Gi rašei, kad "Pinigai yra raktas į norų užsipildymus." vadinasi pinigai vistik kažko verti?

Matai, daugeliui žmonių, kaip ir tau (nepyk jei vistik aš ne taip patį suprantu) laimė yra perkama. Perkama, todėl, kad masiną, namą, kurio nori ir daugybę kitų blizgučių gali įsigyti tik sumokėjęs pinigus. Juk tai tau atneša llaimę, kurią turėdamas mirtum ramiau? Perkama laimė.
Hell yeah, jie yra verti, daugelis žmonių gali tau daug ką pasiūlyti už juos!!! Man laimė nėra perkama. Turiu mylimą žmogų, turiu hobį, žaidžiu golfą, vakarieniauju restoranuose, visa tai prisideda prie bendros laimės

Mirsiu ramiau kai apie mane pasakys bent vienas žmogus laidotuvėse: o šitas buvo geras sumanus, gerbiu. Ir dar mirsiu ramiau jeigu žinosiu, kad ne šūdą pramaliau o aprūpinau savo vaikams gerą ateitį. Meilės ir sveikatos už pinigus nenusipirksi, bet yra skirtumas ar valgai maistą už dešimt litų ar patiekalus už šimtą, du tris. Sveikiau manau:)
Be to, galiu sau leisti kasmet porą kartų nukeliauti į kokią nors egzotišką šalį, kartu su mylimąja, pažinti nauja kultūrą, susipažinti su papročiais, susipažinti su naujais žmonėmis. Laisvalaikiu žaisti golfą, nesukdamas galvos nusipirkti bet ką, laiką skirti naudingesniems dalykams, knygų skaitymui, teatrui, ką tik nori sugalvok. Kodėl aš negalėčiau daryti to, ką tu sakai, vien dėl to, kad turiu pinigų? Na, atverskim kortas taip sakant

Man ramiau kai žinau, kad kišenėj guli vienas kitas tūkstantis. Galiu daryti tuos pačius dalykus kokius ir tas kuris neturi to tūkstančio, tik va darau tai ką ir tas daro, bet dar ir turiu juos, daugiau laisvės ir galimybių. Kuo mažiau pinigų turi tuo jie svarbesni tampa. Visiškai nesureikšminu jų, tai normalus būties būdas, reikia jų, tam kad patenkinti savo poreikius žmogiškus, visa kita su tuo nesusiję, pinigai tai priemonė, raktas. Nedaugiau. Kaip jau ir sakiau.

Nejaugi nebuvo niekada, kad eini mieste ir pamatai vitrinoje kažką, ir galvoji: ehh.. man niekada neteks tokio daikto turėti.. Aš tai iš tų, kuris tiki kad viskas įmanoma, dėl to ir siekiu to kas man svarbu, ne pinigų, ne šlovės, ne netikrų draugų, o siekiu to ko man reikia, ir pinigai tai tik būdas, priemonė. Aš nedepresuoju ir nepuolu į paniką kaip čia viskas blogai, recesija ir t.t., o žiūriu tuo kampu kaip čia iš tos recesijos kuo daugiau pasidaryti, nes krizės buvo ir bus, tie kas pasiduoda bendrai panikai, būna niekas, tie kas kažką daro apart kalbėjimo nugyvena gyvenimą kitaip.
O kad afrikoj badaujama, man yra vienodai, pasakyk kas iš to, kad aš žinodamas kad ten badaujama, teisinsiu save kad man neverta uždirbti vien dėl to kad ten badaujama? na badaujama, kaikurie gimsta su dauno sindromu, kiti yra invalidai, ir t.t. Nuo to, kad aš juos pagailėsiu, man nebus geriau, aš nesakau, kad man negaila jų, tiesiog toks yra pasaulis. Jeigu visur būtų vienodai, būtų per nuobodu gyventi.
Money make world round, the one who has more - sets the rules. Su tuo reikia susitaikyti, ir nepasikeis čia nieko. Taip buvo visada, tiesiog kažkada pinigų funkciją atliko akmenukai, pupos, smėlis, druska.

Tokia nuomonė.

Smagu, kad taip pasisakote, ištikrūjų įdomu paskaityti būtent tokio požiūrio žmonių mintis (kalbu apie tolerantiškus

)
taika