenčiu nuo nerimo ir apatijos, nes matyt genetiškai iš savo tėvo paveldėjau. Sergu klinikine depresija. Mano senelis sirgo, tėvas serga ir aš sergu. Dar prieš kelis metus turėjau traumuojančios patirties, tai tas irgi nepadėjo. Vaistų nevartoju, nes darausi nuo jų durnas, bet gydausi , kai turiu. Jaučiuosi daug geriau, galiu gyventi pilnavertį gyvenimą. Nuolat reikia kažko, kas sulėtintų mano mąstymą - vaistų arba . Tik tiek, kad dažnai rūkant, poveikio beveik nebejaučiu. Va, derlių pabaigiau vakar - vėl jaučiuosi ligonis. Vaistus gersiu tik tokiu atveju, jei jau ištverti nebeitų. Negaliu žodžiais apibūdinti, kiek daug man padėjo kovoje su depresija.

Bloga nuotaika nėra depresija. Kai nieko nesinori - nėra depresija. Kai jautiesi pasimetęs - tai irgi ne depresija. Visi nuo to kenčia. Klinikinė depresija yra mąstymo sutrikimas, suknisantis visą hormonų apytaką smegenyse ir jauti nerimą be priežasties, nes mažai serotonino ir dopamino smegenys gamina. Panašiai kaip per athodus, pavartojus kokaino. Kas esat bandę, suprantant, kokia tai savijauta. Įsivaizduokit, kad kiekviena diena tokia, nors nieko nevartojai Taip atrodo tikra depresija. Aišku, būna šviesių akimirkų, bet būna ir labai tamsių. Papasakočiau apie tamsias, tai greitai čia temoje depresuojančių turbūt nebeliktų Jei nė karto nesi ketinęs nusižudyti - tau greičiausiai ne depresija.

O šiaip depresuojantiems patarčiau susireguliuoti mitybą ir poilsio rėžimą. Jokiu būdu nevartoti kitų narkotikų. Kas nesportuoja - pradėti. Kai kurie sporto papildai irgi gerina nuotaiką. Atsisakyti alkoholio visai. Buvau įklimpęs į alkoholizmą, bet dabar beveik metai, kaip negeriu ir niekada gyvenime geriau nesijaučiau. Padeda man su klinikine depresija - padės ir jums. Problemas reikia spręsti, darbus atlikti laiku, gyventi teisingai ir blogos mintys nekamuos. Ir jokiu būdu nesusitelkite į negatyvą, nes blogos mintys gamina blogas mintis.

O tie, kurie sako, kad depresija išsigalvota liga - tiesa, bet tik tiems, kurie ją išsigalvoja. Klinikinė depresija yra tikra liga, kai smegenys neveikia taip, kaip turėtų. Nesakau, kad ir klinikinės depresijos negalima išgydyti be vaistų, bet sakyti, kad tai - išgalvota liga, mažų mažiausiai kvaila. Trisdešimt metų mačiau, kas yra tikra depresija ir kokias pasekmes ji sukelia negydoma. Dešimt metų kai sergu pats. Ir nieko, kaip matot gyvas

Stipriai tu cia, saunuolis bongmeister.

Gaila neleidžia paspaust daugiau nei kartą like mygtuko. Galiu įsivaizduot bongmeister situaciją.. Tikrai stipru kolega. Respectas nemažas

bongmeister rašė: ↑2019-07-01, 09:51 Jokiu būdu nevartoti kitų narkotikų.

čia galima įžvelgt neišmanymą šiokį tokį, kuris visiškai prieš depresijos gydymą ir slopinimą.
čia kanapių forumas, apie tai nesiplėsiu, bet esu įsitikinęs, kad čia klysti.
ir nemažai, manau (:

69m hipiai zinojo geresniu narkotiku nei 90m reiveriai, bet visi narkotikai blogi .)

visišką nesąmonę parašei.
kiek metų tu paskyrei kitų substancijų, apart kanapės, tyrinėjimui(NIEKO NESKATINU VARTOT)?
domėjimuisi, klausinėjimu?
visiškai neargumentuota frazė, smugdinanti ir kanapę link "narkotikų", ir visa kita.
turėjau daug problemų su alkoholiu (ne asmeniškai), ir jau kokius 10metų domiuos viskuo, kas yra vartojama, pakankamai skaitau, klausau ir žiūriu, jog galėčiau teigt, kad tavo frazė yra nepraplėstas ir nejudinamas principas.
kaipo, kanapę vis daugiau valstybių pripažįsta tam tikru vaistu, taip ir kitas substancijas.
atsiprašant, rašai mėšlą tema, kurioj neturi pakankamai žinių, jei gali parašyt tokią frazę.
pagal tave, gyvenimas = blogai, ir be jokių variacijų. tokią nuomonę iškart sudarai.
nemokėjimas naudotis įrankiu nepadaro jo blogu.
tas, kas nemoka juo naudotis, vadina jį blogu.

Tu geriau patikek manimi, brolyti, daug metu skyriau, daug. Ten is patirties ir parasiau. Kitokiame forume apie tai snektelciau.

Cikis rašė: ↑2019-07-01, 13:41 Stipriai tu cia, saunuolis bongmeister.

barzdyla rašė: ↑2019-07-01, 14:47 Gaila neleidžia paspaust daugiau nei kartą like mygtuko. Galiu įsivaizduot bongmeister situaciją.. Tikrai stipru kolega. Respectas nemažas

Dėkoju už gerus žodžius.