Kanapės mėgėjų lyga

Sita skaites. Buvau nepabaiges klausimo. Del kokiu priezasciu reik nustot ji tresht? Kad nesijaustu trashu skonio rukant?

panasej, kad dumas neperstu gerkles

Legalus rašė:Dvi savaites

Pakanka savaitės.

nu ce jau kas kur augina hidroi pakanka savaites, zemese reiktu 2 nes augalas is zemiu visu trasu ir per 2 sav neisnaudos, bet ju kiekis pakankamai sumazes

Sveiki, susiduriau su problema - niekaip nerandu organiniu trasu zydejimo laikotarpiui (su didesniu fosforo kiekiu) Lietuvoje pirkti. Maciau kad organiniams ukiams leidziami naudoti kaulamilciai (fosforitmilciai), bet nerandu pirkt mazmeniniais kiekiais. Ziurejau trasu bat guano siuntimuisi is uzsienio taciau atsiuntimo kaina didesne uz paciu trasu kaina. Gal galetumet padeti? Gal pasiulytumet alternatyvu bat guanui ir fosforitmilciams?

Bronius007 rašė:bet nerandu pirkt mazmeniniais kiekiais.

Imk didmeninį. Po to atidarysim kokią internetinę parduotuvę

sakykit turiu vejai trasu 5-15-20. Tiktu jos zydejimui?

Rica rašė:sakykit turiu vejai trasu 5-15-20. Tiktu jos zydejimui?

O veja labai žydi? Nemanau. Patarimas tiek tau, tiek visiem kitiems, kas neturi galimybės/noro/pinigų ar dar ko nors, kad įsigyti profesionalių, augintojų patikrintų trąšų - SHULTZ. Veg. periodui 20-30-20, žyd. 10-54-10, visi Senukai užversti jom, sunku perdozuoti, ypač aktualu naujokams ir šiaip galima pasiekt gan neblogus rezultatus, žinoma mažai tikėtina, kad užaugs taip, kaip ant įpakavimo Niekam nerekomenduoju žaist su trąšom, didžioji dalis iš jų yra nekokybiškos ar tiesiog netinkamos.

Mac rašė:O veja labai žydi? Nemanau. Patarimas tiek tau, tiek visiem kitiems, kas neturi galimybės/noro/pinigų ar dar ko nors, kad įsigyti profesionalių, augintojų patikrintų trąšų - SHULTZ. Veg. periodui 20-30-20, žyd. 10-54-10, visi Senukai užversti jom, sunku perdozuoti, ypač aktualu naujokams ir šiaip galima pasiekt gan neblogus rezultatus, žinoma mažai tikėtina, kad užaugs taip, kaip ant įpakavimo Niekam nerekomenduoju žaist su trąšom, didžioji dalis iš jų yra nekokybiškos ar tiesiog netinkamos.

turiu cia toki tipo manuala, ren raso:
2. Augalui augant:
200-250:60-80:150-200
4. Zydint:
0-50:100-150:50-75

kiek ziurejau, tai man ne viena shultz rusis neatitiko situ proporciju...todel vienas naudojau kazkokias AGRONOM, kitas kazkokias nepamenu...nu ir ka, viskas kolkas gerai. reikes isbandyt shultz gal. manau svarbiausia yra nepertresti...

Mac rašė:

Rica rašė:Niekam nerekomenduoju žaist su trąšom, didžioji dalis iš jų yra nekokybiškos ar tiesiog netinkamos.

Nekokybiškos? Apie ką Tu? Pakuotė neišvaizdi?..
Būtų suprantama, jei rašytum, jog medžiagų santykiai netinkami.

energetiniai gluosniai rašė:

Mac rašė:

Rica rašė:Niekam nerekomenduoju žaist su trąšom, didžioji dalis iš jų yra nekokybiškos ar tiesiog netinkamos.

Nekokybiškos? Apie ką Tu? Pakuotė neišvaizdi?..
Būtų suprantama, jei rašytum, jog medžiagų santykiai netinkami.

...apie tą aš, kad dauguma netinka nuolatiniam tręšimui - arba nužudai augalą galų gale, arba auga silpnas
[ nuotrauka ]
Nusipirk ten tų prašmatnių maximinių trąšų, paeksperimentuok, tai gal nekils klausimų

Nesuprantu del ko ce gincijates trasos yra trasos, mineraliniu megziagu santykei surasyti, ir is keliu trasu galima isgaut norimus santikius, tik reik netinget paskaiciot biski ir viskas, visos trasos neblogos tik reik ziuret kokius elementus ir kokiom proporcijom jie sudaro, ir aisku nesert perdaug, augalas nuo to didesnis neisaugs ) as isvisa pradedu tresti tik kai augalas to praso parodydamas koki nors kapriza ant lapu, arba pries zydejima silpnu tirpaliuku zydejimui

o tarkim 10-15-10, 100-150-100 ir 20-30-20 tai tokios pacios cia trasos ar skirias?

Dimka rašė:Nesuprantu del ko ce gincijates as isvisa pradedu tresti tik kai augalas to praso

Ir aš nesupratau, ką reiškia "nekokybiškos". Aišku, nėra blogų trašų, yra tik netinkami santykiai ir koncentracijos. O aš apskritai jų nenaudoju, neskaitant paskutinio sykio, kai nutariau pramogos dėlei iš dyko buvimo pažaisti "sodininkus":-). Tai susiradau kažkokias lietuviškas universalias skystas. Tos buvo geros, nes augalams nieko blogo nepadarė. Tręšdavau minimaliu rekomenduojamu kiekiu kartą per savaitę ar dvi; jei gerai pamenu, nustojau tręšt likus kiek mažiau nei dviems mėnesiams iki pjūties.

Gluosni, tai kam pirkt tada kombinuotas trąšas (kalbu konkrečiai apie hidro) už 200e, kai tuo tarpu yra identiškas charakteristikas turinčios kito gamintojo trąšos kainuojančios 50e? Mačiau tiek vienų, tiek kitų įtaką augalui ir rezultatas radikaliai skiriasi, tai kaip tada vadint jei ne "nekokybiškos"?

Mac rašė:Gluosni, tai kam pirkt tada kombinuotas trąšas (kalbu konkrečiai apie hidro) už 200e, kai tuo tarpu yra identiškas charakteristikas turinčios kito gamintojo trąšos kainuojančios 50e? Mačiau tiek vienų, tiek kitų įtaką augalui ir rezultatas radikaliai skiriasi, tai kaip tada vadint jei ne "nekokybiškos"?

Patikslinkim - ar taip radikaliai skyrėsi to paties augalo klonai, ar augalai, išauginti iš atskirų sėklų? Jei klonai, tuomet tikrai tikėtina, kad tų trašų sudėtis skiriasi. Jei taip smarkiai skyrėsi iš sėklų išaugę augalai, labiau tikėtina, kad skirtumai buvo užprogramuoti genetiškai.
O gal skyrėsi jų poveikis vienam ir tam pačiam augalui?
Tapačias charakteristikas turinčios kito gamintojo trąšos gali skirtis savo chemine sudėtimi. Charakteristika juk nėra sudėtis.

energetiniai gluosniai rašė:

Mac rašė:Gluosni, tai kam pirkt tada kombinuotas trąšas (kalbu konkrečiai apie hidro) už 200e, kai tuo tarpu yra identiškas charakteristikas turinčios kito gamintojo trąšos kainuojančios 50e? Mačiau tiek vienų, tiek kitų įtaką augalui ir rezultatas radikaliai skiriasi, tai kaip tada vadint jei ne "nekokybiškos"?

Patikslinkim - ar taip radikaliai skyrėsi to paties augalo klonai, ar augalai, išauginti iš atskirų sėklų? Jei klonai, tuomet tikrai tikėtina, kad tų trašų sudėtis skiriasi. Jei taip smarkiai skyrėsi iš sėklų išaugę augalai, labiau tikėtina, kad skirtumai buvo užprogramuoti genetiškai.
O gal skyrėsi jų poveikis vienam ir tam pačiam augalui?
Tapačias charakteristikas turinčios kito gamintojo trąšos gali skirtis savo chemine sudėtimi. Charakteristika juk nėra sudėtis.

Ne ne, klonai nuo tos pačios mamkos, nes žaist su sėklom ir veltui mėtyt vatą - prabanga nepasakysiu ar skyrėsi stiprumas, nes nebandžiau, kalbu apie produktyvumą, nes kaip žinia trąšos mažai įtakoja thc. Kaip tai charakteristika nėra sudėtis? O kas?

Mac rašė:Ne ne, klonai nuo tos pačios mamkos, nes žaist su sėklom ir veltui mėtyt vatą - prabanga nepasakysiu ar skyrėsi stiprumas, nes nebandžiau, kalbu apie produktyvumą, nes kaip žinia trąšos mažai įtakoja thc. Kaip tai charakteristika nėra sudėtis? O kas?

Tuomet trąšos skyrėsi sudėtimi, savo paskirtimi, medžiagų proporcijomis, bet ne kokybe. Kokybe greičiau jau klonai galėjo skirtis, tiksliau, pats klonavimas. Gal viena šakelė buvo šiek tiek pažeista, grubiau paruošta. Charakteristika - savybių apibūdinimas, aprašymas, nusakymas.
Gal prisimeni tikslų tų trąšų (tiek kokybiškų, tiek ir nekokybiškų) pavadinimus, galėtum nuorodas čia įmest?

Žinoma prisimenu, čia lyginau "Canna Aqua" ir "Hesi Hydro", jei tau pavyktų rasti Canna sudėtį, aš parašyčiau Hesi, nes pats jas naudoju, pamatytum, jog tame ką rašo didelio skirtumo nėra.

kleras rašė:Dar truputis info apie trasas

Perkeliu iš kažkurios kitos temos - pelenams vieta čia.

http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=923&z=44

"[...]

Pelenai – vertinga trąša, turinti kalcio, kalio ir fosforo. Pelenų sudėtyje yra nemažai ir kitų makro- ir mikroelementų: mangano, magnio, silicio, cinko, vario, švino ir kitų. Kaip trąša vertingi tik medžio pelenai. Medžio pelenuose gausiausia kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinei trąšai. Pelenai ne tik didina augalų derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštumą.

Daugiausia maisto medžiagų yra beržinių malkų pelenuose, kurie turi 7,1 proc. P2O5, 13,8 proc. K2O ir 36,3 proc. CaO. Toliau eina pušinių malkų pelenai ir dar mažiau vertingi eglių malkų pelenai. Pelenai turi mažai chloro. Jie tinka visiems augalams, o ypač chloro nemėgstantiems – grikiams, bulvėms, lubinams. Pelenų normos priklauso nuo dirvožemio agrocheminių savybių, nuo pelenų maisto medžiagų kiekio bei auginamų augalų.

[...] (toliau aprasomi issamus tyrimai, siulau susipazinti - aktualu!)

Apibendrinant gautus rezultatus, reikia pasakyti, kad tai vieni iš pirmųjų tyrimų su medžio pelenais. Iš šių tyrimų paaiškėjo, kad pelenai teigiamai veikė ne tik vasarinių miežių ir valgomųjų bulvių derlių, bet turėjo įtakos ir po jų augintiems vasariniams rapsams. Rapsų derlius padidėjo po visomis medžio pelenų normomis tręštų miežių ir bulvių. Taip pat medžio pelenai gerino dirvožemio agrochemines savybes. Pelenų normos priklauso nuo jų kokybės, dirvožemio agrocheminių savybių bei auginamų augalų."

[ nuotrauka ]

Šį savaitgalį teko pasivažinėti po Lietuvą; stabtelėjus ties senąja mūsų sodyba, kitoj kelio pusėj pastebėjau kaimynę, pelenais tręšiančią savo daržą. Po ranka buvo tik vairuotojos telefonas - vienintelis fotografuojantis daiktas. Raiška maža, gaila, bet gal įžiūrėsit, žinodami, kas ten vyksta;-). Nenorėjau žmogaus bauginti, fotografavau iš tolo.