apie minčių stimuliaciją ir kūrybą...
man būna, kad rodos labai puikiai suprantu žmones, kuriuos matau, kokioj jie visuomenės daly gyvena, ką jie galėtų studijuoti, ar dirba ir tikriausiai ką, kokio amžiaus, temperamento, zodiako ženklo... kartais tai pasirodo teisybė, nors dažniausiai nepasitikrini, nes tai visai nepažįstami žmonės gatvėje. ypač smagu, ir lengviau, yra stebėti ir suprasti kaip jaučiasi žmonės, taip pat įpūtę, ko ir kiek išgėrę, ar įsijautę į muziką ar filmą niekuo dirbtinai neapsvaigę, bet irgi ne šiam pasauly; su jais tada gali pasidalinti išgyvenimais, fantazijomis ar tiesiog kartu pasijuokti, patylėti.
bet tokiems išgyvenimams, jausmui kad daug matai ir viską gerai supranti, ar greitam minčių srauto antplūdžiui nereikia apsipūsti. taip kartais jaučiasi nieko nevartojantys žmonės, patys iš savęs, visokie vadovai, kuriems sekasi; kaip įsivaizduoju, taip nuolat gyvena žmonės, kuriantys reklamą - jiems reikia suprasti minią, ir tai, kad ji sudaryta iš atskirų ir skirtingų žmonių. kaip patikti visiems ir kiekvienam atskirai. atspėti, įsivaizduoti žmones, kuriuos reklamuojamas dalykas galėtų sužavėti, ir sugalvoti, kaip juos sužavėti. bet tai jie daro blaivi. mums, paprastiems žmogeliams, taip neatsitinka, mes neturim tokių asmenybės savybių. įpūtęs gali patirti tokią būseną, lyg būtum vienas iš tų sėkmingų žmonių - lyg mokėtum ką nors puikiai daryti, nors iš tikro nedarai. žmogus, rūkantis ar kada nors rūkęs žolę, turi patirties. tegu tai buvo gliukas, bet kilo kažkokia mintis, buvo kažkoks jausmas, ir tu vėliau, būdamas visai blaivas, gali tai prisiminti ir įsivaizduoti. bet tai tik mintys, paversti jas kūryba ar panaudoti darbe sunkiai išeina. kad sukurtum ar gerai atliktum darbą vis tiek reikia talento ar išmanymo to dalyko.
yra kūrėjų, kurie pučia ar vartoja lsd, tai kažkaip atsispindi muzikoje, nors nebūtinai tai galima atskirti, ir tikrai ne visi kažką vartoja. bet manau ir jiem žolė yra skirta poilsiui, o ne kūrybai. tik poilsio metu dažnai kyla netikėtų minčių, dar naudingesnių nei įtemptai dirbant ir stengiantis sugalvot. tačiau joms panaudot reikia valdyt instrumentus ar sugebėti rašyti, o apsipūtus tai sunkiai sekasi... tačiau gautą patirtį ir išgyvenimus gali paskui bandyti atkurti, idėjas įgyvendinti, ar kažką daryti taip, lyg "turėtų vežti apsipūtus" ar patikti kokiems nors žmonėms.
nekūrybiniam darbui pūtimas manau tikrai nepadeda, o trukdo, ypač jei darbas reikalauja tikslumo. vis tik kerta per trumpalaikę atmintį, ir kelias dienas pamiršti visokius dalykus, sunkiau ką nors suprasti, imi ir nesusigaudai, ar tiesiog nebūna darbinės nuotaikos. ne tai, kad jaustumeis apsvaigęs, bet atrodo sunkiau daryti kasdienius dalykus. tad jei ryt darbo diena, ir galvojate kad šįvakar reikėtų nepūsti, tai ir laikykitės, atsisakykite. žolė skirta poilsiui, ir nesinori, kad kam nors tai imtų trukdyti dirbti ar mokytis. o tai atsitinka, užtai labai svarbu jausti saiką, kada galima pūsti o kada ne.