Sveiki. Nežinau ar čia tinkamiausia vieta mano rašliavai. Pasistengsiu kuo aiškiau apibūdinti savo situaciją. Bijau, kad tingėsite skaityti, bet pabandysiu
Nesu tikras, ar sergu depresija, bet kažkas panašaus vyksta. Kadangi bandau dirbti su savimi, tai turiu ir savo nuomonę, kaip viskas galėjo išsivystyti. Neturėjau gyvenime kažkokių labai didelių sukrėtimų ar pan., manau, kad didžiausią įtaką blogos savijautos atsiradimui padarė sekantys dalykai:
• perfekcionizmas (toli gražu ne visi patologinio perfekcionizmo požymiai tinka ir man, bet panašumų tikrai yra). Šiuo metu tas perfekcionizmas toks dalinis (pavadinčiau – perfekcionizmas paprastuose dalykuose), tikrai nesiekiu ir netrokštu kažkokių aukštumų karjeroje, didžiulių materialinių vertybių ir pan.; perfekcionizmas pas mane pasireiškia paprastuose kasdieniuose dalykuose.
• Turėjau ilgą, nerūpestingą , alkoholiu persisunkusią paauglystę-jaunystę; vėliau prioritetai pradėjo keistis ir alkoholiui liko vis mažiau vietos gyvenime, tačiau tai savo pėdsaką tikriausiai paliko.
• Pastaraisiais metais įvykę pokyčiai darbe (daug laiko atimantis ir emociškai nelengvas darbas) ir pirmagimis šeimoje. Manau, kad būtent šitie du dalykai labai išvargino ir išryškino turėtas psichologines problemas, kurių anksčiau net nepastebėjau.
Pamažu pradėjau suprasti, kad beveik niekas gyvenime nebeteikia džiaugsmo, nebemoku mėgautis ir džiaugtis paprastais mažais dalykais, vargina pastoviai galvoje burzgiantis minčių spiečius, vis kažkur skubu, jei neskubu veiksmais, tai skubu mintyse, kažką planuoju, galvoju apie nepadarytus darbus ir panašiai, nulis relakso... Šiek tiek sutriko miegas (nors tikriausiai niekada negalėjau pasigirti kokybišku miegu), ganėtinai sunkiai užmiegu, nelabai kokybiškai išmiegu. Matyt, dėl šitų priežasčių pasidariau irzlus, kritiškas, negatyvus. Nors šiaip pastoviai nesijaučiu labai blogai (negalėčiau savęs pavadinti ligoniu), kartais viskas tiek išvargina, kad nuotaika ir savijauta būna tragiška (vat tada jau jaučiuosi ligonis). Atrodo labai panašu į depresiją, bet kažkodėl nesinori tuo patikėti ir kažkas viduje tarsi bando neigti tai. Kita vertus, pradėjau šiek tiek domėtis psichologija, pradėjau stebėti, analizuoti save (savo savijautą, mintis, reakcijas, elgesį ir t.t.) ir atrodo, kad viskas aiškėja, probleminės vietos pradeda matytis, atrodo, jog galiu su jomis susitvarkyti, be abejo – reikia su tuo dirbti.
Tada kilo mintis, kad gal kažkiek situaciją sušvelnintų
. Studijų laikais šiek tiek parūkydavom, po kelerių metų pertraukos vėl buvo tekę paragauti, tada truputį padauginau (kiekis nebuvo didelis, tačiau ir tolerancija matomai buvo nedidelė, bei išmanymas apie vartojimą buvo kažkur žemiau plintuso), apturėjau lengvą paranoją ir po to kanapės nebenorėjau. Nuo to nesėkmingo bandymo buvo praėję maždaug 5 metai. Nusipirkau iš gatvės, bijojau vėl tų nemalonių pojūčių, tai prieš bandydamas skaitinėjau čia, ieškojau informacijos anglų kalba, taip atradau tokį dalyką kaip „microdosing“. Nusprendžiau, kad pradėsiu pažintį iš naujo nuo labai labai mažų kiekių. Tuo metu dar nežinojau skirtumų tarp "sativa" ir "indica", tarp "high" ir "stone". Išvis neįsivaizdavau, kad kanapė gali turėti tokį poveikį kaip high. Taigi, vieną šeštadienio vakarą įsidėjau keletą trupinėlių į bongą ir surūkiau, su lengvu nerimu laukdamas poveikio. Kaip tik man baigus reikalą, žmona išlindo iš miegamojo užmigdžiusi vaiką. Prasidėjęs pokalbis kažkaip pakrypo į nediduką ir nereikšmingą šeimyninį lyg ir ginčą, po kurio tapo aišku, kad šį vakarą leisim atskirai. Pasiėmiau savo salotų lėkštę vakarienei ir išėjau į kitą kambarį prie kompo. Šiaip tokiose situacijose labai nesmagiai jaučiuosi, pradedu analizuoti, ieškoti priežasčių, ieškoti kaltų, ieškoti sprendimų ir t.t. Ir tokia būsena gali neduoti man ramybės gana ilgai, dėl visiškai nereikšmingo dalyko galiu susigadinti visą vakarą, ir ryte pirmas dalykas, ką norėsiu padaryti – pasikalbėti apie tai ir viską detaliai išsiaiškinti. Tačiau tą vakarą viskas buvo kitaip
Po kokių 5-10 minučių sėdėjimo prie kompo pagaunu save nerūpestingai browsinantį internetuose ir suprantu, kad visai negalvoju apie tą mažą kivirčiuką su žmona. Sunku net patikėti pačiam, nusišypsau sau į ūsą, pagalvojęs, kokie durniukai abudu būnam kartais, ir browsinu toliau, kirsdamas neapsakomai gardžias salotas (kurios šiaip jau lyg ir būdavo pabodusios)... Na gerai, kažkas įdomaus vyksta, bet aš vis dar laukiu kažko panašaus į stone (nes tik to ir tikėjausi). Kiek palaukęs, einu papasakoti įspūdžius žmonai ir truktelt dar keletą trupinėlių (matyt per mažai įsidėjau, kad nevelka). Žmona nuėjus miegoti, na ir gerai, pagalvoju, gal net geriau bus eksperimentuoti vienatvėj. Trukteliu dar ir nusprendžiu pažiūrėti filmą; kadangi tikiuosi bent jau šiokio tokio apsvaigimo, nieko rimto žiūrėti nenoriu. Išsirenku kažkokią durną holivudinę komediją (kokių negaliu pakęsti, bet ši pas mane atsirado dėl perskaitytos rekomendacijos); dar net neprasidėjus filmui nerimauju, kokį mėšlą čia dabar reikės 1,5val žiūrėti, na, bet nieko rimto irgi nenoriu, taigi žiūriu. Jau po kelių minučių pagaunu save bekrizenant iš lyg ir nelabai vykusių bajeriukų, juokas ne isteriškas, normalus sveikas juokas, kartais tik šypsena, bet esmė tame, kad linksmai žiūriu tokį filmą, kuris man šiaip turėtų sukelti tik pasibjaurėjimą. Filme vyksta kažkoks vakarėlis, ant scenos groja neprofesionali muzikos grupė, o aš jaučiuosi taip smagiai, kad turbūt išsišiepęs linguoju su galva į taktą
Netgi iki šlykštumo banalios romantinės situacijos šiek tiek viduj kažką suvirpino. Žodžiu, filmas turbūt vienas iš prasčiausių, matytų pastaruoju metu, bet taip smagiai susižiūrėjo! Buvau labia maloniai nustebintas poveikio, jokio apsvaigimo ir tiek teigiamų emocijų!
Įsidrąsinęs pabandžiau ir dienomis parūkyti, vėl viskas labai šaunu. Išlendu kur nors su reikalais, nuotaika gera, randu bent kelias minutes paplepėti su sutiktais pažįstamais (be įkyrių minčių, kad turiu skubėti); padidėjusi motyvacija, koncentracija. Tačiau po kelių dienų eksperimentavimo pastebėjau, kad net nuo labai mažo kiekio šiek tiek sulėtėja mąstymas, tai man nepatiko, todėl darbo dienomis rūkyti dieną praktiškai nustojau. Parūkymai daugumoj išsikėlė į savaitgalius, kiekiai truputėlį padidėjo (svarstyklių neturiu, bet spėju kad turėtų būti kažkur 30-50mg vienam pūtimui). Buvo keletas dienų, kai lyg ir neveikė, bandžiau padidinti dozę ~2-3x, tačiau nieko, nei high, nei stone. Vėliau vėl puikiai suveikdavo tie ~30-50mg. Naudodamas mažomis dozėmis tikrai jausdavau teigiamą poveikį (kartais didesnį, kartais mažesnį) ir jokių pašalinių (neskaitant lengvo mąstymo sulėtėjimo, kuris didumą laiko buvo praktiškai nepastebimas), parūkau - važiuoju su mašina, einu į svečius, žaidžiu su vaiku ir t.t. Ženkliai padidėjęs libido, nauji pojūčiai lovoje, sustiprėję ir kiti pojūčiai (ypač pastebėjau skonį ir klausą); ir jokio nevaldomo apetito, jei būnu alkanas, gal kažkiek stipresnis tas alkis nei normalioj būsenoj, bet labai normaliai. Jokių išvaizdos ar elgsenos pokyčių, tik galva 100 kartų lengvesnė. Visiškai nejaučiau poreikio didinti dozę ar vartojimo dažnumą, vien savaitgalis praleistas lengvame high suteikdavo ganėtinai užtektinai jėgų ateinančiai darbo savaitei. Nesijaučiau visada idealiai, bet lyginant su prieš tai buvusia savijauta, tai negalėjau patikėti, kad galiu taip gerai jaustis, buvau net pamiršęs tokią savijautą...
Besibaiginėjant pirmam pirkiniui, nusiperku vėl (bet jau su pasvajojimais, kad jei jau taip smagiai veikia, kažkada gal reikės ir pačiam pabandyti auginti). Taigi, parūkau naujos partijos mikro dozę – nieko, jaučiu lengvą svaiguliuką, bet nieko panašaus kaip prieš tai. Po kiek laiko einu dar, trukteliu šiek tiek daugiau, prigulu ant sofos ir jaučiu kaip atslenka stone... Ir man nelabai patinka... Pabandęs dar kartą, įsitikinu, kad tas pats. Šiek tiek pasidomėjęs, tik dabar daugiau sužinau apie kanapių rūšis, veisles ir skirtingus jų poveikius...
Jei viską teisingai suprantu pirmą kartą netyčia pasisekė gauti sativa. Kita, tikriausiai, indica. Indicos dabar pavartoju savaitgaliais tomis pačiomis mikro dozelėmis, tačiau negalėčiau pasakyti, kad labai patinka; bet vis tiek šiek tiek atpalaiduoja ir galvą, skaniai pavalgau, geriau išsimiegu. Tačiau kol kas man reikia ne to. Taigi, po ilgo įvado - keletas klausimų:
1. Norėčiau sužinoti, kas ten per stuffas pasitaikė pirmą kartą? Sativa? Jei taip, tai bene vienintelis kelias Lietuvoje jos gauti – auginti pačiam?
2. Ar aplamai pritartumėte tokiai „terapijai“ mano atveju?
3. Ar ilgu laikotarpiu realu tikėtis tokio efektyvaus poveikio iš tinkamo augalo? Šis klausimas ypač aktualus, jeigu teks auginti pačiam.
Iš anksto dėkoju nepatingėsiantiems perskaityti ir atsakyti.