Kanapės mėgėjų lyga

zaltys rašė:lauke mano augalas užsilenkė

didžiausia mano manymu klaida buvo mišinyje vietoje durpiu pasirinkti komposta, būtent jis šlapias tarsi kibiras vandens būtų užpiltas, o lietaus jau senokai nebuvo šiame reikale esu naujokas todėl namų sąlygom dar pavasari pradėjau auginti durpėse ir ten augalai tiesiog idealiai kyla

nežinau kaip kitiems, bet aš daugiau jokiom pasakom apie žemiu mišinius, kurių prisiskaičiau čia, nebetikėsiu gaila kad niekas nepasako normaliai koki mišini naudoja, kalbu apie tuos kurie jį ruošiasi patys, sudieties senieji augintojai neatskleidžia, o to klausinėja beveik kiekvienas čia atėjes naujokas

Gerai, išgirdau tave

Komposto naudoti nerekomenduoju išvis, nes kai jis perkamas iš parduotuvių jis kiekvienas turi skirtingą sudėtį, ir tada dar kai sugalvoji ,,pasikonsultuot'' su pardavėja, ji tau kiekvieną kart kitą šūdą pripasakoja- nes jos pačios ,,išmintis'' paremta ūkininkais, kuris turi kiekvienas savo nuomonę ir kiekvienas augina skirtingas kultūras. Visi tie kompostai, kurie natūralūs, dar ir sterilizuojami mineralais ant ko kasdieniam pirkėjui yra pom. Kai pas tave viskas vazone, tai tų šūdų net negali išplaut nes jie užsilaiko vazone, ne taip kaip palaidoj dirvoj. Kompostą reikia pakeist biohumusu, nes jis pralaidesnis drėgmei, jis nelyginamai stabilesnis sudėtim ir keletą kartų geriau/sveikiau, nėra pasilikusių teršalų ir t.t. Tik kad apie jo dozavimą ir naudojimo būdus galima legendas kurti nes vėl vienas augina pomidorus, kitas agurkus, ir jo naudojami kiekiai visiškai skirtingi, o tada tas kuris tingi ieškoti kiek jo ir kaip reikia naudoti,deda i agurkus tiek kiek reikia pomidorams, ir tada atsiranda problemos ir visi padaro išvadas, kad jis labai rimta trąša ir čiut ne su chemija ją lygina. Tavo augalui biohumuso galima duot iki 40% viso substrato.

Tada tu į savo žemes privarei penktadalį smėlio- žmogau, kam tiek daug? Smėlis yra visiškai tuščia medžiaga, ji tinka tik vandens pratekėjimui gerint, o tu jį sumaišei su kompostu kuris sudrėkęs tapatį smėlį sukietina. Smėlio į žemes reikia dėti max 10%, ir tik tada kada nėra galimybių dėti pakankamai perlito ar kitų pralaidumą gerinančių medžiagų.

Keramzitą geriau maišyti į substrato vidų, negu paberti paviršiuje, ir jį naudoti tik iki 5mm skersmens Viršų mulčiuok kitaip- skinkis žolių ir apklok vazoną jom, arba klok žole po pjovimo, čia jau tik fantazijos reikalas kokia organika apklot vazoną .

O esminė tavo klaida buvo kad nedėjai durpių, kas čia per logika išvis ? Dabar čia po šitu užrašysiu formulę, kuri visiems augalams tiks be klausimų, ir koks naujokas nepamatys jos bus pats kaltas- tokios litanijos antrą kartą nerašysiu.
25% biohumuso, 40% durpių, 10% keramzito,25% perlito- viskas, ir šitam ir daigini ir visą kitą reikalą veiki, tik stebi kaip kyla viskas.Apskritai, visos tos dozuotės viena nuo kitos priklauso, pats betkokiam augalui naudoju net skirtingus substratus daiginimui, vegetacijai ir žydėjimui, ir visos tos dozuotės priklauso dar nuo naudojamų trąšų, temperatūros ir net šviesos intensyvumo. Vėliau pamatysi, pats substratus paruošinėsi skirtingom formulem net pagal veisles iš esmės gerai paruoštas substratas lauke visą sezoną išmaitins augalą, ir tau beliks tik harvestint

lasten rašė:

zaltys rašė:lauke mano augalas užsilenkė

didžiausia mano manymu klaida buvo mišinyje vietoje durpiu pasirinkti komposta, būtent jis šlapias tarsi kibiras vandens būtų užpiltas, o lietaus jau senokai nebuvo šiame reikale esu naujokas todėl namų sąlygom dar pavasari pradėjau auginti durpėse ir ten augalai tiesiog idealiai kyla

nežinau kaip kitiems, bet aš daugiau jokiom pasakom apie žemiu mišinius, kurių prisiskaičiau čia, nebetikėsiu gaila kad niekas nepasako normaliai koki mišini naudoja, kalbu apie tuos kurie jį ruošiasi patys, sudieties senieji augintojai neatskleidžia, o to klausinėja beveik kiekvienas čia atėjes naujokas

Gerai, išgirdau tave

Komposto naudoti nerekomenduoju išvis, nes kai jis perkamas iš parduotuvių jis kiekvienas turi skirtingą sudėtį, ir tada dar kai sugalvoji ,,pasikonsultuot'' su pardavėja, ji tau kiekvieną kart kitą šūdą pripasakoja- nes jos pačios ,,išmintis'' paremta ūkininkais, kuris turi kiekvienas savo nuomonę ir kiekvienas augina skirtingas kultūras. Visi tie kompostai, kurie natūralūs, dar ir sterilizuojami mineralais ant ko kasdieniam pirkėjui yra pom. Kai pas tave viskas vazone, tai tų šūdų net negali išplaut nes jie užsilaiko vazone, ne taip kaip palaidoj dirvoj. Kompostą reikia pakeist biohumusu, nes jis pralaidesnis drėgmei, jis nelyginamai stabilesnis sudėtim ir keletą kartų geriau/sveikiau, nėra pasilikusių teršalų ir t.t. Tik kad apie jo dozavimą ir naudojimo būdus galima legendas kurti nes vėl vienas augina pomidorus, kitas agurkus, ir jo naudojami kiekiai visiškai skirtingi, o tada tas kuris tingi ieškoti kiek jo ir kaip reikia naudoti,deda i agurkus tiek kiek reikia pomidorams, ir tada atsiranda problemos ir visi padaro išvadas, kad jis labai rimta trąša ir čiut ne su chemija ją lygina. Tavo augalui biohumuso galima duot iki 40% viso substrato.

Tada tu į savo žemes privarei penktadalį smėlio- žmogau, kam tiek daug? Smėlis yra visiškai tuščia medžiaga, ji tinka tik vandens pratekėjimui gerint, o tu jį sumaišei su kompostu kuris sudrėkęs tapatį smėlį sukietina. Smėlio į žemes reikia dėti max 10%, ir tik tada kada nėra galimybių dėti pakankamai perlito ar kitų pralaidumą gerinančių medžiagų.

Keramzitą geriau maišyti į substrato vidų, negu paberti paviršiuje, ir jį naudoti tik iki 5mm skersmens Viršų mulčiuok kitaip- skinkis žolių ir apklok vazoną jom, arba klok žole po pjovimo, čia jau tik fantazijos reikalas kokia organika apklot vazoną .

O esminė tavo klaida buvo kad nedėjai durpių, kas čia per logika išvis ? Dabar čia po šitu užrašysiu formulę, kuri visiems augalams tiks be klausimų, ir koks naujokas nepamatys jos bus pats kaltas- tokios litanijos antrą kartą nerašysiu.
25% biohumuso, 40% durpių, 10% keramzito,25% perlito- viskas, ir šitam ir daigini ir visą kitą reikalą veiki, tik stebi kaip kyla viskas.Apskritai, visos tos dozuotės viena nuo kitos priklauso, pats betkokiam augalui naudoju net skirtingus substratus daiginimui, vegetacijai ir žydėjimui, ir visos tos dozuotės priklauso dar nuo naudojamų trąšų, temperatūros ir net šviesos intensyvumo. Vėliau pamatysi, pats substratus paruošinėsi skirtingom formulem net pagal veisles iš esmės gerai paruoštas substratas lauke visą sezoną išmaitins augalą, ir tau beliks tik harvestint

aukso žmogus tu už ši pamokyma, begalo dėkoju

iškeliavo šiandien mano klonas jau į spot'ą, šaknys apie 5 cm yra, ši karta ne vazone o i žeme ikasiau, dar karta dėkui lasten už žemiu mišinio recepta

2016-06-27 67veg/21flov po truputi žiedeliai didėja, i viršu stiebiasi daugiau nei norėjosi, kai kurios viršūnės jau 80 cm pasiekė (gamintojas nurodo kad iki metro augs, bet jei viršys gali tekti lankstyti i šonus), beveik jau puse žydėjimo laiko praėjo, bet itariu gali ir ilgiau užtrukti

[ nuotrauka ]
[ nuotrauka ]

dabar bandau kiek ištvers be vandens, šiandien jau 5d, laistydavau po 0,5 litro augalui kas tris dienas, manau laikotarpi ilginsiu

Omg.. puse augalu sviesa nepasiekia..cia tik viena reikejo augint nes dabar turesi virsunines kolas ir daugiau smulkme
Mano patarimas butu kad kirpt viska is apacios (lapus budus) nes jie tik energija valgo.

mažinti lapija sakai, čia auga tik keturi augaliukai, o atrodo visas 50 tik dėl lankstymo metodo taikymo, jie žiauriai ištyso

vabalz rašė:Omg.. puse augalu sviesa nepasiekia..cia tik viena reikejo augint nes dabar turesi virsunines kolas ir daugiau smulkme
Mano patarimas butu kad kirpt viska is apacios (lapus budus) nes jie tik energija valgo.

na pasinaudojau patarimu ir pragenėjau viršutinėje dalyje nuėmiau 50% lapijos, apačios neliečiau, dabar šviesos bus pakankamai

[ nuotrauka ]
[ nuotrauka ]

esu ir anksčiau retines lapus, augimo pradžioje, bet gaut toki kieki lapu auginimui ipusėjus dar neteko, kai imu derliu lapus varau i sviesta, tai ir ši syki nekilo ranka išmest tokio gėrio

[ nuotrauka ]

gabaliukas sviesto, litras vandens ir po 2 val ant silpnos ugnies jau nukošus yra šaldomas, dar po valandos

Ok. O kaip fotosinteze be lapu? Kazkaip neatrodo optimistiskai. Reikejo daryt kaip vabalas sake, lollypoint apacia, o ne virsu..

HighAsKite rašė:Ok. O kaip fotosinteze be lapu? Kazkaip neatrodo optimistiskai. Reikejo daryt kaip vabalas sake, lollypoint apacia, o ne virsu..

čia tikriausiai ir yra mano talentas, padaryt ne taip kaip reikia nors atrodo ne taip jau baisiai ir nuskūrinau, palikau tu lapu nemažai ir prie galvu, o ir tuoj vėl sužaliuos nauji kai ateityje skabysiu reiks ir iš apačios truputi numažinti, tik tiek daug jau nebeliesiu o viršutines maniau kaip tik nuimti reikia kad šviesa praeitu kuo labiau i apačia

Fail styvai D visas geris dedasi ir puciasi arciau saules reikeja aukoti visa apacia su budais negu lapus nuo vitsutiniu budu. Na it is how it is

ir ne žioplam pasitaiko tai suprantu sulėtins augima ir dar sumažins derliu? bent sviestukas paguodė....

Ar teisingai supratau? Reikia apatinę augalo pusę aplamai apskabyt iki pliko koto, įskaitant apatinėje dalyje esančius budus?

Skirkit bud pruning nuo defoliacijos, čia yra du panašūs, bet skirtingi dalykai.

Bud pruning yra kai iš antros augalo pusės (apatinės) skabomi visi užsirezgę, bet silpnai besivystantys žiedeliai ir dažniausiai likę apatiniai lapai kurie negauna pilnos šviesos.(paliekamas plikas stiebas, dažniausiai šitas naudojamas su scrog)
Defoliacija- kai karpomi augalo vėduokliniai lapai, betkurioje augalo vietoje, kai jie užstoja šviesą žiedams!

Tavo atveju padarei visai atvirkščiai ką reikėjo, bet tikėkimes labai nesustresuos augalai. Pažiūrėk, pas tave augalų apačioj po biškį geltonuojantys, sukritę lapai, akivaizdus šviesos trūkumas, reiškia tuos lapus ir reikia šalint, viršutinius paliekant, žodžiu, atlikt ne defoliaciją, o bud pruningą. žiedų vystymasis priklauso ne tik nuo to, į kurią vietą patenka labiausiai saulės- yra augale tam tikri hormonai auksinai, kurie kaupiasi augalo viršūnėse, kurie stimuliuoja visus augimus ir žydėjimus, tai ir augalo energiją (kuri lapuose) reikia palikt viršuj, o ne apačioj.

Kas dabar atsitiks nuo tokio karpymo? Budai užaugs žymiai lapuotesni, negu būtų buvę šitaip nekarpius, vienintelis dalykas kuom gali pagerint situaciją- nuo pusės augalo apačios nuskabyti mažiukus budus, kad visa energija eitų į viršaus atstatymą, tik nebekarpyk lapų daugiau :D
Every leave matters, žydėjimo pabaigoj augalai visą rezervinę energiją budams atiduoda iš lapų! todėl tie kurie neužsiima defoliacija, naudoja tokias priemones kaip ripenas, kuris padeda visas paskutines medžiagas atiduot budams per kelias dienas, žodžiu iki galo išnaudot viską. Karpant lapus tokio rezultato nepasieksi, čia kone taspats kas bandyt raumenis per daržoves užsiaugint ;)

lasten rašė:Skirkit bud pruning nuo defoliacijos, čia yra du panašūs, bet skirtingi dalykai.

Bud pruning yra kai iš antros augalo pusės (apatinės) skabomi visi užsirezgę, bet silpnai besivystantys žiedeliai ir dažniausiai likę apatiniai lapai kurie negauna pilnos šviesos.(paliekamas plikas stiebas, dažniausiai šitas naudojamas su scrog)
Defoliacija- kai karpomi augalo vėduokliniai lapai, betkurioje augalo vietoje, kai jie užstoja šviesą žiedams!

Tavo atveju padarei visai atvirkščiai ką reikėjo, bet tikėkimes labai nesustresuos augalai. Pažiūrėk, pas tave augalų apačioj po biškį geltonuojantys, sukritę lapai, akivaizdus šviesos trūkumas, reiškia tuos lapus ir reikia šalint, viršutinius paliekant, žodžiu, atlikt ne defoliaciją, o bud pruningą. žiedų vystymasis priklauso ne tik nuo to, į kurią vietą patenka labiausiai saulės- yra augale tam tikri hormonai auksinai, kurie kaupiasi augalo viršūnėse, kurie stimuliuoja visus augimus ir žydėjimus, tai ir augalo energiją (kuri lapuose) reikia palikt viršuj, o ne apačioj.

Kas dabar atsitiks nuo tokio karpymo? Budai užaugs žymiai lapuotesni, negu būtų buvę šitaip nekarpius, vienintelis dalykas kuom gali pagerint situaciją- nuo pusės augalo apačios nuskabyti mažiukus budus, kad visa energija eitų į viršaus atstatymą, tik nebekarpyk lapų daugiau
Every leave matters, žydėjimo pabaigoj augalai visą rezervinę energiją budams atiduoda iš lapų! todėl tie kurie neužsiima defoliacija, naudoja tokias priemones kaip ripenas, kuris padeda visas paskutines medžiagas atiduot budams per kelias dienas, žodžiu iki galo išnaudot viską. Karpant lapus tokio rezultato nepasieksi, čia kone taspats kas bandyt raumenis per daržoves užsiaugint

Visiška tiesa. Niekada negirdėjau apie kažkokį preparatą vadinama ripenu, kas būtų jei jį naudotum be defoliacijos ir ar jis turi įtakos skoniui?

zaltys rašė:

vabalz rašė:
[ nuotrauka ]

gabaliukas sviesto, litras vandens ir po 2 val ant silpnos ugnies jau nukošus yra šaldomas, dar po valandos

Sveikas, ilgai stebejau tavo dienorasti, galvojau, oho kaip cia graziai auga. Toki pavadinciau svastikos metodu, labai geras ir labai praktiskas variantas is vieno augalo! Bet augaliuka galima prievartauti ir musti tik vegetacijos metu. Gaila, kad as niekur nepasidalinau savo patirtimi panasia kaip cia. Buvo krumas su 2 sakom, tai viena saka apskabiau and floweringo ir va,se tau, gavau mazesni derliu ant tos sakos, negu kur buvo neskabyti lapai. Tai va o apie boskiu dydi ir medzio karpyma galiu pasakyti: jeigu nori kad boskes apatines butu didesnes, tai kai virsus tau pakankamai didelis, tai ir nukirpk virsu su visa saka (sakom) ir palik vienodam auksty visa kruma ir pamatysi, kad visos dides vienodai graziai auga. Sekmes auginime sekanciam DD Reikejo daugiau klonu pasigaminti, nu krc, pirk naujas seklas ir varyk svastikos metodu Cia tik mano nuomone, ir aciu uz demesi.

winniepooh rašė:

zaltys rašė:

vabalz rašė:
[ Paveikslėlis ]

gabaliukas sviesto, litras vandens ir po 2 val ant silpnos ugnies jau nukošus yra šaldomas, dar po valandos

Sveikas, ilgai stebejau tavo dienorasti, galvojau, oho kaip cia graziai auga. Toki pavadinciau svastikos metodu, labai geras ir labai praktiskas variantas is vieno augalo! Bet augaliuka galima prievartauti ir musti tik vegetacijos metu. Gaila, kad as niekur nepasidalinau savo patirtimi panasia kaip cia. Buvo krumas su 2 sakom, tai viena saka apskabiau and floweringo ir va,se tau, gavau mazesni derliu ant tos sakos, negu kur buvo neskabyti lapai. Tai va o apie boskiu dydi ir medzio karpyma galiu pasakyti: jeigu nori kad boskes apatines butu didesnes, tai kai virsus tau pakankamai didelis, tai ir nukirpk virsu su visa saka (sakom) ir palik vienodam auksty visa kruma ir pamatysi, kad visos dides vienodai graziai auga. Sekmes auginime sekanciam DD Reikejo daugiau klonu pasigaminti, nu krc, pirk naujas seklas ir varyk svastikos metodu Cia tik mano nuomone, ir aciu uz demesi.

svastikos metodas sakai tebūnie, einu patentuot na o jei rimtai tai šis mano auginimas smagiausias, ir nauja gera tehnika ivaldžiau, ir pagaliau išmokau tinkama žemiu mišini iki galo pasigamint kuo toliau tuo geriau sekas, šis forumas pradedančiam yra aukso gysla, ačiū man padedantiems

Forumas naudingas nedaug rašančiam, o daug skaitančiam

kauptukas rašė:Forumas naudingas nedaug rašančiam, o daug skaitančiam

tai ir skaityk kol tai rašei kažko galėjei ir neperskaityti, tai netildyk kitus o semk žinias, jas tau čia rašo nemokamai

kauptukas rašė: Visiška tiesa. Niekada negirdėjau apie kažkokį preparatą vadinama ripenu, kas būtų jei jį naudotum be defoliacijos ir ar jis turi įtakos skoniui?

Ripenas- skysta stipri trąša, naudojama žydėjimo pabaigoje likus apie savaitei iki skynimo, augalas praflushinamas 5ml/l ripeno,tada flushinamas vandeniu, dar kart ripenu ir tada praflushinus skinamas. Ripenas dideliais kiekiais naudojamas, nes taip dėl pertręšimo augalo šaknys nebepriima medžiagų ir tas medžiagas pasiima iš lapų, taip visas augalo potencialas išnaudojamas. Šeip galima naudot vietoj ripeno fosforo trąšas, tik kad ripenas žymiai mažiau keičia skonį, nors sąžiningai išdžiovinus skonis nesikeičia.

Jei tu ripeną naudotum be defoliacijos šitas reikalas labiausiai pasiteisintų, nors tokiu atveju reikia augalą tam paruošti, o jei gerai padarai tai gali sutrumpint augalo žydėjimą iki dviejų savaičių :) Šitas labai padeda, kai lauke augalai nespėja baigt žydėjimo prieš šalnas, o indoore naudojama dėl masės didinimo.

Gamintojas GHE?