Kanapės mėgėjų lyga

Parašytas: **2013-01-30, 18:07**

Nu paskaites ivarius postus siame forume supratau, kad daugelis naudoja chemines trasas, nes galvoja, kad organika tai yra lyg raketu mokslas.
Viskas yra daug paprasciau nei atrodo

Organikoje augalai naudoja tik naturaliai gaunamas medziagas, kurios ten atsiranda, mikroorganizmams isskaidzius ivarias organines medziagas i maista prieejnama augalams. Jei niekp nesupratote, tai ir nereikia, visas sis procesas vyksta savaime, jum tik reika tam truputi padeti, kad jusu augalai is to gautu visko pakankamai.

1. Kaip paruosti zeme auginimui?
1.1 Daug kur rasite visus sakant kad reikia perlito, ir ivairiu kitu dalyku, nors viskas ko pakanka yra kompostas, isirinktame zemes plote su suminstinkite zeme su sakemis, ar kokiu kitu irankiu, isrinkite kkuo galite daugiau zoliu, isbarstykite 5-10cm komposto ir ji gerai ikaskite i zeme(kuo giliau tai padarysite tuo geriau) ir zeme paruosta sodinimui. Po sodinimo aplink augalus pridekite mulcho maziau piktzoliu ataugs.
1.2 Jei norite galite paruosti zeme dar rudeni. rudeni imaisykite i zemes ivariu virtuves ir sodo atlieku, kaip vaisiu, darzoviu liekanos, kaulai, medziu lapai, nupjauta zole ir pan. ir pavasari zemes bus paruostos auginimui.
Yra ir geresniu budu paruosti zemei, bet jei ant zemes aplink augala daug nelaipiosite, sie budas veiks taip pat gerai.

2. Kaip maitinti savo augalus?
Vegetavimui:
Kompostas
Kai pastebite augalo lapus sviesejant, aplink augala paberkite 3-15 cm sluoksi komposto, pakartokite kai augalas vel pradeda svieseti.
Taip pat galite pasidaryti komposto arbatos, i 15l kibira su vandeniu imaise 2 dideles saujas komposto ir palike 24h, laistant sumaisyti su 5 dalim vandens ir 1 dalim arbatos, naudokite tik viena is siu budu.
Meslas
Geriausias meslas yra triusiu, vistu, arkliu ir karviu. Ji naudokite taip pat kaip komposta, tik ji pati pakompostuokite, nes sudegins jusu augalus, ti jo dozuotes galis skirtis, is skirtingu gyvuliu.
Zydejimui:
Medienos ir popieriau pelenai
Pelenus pabasrtykite apilink augalus, bet prie ju vienu nepakaks, tai as juos patariu imaisyti i komposta ir naudoti kaip komposta
Kaulu ir kraujo miltai
Gera letai isleidziama trasa, ,iltus pabarstykite aplink augalus ir imasykite i kelis virsutinius zemiu cm, taip pat galite maisyti su kompostu.

Sie budai tikrai veikia, tai yra seniai isbandyti ir visdar placiai naudojami metodai auginti ivarius vaisius ir darzoves, bet tai taip pat gerai tinka zolei augint. Pagrinde sie patarimai yra auginimui lauke, vidui nepatasriu naudoti meslo ir komposto, nebent jis sterilizuotas.

Kas auginate organiskai arba turite ziniu apie tai dalinkites savo metodais, patirimais.

Parašytas: **2013-01-30, 20:58**

Būtų įdomu dienoraštį pamatyti kaip augalai auga "ant organikos"

ltkiprai, gal mėginai pats?

Parašytas: **2013-01-31, 19:29**

Ne pats kolkas dar ne, auginau indoore su coco tai as abejojau del organikos siame substrate ir naudojau chemines trasas(teko nutrauikti ta auginima tik jam ipusejus), bet si sezona auginsiu siais budais, pamenu man seneliams sode reikedavo padeti tai puse dalyku tas pats kas parasyta daugelyje sodinikavimo knygu, straipsniu, tai manau neprapulsiu. As ir sukuriau si dienorasti kad augintojai galetu pasidalini savo patirtimi ir visi galetu apie tai daugiau suzinoti.

Parašytas: **2013-02-01, 00:03**

Pirma savo auginima irgi buvau uzsikabines ant organikos bandziau svogunu lukstu uzpila, kavos tirscius, arbatos, kiausiniu lukstus.. augalas buvo didelis ir sveikas nzn tos naudos

info is interneto
Apie krosnies pelenu nauda… pelenai susidaro sudeginus malkas, siaudus, durpes…
Pelenuose gausu kalio, fosforo, kalcio ir kitu augalams reikalingu mokroelementu. Kalio gausa pelenuose priklauso nuo medienos rusies ir amziaus. Kuo jaunesniu medziu malkos sudegintos, tuo ju pelenuose daugiau kalio. Palyginti su kaliu, pelenuose fosforo mazai, taciau pelenuose esanti fosfora augalai isisavina kur kas geriau nei superfosfate esanti fosfora.
Pries panaudodami mesla, ji uzpilkite vandeniu ir palaikykite 2-3 dienas.
1 galviju meslo dali patariama uzpilti 5-6 dalis vandens, o 1 dali pauksciu meslo – 15-20 daliu vandens.
Sodo ir darzo augalu tresimui nepatariama vartoti is pausciu fermu atvezto pauksciu meslo, nes jame gali buti antibiotiku, augimo stimuliatoriu ir kitu zmogui kenksmingu medziagu.(kalendorius “Sodas+darzas+namai”)
Amaru naikinimas apelsinais…
1 kg sausu apelsinu zieveliu uzpilkite 10 l vandens, tamsioje vieotje leiskite nusistoveti 3 paras. Naikindami amarus, augalus kelis kartus nupurskite siuo neskiestu antpilu.
Juoduuogis šeivamedis. Padeda nuo augalu nubaidyti ugniukes, vaisgrauzius, grauzikus. Baidydami kenkejus, juoduuogiu seivamedzio sakas zemeje ibeskite ivairiose sodo ir darzo vietose.
Vaistine medetka. Sode ar darze patariama profilaktiskai paseti vaistines medetkos. Ji isskiria medziagas, augalu saknis apsaugancias nuo puviniu, fuziarozes ir erkiu.
Naikindami augalu kenkejus, 200 g seklu uzpilkite 10 l vandens, leiskite nusistoveti para laiko, o tada siuo tirpalu nupurskite augalus.
Paukšciu mešlo tirpalas. Puse talpos turio prikraukite pauksciu meslo, uzpilkite vandeniu, leiskite nusistoveti 3 dienas, susidariusi antpyla (1:10) praskieskite vandeniu. Siuo antpilu treskite pomidorus, pipirus, agurkus, bulves. Pirmaji karta darzoves liekite mazesniu antpilo kiekiu, o antraji karta – gausesniu. Veiksmingiausia pauksciu meslu tresti pavasari.
Svogunu lukstu panaudojimas. Juose labia gausu sodo ir darzo augalams reikalingu mikroelementu ir makroelementu.
Svogunu lukstuose taip pat yra dazancios medziagos – kvercetino, kuri naikina zaliasias bakterijas.
1. naikina dirvoje zalingaja mikroflora ir ja patresia augalams reikalingais mikroelementais
2. jei antpilu pradesite lieti kambarinius augalus, jie sparciau augs ir gausiau zydes
kai ima gelsti agurku lapai, juos patariama nupurksti svogunu lukstu nuoviru. 2 saujas lukstu uzpilkite 1 kibiru silto vandens, uzvirkite, leiskite nusistoveti dangciu uzdengtame inde. Kai sis nuoviras atves, ji nukoskite, 2 litrus sio nuoviro praskieskite 10 litru vandens ir siuo tirpalu paliekite agurkus ir cukinijas. Agurkai ir cukinijos prades sparciau augti ir gausiau uzmegs vaisiu.
Svogunu lukstai – apsauga nuo JUODLIGES. Noredami sunaikinti juodliges sukelejus, augalus paliekite kalio permaganato tirpalu: 1 litre vandens istirpinkite 2 g kalio permaganato. Taip pat galima naikinti svogunu lukstu antpilu: 20 g svogunu lukstu uzpilti 1 l vandens, leiskite nusistoveti para laiko, nukoskite. Siuo antpilu juodliges pazeistus augalus kas sesta diena purskite 2-3 kartus per diena.
Svogunu lukstu antpilu taip pat naikinamos voratinklines erkutes, amarai, tripsai.
1 kibira svogunu lukstu uzpilkite 2 kibirus karsto vandens, leiskite nusistoveti 2 paras, nukoskite, praskieskite vandeniu (1:2). Kad antpilas geriau priliptu prie augalu lapu, 1 litre paruosto tirpalo istirpinkite 5 g ukiskojo muilo.
200 g lukstu uzpilti 10 l silto vandens, leisti nusistoveti 12-15 val, tada antpila nukosti ir kelis kartus nupurksti kenkeju pazeistus augalus.
Kiausinu lukstu panaudojimas. Juos patariama berti I rugstu dirvozemi, kad sumazinti dirvos rugstinguma, o taip pat ir pagerinti struktura. Kiausinu lukstus reikia praplauti ir padziovinti, kitaip jie skleis ypac nemalonu kvapa.
• I 1 kvadr. metra dirvožemio patariama suberti 100 kiausinu lukstu, nevirtu, susmulkintu.
• Virtu kiausiniu lukstus geriau berti I komposta, o ne tiesiai I dirva, nes sie lukstai tik pagerina dirvos struktura, nes juose jau beveik nebera kalcio.
• Noredami patresti augalu daigus, praplaukite, padziovinkite ir I 3 l talpos stiklaini suberkite 10 nevirtu kiausiniu lukstus, uzpilkite karstu vandeniu. Siam antpilui leiskite nusistoveti 4-5 dienas ir juo laistykite baklazanu bei pipiru daigus.
Apie panaudotu arbatzoliu nauda… vasara panaudotas arbatzoles patariama berti i komposto kruvas, ziema- pradziovinkite, o veliau berkite I darzoviu sodinimo duobeles. Pasak specialistu, ypac naudinga tresti sodinamus agurkus ir pomidorus. Taip pat patariama vartoti auginant ivairiu augalu daigus, o taip pat gerinti dirvos aeracija.
I 1 kibira dirvozemio patariama suberti 100 g sausu, panaudotu arbatzoliu. Jos ne tik gera trasa gelems, bet ir vertinga mulciavimo medziaga.
Kaip arbatzolemis tresti geles? Rudeni gelyne, kuriame pavasari sodinsime kardelius, sukraukite 10 cm storio panaudotu arbatzoliu sluoksni, sumaisytu su nedideliu kiekiu medziu pelenu. Pavasari sia zeme perkaskite, pasodonkite kardelius, o dirvos pavirsiu mulciuokite 5 cm storio panaudotu arbatzoliu sluoksniu. Sniegas siame dirvozemyje nutirpsta 7-10 dienu anksciau, todel kardeliai ima zydeti anksciau ir uzaugina ilgesnius bei storesnius stiebus.
Kova su piktžolemis organinemis priemonemis. Pikžoles išnaikinsime, jei dirvožemi mulciuosime organinemis arba sintetinemis medžiagomis. Mulciavimo medžiagos: šiaudai, kompostas ir smulkinti lapai neleidžia augti pikzolems, tol kol dengia dirvožemio paviršiu. Ši mulca 8-18 cm sluoksniu reguliariai kraukite ant dirvožemio, tuomet paviršiuje susidarys standus sluoksnis.
Naikindami piktžoles vartokite ir juoda polietileno plevele, taciau ja kiekvienais metais butina keisti. Taip pat auginkite sideratinius augalus.
Jei isisavinate nauja sklypa, jame auginkite sideratus. Sideratai auga labai greitai, todel gali nuslopinti piktžoles, sideratiniai augalai: grikiai auga šiltesnio, o rugiai ir vikiai – vesesnio oro salygomis.
Jei sklype gausu piktžoliu, ji pirmiausia kruopšciai perkaskite, o tik tada sekite žaliuosius augalus. Taip dirvožemi idirbti patariama kai karšta – nuo birželio menesio vidurio iki rugpjucio vidurio. Dirvožemi galite uždengti politeleno plevele. Kuri ikais ir pražudys ne tik piktžoliu seklas bet ir kenkejus.
Paprastasis varputis. Noredami išnaikinti paprastaji varputi, žeme perkaskite ne kastuvu, o sodo šakemis. Jis dauginasi šaknimis, todel iš kiekvieno kastuvo nukirsto šaknies gabalelio išaugs savarankiškas augalas. Šakemis reikia sukelti varpucio šaknis, nuo ju nupurtyti žemes ir išrauti. Pastebeta, jog paprastieji varpuciai nepakencia šalia auganciu jurginu.
Apie ligu pažeistas augalu atliekas... kai kurie darzininkai ligu pažeistas augalo atliekas perkasa žemeje, todel dirvoje kaupiasi infekciniu ligu sukelejai. Ligu pažeistas augalu atliekas reikia sudeginti arba užkasti žemeje, bet ne arciau nei penkiasdešimt metru nuo sodybos.

Parašytas: **2013-02-01, 15:20**

bill geru dalyku pridejai, del pelenu kad juos vandeny maisyt gerai jei netyngit galit beveik visus organinius dalykus su vandeniu maisyt ir tada laistyt augalus, rezultatai gal ir bus geresni, bet kai lietuvoj daznai net laistyt nereikia augalu tai kiek kartu ten tu palaistysi su trasom, indoore geriau toki tresimo buda naudot tik komposto ir meslo indoore nepatariu naudot, nebent pirktinis ir garantuoja kad jokiu ten kenkeju ner.
o kad fosforo butu daugiau tai popieriaus, kartono ar kitu popieriaus gaminiu pelenus naudokit(manau visi jo nereikalingo pakankamai turim)
dar vienas geras dalykas kuri paminejai kad nesvarbu kiek kazkokios medziagos yra trasoje, svarbu kiek jos isisavina augalai.

Parašytas: **2013-02-01, 23:45**

va radau viena gera threada siame forume

ganjaFAMA rašė:Kodėl rinktis organines trąšas?

Visų pirma, naudodami organines trąšas, sutaupysite. Naudodami skirtingą techniką (kompostuodami, maišydami tiesiogiai į žemę), įvairias atliekas paversite labai geromis trąšomis. Kita priežastis, dėl ko verta naudoti organines trąšas,- tai geresnis derliaus skonis. Asmeniškai aš, dar nebandžiau ragauti organiškai užauginto derliaus, tačiau paskaitinėjęs užsienio forumus, galiu teigti, jog augintojai, naudodami organines trąšas, išaugina žymiai geresnio skonio augalus. Naudodami įvairius mišinius, jie pasiekia skirtingus rezultatus, todėl išbandę kelis variantus, galėsite išsirinkti jums tinkamiausią. Nors šiame straipsnyje nepateikiau konkrečių žemės paruošimo instrukcijų, bet čia rasite vertingos informacijos apie organines trąšas. Kiekvienas turi savo galvą, ir pasirinks, kas jam atrodo labiausiai tinkama.

Gaminame kompostą

Kiekviename sode ir sodyboje yra (ar turėtų būti) bent viena kompostinė. Į ją sukrautos sodo, daržo ir virtuvės atliekos (nugenėtos šakos, žolė, piktžolės, daržovių ir vaisių lupenos) per metus ar dvejus pavirsta vertinga organine trąša - kompostu.

"Kam man tas dvokiantis ir vaizdą darkantis kaupas, kai atliekas galima deginti?" - paklausite. Virusuotus, ligų ir kenkėjų užpultus augalus ar jų dalis ne tik galima, bet ir būtina deginti, kad ligos ar parazitai neplistų, tačiau deginti sveikų augalų atliekas, žolę, šiaudus ir šieną yra ne ūkiška bei nenaudinga. Juk vėjais paleidžiamas turtas - organinės trąšos (mėšlas, įvairios atliekos, durpės), o jų atvežimas nemažai kainuoja. Intensyviai dirbama ir organine trąša nepapildoma žemė išsieikvoja, joje smarkiai sumažėja humuso. Humusas - labai svarbi dirvožemio dalis. Kai jo pakanka, žemė būna puri, derlinga, laidi orui ir vandeniui, trumpai tariant - sveika (lėčiau išplaunamos mineralinės medžiagos, greičiau suyra cheminės augalų apsaugos priemonės).

Komposto gamybai parinkite nuošalų kampelį pavėsyje. Nekaskite duobės, nes joje stovės vanduo, žemės nepasieks oras - augalų atliekos ne pus, o rūgs ir dvoks. Atliekas galima krauti tiesiog į krūvą arba į kompostinę. Paprasčiausia aptverti numatytą plotelį tinkline tvora, kad krūva vėdintųsi, bet nevirstų į šonus. Mažuose sklypeliuose, kai komposto krūvos neįmanoma paslėpti, tinka medinės arba plastikinės kompostinės. Medinę kompostinę be dugno nesunku pasigaminti patiems, tačiau tokia kompostinė nėra ilgalaikė, kadangi laikui bėgant ji supus.

Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet jas taip pat galima kompostuoti. Subertos storu sluoksniu kompostinės dugne jos pamažu pus, sugers skysčių perteklių ir bus puikus drenažas. Stambias šakas sukapokite arba susmulkinkite smulkintuvu.

Kad atliekos irtų, krūvos viduje turi pakakti drėgmės ir šilumos. Labai sausą ir karštą vasarą krūvą reikia keletą kartų palaistyti. Lietingą vasarą drėgmės per daug - įmaišoma sausų atliekų (lapų, šiaudų, durpių) arba perkasama, kad prieitų oro ir greičiau džiūtų (kompostines galima uždengti plėvele, kad neprilytų ir neišgaruotų drėgmė). Kai viduje temperatūra pakyla ir atliekos pradeda smarkiai irti, savaime išsiskiria pakankamai drėgmės.

Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausia sluoksniuoti. Jeigu nupjovėte veją, ir yra daug žolės, kraukite ją sluoksniais kartu su durpėmis arba šienu. Storesnis nei 50 cm šviežios žolės sluoksnis kompostinėje sukris, suslūgs ir be oro pradės rūgti. Jeigu nenorite sluoksniuoti su durpėmis, padžiovinkite žolę dienelę kitą ir tik tuomet sukraukite į kompostinę, bet ne storesniu nei 1 m sluoksniu. Atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme.

Nemeskite į kompostinę piktžolių su sėklomis, nes jų pribyrės į krūvos pakraščius, jos nesupus ir vėl užterš lysves. Paklokite jas plonu sluoksniu ant žemės ir sandariai užklokite skaidria polietileno plėvele. Sėklos gaus saulės ir šilumos smūgį, sušus ir praras daigumą. Po keleto savaičių piktžoles galėsite drąsiai sukrauti į kompostinę.

Jeigu turite vietos, statykite ne vieną, bet dvi arba tris kompostines - tuomet nuolat turėsite vertingų organinių trąšų. Pirmą kompostinę pradėkite krauti rudenį (šakos, lapai, pjuvenos, žievės) arba pavasarį ir kraukite visą ateinančią vasarą. Kitą rudenį persijokite pirmąją krūvą, subrendusį kompostą supilkite į antrą kompostinę, pusiau supuvusį palikite pūti toliau, o trečiojoje kompostinėje pradėkite krauti naują krūvą. Subrendęs kompostas vienalytis, tamsus ir kvepia mišku. Jeigu kompostas bekvapis, vadinasi, jis negyvas.

Kaip kompostą naudoti?

Daugelis kompostą išbarsto darže ir dirvą perkasa pavasarį. Kiti kompostuoja viską iš karto, užkasdami dirbamoje dirvoje virtuvės atliekas ir kt. medžiagas. Tačiau patartina kompostą išberti ant dirvos paviršiaus. Šis sluoksnis apsaugos dirvą nuo erozijos ir perdžiūvimo.

Skystos komposto trąšos

Kompostas užpilamas vandeniu, mišinys sumaišomas, leidžiama jam nusėsti. Palaisčius tokia ištrauka jaunus augalus, jie greičiau auga.

Kaip kompostas gerina dirvą?

Kompostas atlieka du dalykus, kurių negali padaryti sintetinės trąšos. Visų pirma, dirva patręšiama organinėmis medžiagomis, kurios leidžia vandeniui geriau įsiskverbti į žemę.

Smėlėtoje dirvoje kompostas veikia kaip kempinė, padėdamas vandeniui išsilaikyti dirvoje ir pasiekti augalo šaknis - tokiu būdu apsaugo šaknis nuo perdžiūvimo. Molingoje dirvoje kompostas suteikia žemei purumo ir laidumo, neleidžia nusistovėti vandeniui ir susidaryti plutai dirvos paviršiuje. Be to, žemė kartu su kompostu gauna ir naudingų mikrobų. Tie mikrobai sugeba paimti maistingas medžiagas iš mineralinės dirvos dalies ir perduoti jas augalams.

Organinių atliekų irimo palyginimai:

Labai gerai pūva: nupjauta veja, mėšlas, jaunos piktžolės.

Gerai pūva: medienos pelenai ir anglys, daržo atliekos (kopūstų lapai ir kotai, pupelių virkščios ir pan.), vaisių ir daržovių lupenos, seni šiaudai ir šienas, daugiametės piktžolės, išrautos su šaknimis ir žemės grumstu, velėna, nesumedėjusios medžių bei krūmų šakelės ir jauni lapai (po vasaros genėjimų).

Lėtai pūva: nukritę rudeniniai lapai, pjuvenos, medžių šakos ir žievė, sumedėję medžių ir krūmų ūgliai.

Organinių trąšų ir mineralų aprašymai

Mėšlas

Triušių mėšlas: N=2,4; P=1,4; K=0,6.
Labiausiai koncentruotas gyvūnų mėšlas.

Karvių mėšlas (pieninių): N=0,6; P=0,2; K=0,5.
Galima rasti įvairių sėklų, todėl patartina naudoti darant kompostą.

Jaučių mėšlas: N=0,7; P=0,3; K=0,4.
Galima rasti įvairių sėklų, todėl patartina naudoti darant kompostą.

Vištų mėšlas: N=1,1; P=0,8; K=0,5.
Greitai reaguoja su augalu, greičiausias suyra iš visų mėšlo rūšių. Naudoti atsargiai, galimi augalo nudegimai. Siaubingas dvokia.

Arklių mėšlas: N=0,7; P=0,3; K=0,6.
Vidutinis irimo laikas. Taip pat galima rasti įvairių sėklų, todėl patartina daryti kompostą.

Ančių mėšlas: N=0,6; P=1,4; K=0,5.
Ypatingų pastebėjimų nėra.

Avių mėšlas: N=0,7; P=0,3; K=0,9.
Ypatingų pastebėjimų nėra.

Dykumų šikšnosparnių mėšlas (Guano): N=8; P=4; K=1.
Greitai reaguoja su augalu, naudoti įmaišant į žemę arba darant tirpalą – „arbatą“.

Urvinių šikšnosparnių mėšlas (Guano): N=3; P=10; K=1.
Greitai reaguoja su augalu, naudoti įmaišant į žemę arba darant tirpalą – „arbatą“.

Jūros paukščių mėšlas: N=1; P=10; K=1.

Organinių trąšų miltai

Žuvų miltai: N=5; P=3; K=3.
Naudojama darant kompostą arba maišant į žemę keletą mėnesių prieš naudojimą. Šiek tiek šarmingi.

Dumblių miltai: N=1; P=0,5; K=2,5.
Turi augimo hormonų ir fermentų.

Sojų pupelių miltai: N=7; P=0,5; K=2,5.

Medvilnės sėklų miltai: N=6; P=2,5; K=1,5.
Visada naudokite iš patikimo tiekėjo, nes gali būti prisotinti pesticidų.

Kaulamilčiai: N=1; P=11; K=0.

Kraujamilčiai: N=11; P=0; K=0.
Aukščiausias azoto kiekis iš visų organinių trąšų. Greitai reaguoja su augalu.

Žuvų emulsija: N=4; P=1; K=1.
Į sudėtį taip pat įeina 5% sieros.
Žuvų emulsija gaunama iš skystų atliekų atlikusių po žuvies taukų ar maisto produktų gamybos.

Mineralai

Kiaušinių lukštai: N=1,2; P=0,4; K=0,1.
Į sudėtį taip pat įeina kalcis. Prieš naudojimą išdžiovinti ir sutrinti į miltus.

Kalkakmeniai, klintys (dolomitiniai) : N=0; P=0; K=0.
Sudėtį sudaro 51% kalcio, 40% magnio ir kitų mineralų. Dažnai naudojamas norit pakelti pH.

Kalkakmeniai, klintys (kalciniai): N=0; P=0; K=0.
Taip pat kelia pH, bet sudėtis kitokia: 65-80% kalcio, 3-15% magnio.

Vėžiagyvių kiautai: N=4,6; P=3,52; K=0.
Prieš naudojimą labai gerai sumalti. Sudėtyje - daug kalkių.

Medžio pelenai: N=0; P=1,5; K=7.
Naudojami pH pakėlimui. Stiprus šarmas, todėl reikia naudoti atsargiai. Taip pat turi daug mikroelementų.

Granito miltai: N=0; P=0; K=5.
Susideda iš 67% kvarco (silicio dioksidas) ir 19 gyvybinių mineralų.

Akmens fosfatas (rock phosphate): N=0; P=3; K=0.
Fosforo turtingi mineralai. Dažniausiai naudojami trąšų ir gyvulių pašaro gamyboje. Į sudėtį įeina 11 mitybinių mineralų. Žemės ūkyje trąšoms naudojami dažniausiai turi apie 30% fosforo pentoksido (P2O5), ~5% kalcio karbonato, <4% geležies ir aliuminio oksidų.

Kitos organinės medžiagos

Plunksnos: N=15; P=0; K=0.
Prieš naudojimą gerai susmulkinti. Naudoti kompostui.

Plaukai: N=14; P=0; K=0.
Prieš naudojimą gerai susmulkinti. Naudoti kompostui.

Naudota informacija iš:

http://boards.cannabis.com/organic-grow ... waste.html

http://www.greenmanspage.com/guides/organic.html

http://www.thctalk.com/cannabis-forum/s ... .php?t=194

http://www11.brinkster.com/bituke/strai ... mpost.html

http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=741

Galima atsisiųsti: http://elekta.lt/~ziene/organines_trasos_nnpk.pdf

Kanapės mėgėjų lyga

Organika

Organika

Re: Organika

Re: Organika

Re: Organika

Re: Organika

Re: Organika