Parašytas: 2009-03-02, 21:55
Pasirodė prekyboje Paprastoji katžolė
[ nuotrauka ]
Daugiau:
http://www.infomed.lt/lt/2/Infomed_pliu ... 14492788af
http://www.whiskas.lt/q_a/
http://www.sodininkyste.lt/straipsniai/ ... a-cataria/
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1055
http://vaistazoliu.projektas.lt/augalu_ ... ole_id=167
Palyginimui:
SĖJAMOJI KANAPĖ
Šilkmedinių šeimos vienmetis žolinis augalas. Jo stiebas aukštas (iki 1.5m), lapai - plaštakiškai karpyti. Žiedai smulkūs, žalsvai balti, susitelkę šluoteliniais žiedynais. Kanapė žydi birželio - liepos mėnesį. Savotiško kvapo. Vaisiai - smulkūs riešutėliai. Vaisiaus ertmėje yra sėklos. Kanapių sėklos turi 30-35% riebiųjų aliejų, baltymų, eterinio aliejaus, glikozido kanabino, alkaloidų, vitamino K, mineralinių ir kitokių medžiagų.
Kanapės kilo iš Azijos dalies, esančios į pietryčius nuo Kaspijos jūros.
Senovės skitai augino kanapę. Dabar daugiausia kanapių augina Tarybų Sąjunga. Daugiausia jų sėjama TSRS europinės dalies vidurio zonoje. Tarybų Sąjungoje yra apie 3/4 viso pasaulio kanapių pasėlių ploto (jis užima daugiau kaip 600 tūkst. ha). Kanapė labai svarbus pluoštinis augalas. Iš stiebo karnienos plaušų gaminamos burių ir kitokios storos drobės, lynai, virvės, pakinktai ir kt. Pakulos (pluoštas su spaliais) naudojamos kaip kamšomoji medžiaga. Iš kanapių sėklų spaudžiamas greitai džiūstantis maistinis aliejus. Be to, iš jo gaminamas pokostas, muilas, lakai, dažai. Išspaudomis šeriami gyvuliai.
Augdama kanapė išskiria fitoncidus, todėl kai kurie sodininkai ją sėja tarp medžių soduose, kad būtų galima juos apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų.
Daugelyje mūsų šalies (TSRS) rajonų kanapė auga kaip piktžolė.
Liaudies medicinoje smulkintų sėklų ir vandens ar pieno emulsija laikoma geru raminančiu vaistu ir ja gydomas kosulys (ypač sergant astma), skausmingas šlapinimasis (dienos dozė - 5-10g sėklų 1 stiklinei vandens).
Kanapė vartojama, kai sudirginta šlapimo pūslė ar inkstai, prasidėjęs jų uždegimas. Kartais ja gydomos kepenų ligos, pleuritas ir perikarditas. Sėklų košelė, kaip raminanti ir minkštinanti priemonė, dedama gydant sąnarių sumušimus, podargą, reumatą. Sergant juosmens ir kryžmens radikulitu, kanapių aliejumi įtrinamas juosmuo. Aliejus vartojamas ir nudegimams gydyti. Kanapės ūglių tinktūra vartojama kaip raminamasis ar migdomasis vaistas.
Mokslas patvirtino kanapės gydomąsias savybes. Farmakologai eksperimentais įrodė, kad kanapės lapų ir žydinčių viršūnėlių ekstraktas raminančiai veikia šunis ir nuskausminančiai peles.
Iš nuriebalintų išspaudų gaunamas fitinas - sudėtingas organinis fosforo preparatas. Juo gydomos kai kurios organinės nervų sistemos ligos, neurastenija, mažakraujystė, išsekimas, rachitas, kaulų suminkštėjimas, diatezė ir kitos. Homeopatijoje vartojamos šviežios stiebų viršūnėlės su lapais ir žiedais.
Šaltinis: "Maistinių augalų gydomosios savybės" L. Skliarevskis, 1985 (Vyriausioji enciklopedijų redakcija) Vilnius.
[ nuotrauka ]
Daugiau:
http://www.infomed.lt/lt/2/Infomed_pliu ... 14492788af
http://www.whiskas.lt/q_a/
http://www.sodininkyste.lt/straipsniai/ ... a-cataria/
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1055
http://vaistazoliu.projektas.lt/augalu_ ... ole_id=167
Palyginimui:
SĖJAMOJI KANAPĖ
Šilkmedinių šeimos vienmetis žolinis augalas. Jo stiebas aukštas (iki 1.5m), lapai - plaštakiškai karpyti. Žiedai smulkūs, žalsvai balti, susitelkę šluoteliniais žiedynais. Kanapė žydi birželio - liepos mėnesį. Savotiško kvapo. Vaisiai - smulkūs riešutėliai. Vaisiaus ertmėje yra sėklos. Kanapių sėklos turi 30-35% riebiųjų aliejų, baltymų, eterinio aliejaus, glikozido kanabino, alkaloidų, vitamino K, mineralinių ir kitokių medžiagų.
Kanapės kilo iš Azijos dalies, esančios į pietryčius nuo Kaspijos jūros.
Senovės skitai augino kanapę. Dabar daugiausia kanapių augina Tarybų Sąjunga. Daugiausia jų sėjama TSRS europinės dalies vidurio zonoje. Tarybų Sąjungoje yra apie 3/4 viso pasaulio kanapių pasėlių ploto (jis užima daugiau kaip 600 tūkst. ha). Kanapė labai svarbus pluoštinis augalas. Iš stiebo karnienos plaušų gaminamos burių ir kitokios storos drobės, lynai, virvės, pakinktai ir kt. Pakulos (pluoštas su spaliais) naudojamos kaip kamšomoji medžiaga. Iš kanapių sėklų spaudžiamas greitai džiūstantis maistinis aliejus. Be to, iš jo gaminamas pokostas, muilas, lakai, dažai. Išspaudomis šeriami gyvuliai.
Augdama kanapė išskiria fitoncidus, todėl kai kurie sodininkai ją sėja tarp medžių soduose, kad būtų galima juos apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų.
Daugelyje mūsų šalies (TSRS) rajonų kanapė auga kaip piktžolė.
Liaudies medicinoje smulkintų sėklų ir vandens ar pieno emulsija laikoma geru raminančiu vaistu ir ja gydomas kosulys (ypač sergant astma), skausmingas šlapinimasis (dienos dozė - 5-10g sėklų 1 stiklinei vandens).
Kanapė vartojama, kai sudirginta šlapimo pūslė ar inkstai, prasidėjęs jų uždegimas. Kartais ja gydomos kepenų ligos, pleuritas ir perikarditas. Sėklų košelė, kaip raminanti ir minkštinanti priemonė, dedama gydant sąnarių sumušimus, podargą, reumatą. Sergant juosmens ir kryžmens radikulitu, kanapių aliejumi įtrinamas juosmuo. Aliejus vartojamas ir nudegimams gydyti. Kanapės ūglių tinktūra vartojama kaip raminamasis ar migdomasis vaistas.
Mokslas patvirtino kanapės gydomąsias savybes. Farmakologai eksperimentais įrodė, kad kanapės lapų ir žydinčių viršūnėlių ekstraktas raminančiai veikia šunis ir nuskausminančiai peles.
Iš nuriebalintų išspaudų gaunamas fitinas - sudėtingas organinis fosforo preparatas. Juo gydomos kai kurios organinės nervų sistemos ligos, neurastenija, mažakraujystė, išsekimas, rachitas, kaulų suminkštėjimas, diatezė ir kitos. Homeopatijoje vartojamos šviežios stiebų viršūnėlės su lapais ir žiedais.
Šaltinis: "Maistinių augalų gydomosios savybės" L. Skliarevskis, 1985 (Vyriausioji enciklopedijų redakcija) Vilnius.