\n
![\"Moteri\u0161kos](\"img\/lytis\/moteris.jpg\")
\n
![\"Moteri\u0161kos](\"img\/lytis\/moteris2.jpg\")
\nVyras:<\/b>
\n
![\"Vyri\u0161kos](\"img\/lytis\/vyras.jpg\")
\n
![\"Vyri\u0161kos](\"img\/lytis\/vyras2.jpg\")
<\/p>\nKanap\u0117s gali b\u016bti: Moteri\u0161kos lyties, Vyri\u0161kos lyties ir Hermafroditai (abiej\u0173 ly\u010di\u0173).<\/p>\n
Preflowering – i\u0161ankstinis \u017eyd\u0117jimas
\nPreflower – i\u0161ankstinis \u017eiedas<\/p>\n
Augalas lyt\u012f parodo ma\u017edaug po 4 savai\u010di\u0173 vegetacinio auginimo periodo. Pabandykite atid\u017eiai pa\u017ei\u016br\u0117ti tarp ketvito lap\u0173 auk\u0161to i\u0161si\u0161akojimo. Atkreipkit d\u0117mes\u012f, kad preflowers yra labai ma\u017e\u012f ir beveik ne\u012fmanoma \u012f\u017ei\u016br\u0117ti be padidinamojo stiklo, ar net mikroskopo (geriausiai matosi su 10x didinimu).<\/p>\n
Kaip matosi i\u0161 paveiksl\u0117li\u0173 apa\u010dioje moter\u0173 preflower yra kriau\u0161\u0117s formos ir turi piesteli\u0173 por\u0105 – “\u016bsus”. I\u0161 prad\u017ei\u0173 atsiranda kriau\u0161\u0117s formos preflower, o tik po kurio laiko pasirodo piestel\u0117s. D\u0117l to nesusimai\u0161ykite ir nepagalvokite, jog tai yra vri\u0161kas augalas, vien d\u0117l to, jog jis dar neturi piesteli\u0173. Be to kai kuri\u0173 moter\u0173 preflower i\u0161 vis neturi piesteli\u0173. Moter\u0173 preflower be piesteli\u0173 sunku atskirti nuo vyr\u0173 preflower.<\/p>\n
Moteris:<\/b>
\n
\n
\nVyras:<\/b>
\n
\n<\/p>\nHermafroditai<\/h3>\n
Hermafroditas (hermis, H) – tai vienas auglas kuris turi ir moteri\u0161k\u0173 ir vyri\u0161k\u0173 organ\u0173 \/ \u017eied\u0173. I\u0161 ties\u0173 tai vienos lyties augalas kuris i\u0161vysto kitos lyties organus. Da\u017eniausiai b\u016bna moteri\u0161kos lyties augalas kuris turi ir vyri\u0161kos lyties organ\u0173, bet gali b\u016bti ir atvirk\u0161\u010diai. Hermafrodit\u0173 vyr\u0173 b\u016bna kur kas ma\u017eiau, kadangi daugelis augintoj\u0173 jas sunaikina vos tik pamat\u0119 vyri\u0161kus \u017eiedus (moteri\u0161kus \u017eiedus jie sukrauna kiek v\u0117liau).<\/p>\n
Paprastai augintojai hermafroditus vertina kaip ir vyrus – neigiamai, kadangi i\u0161 prad\u017ei\u0173 jie savo \u017eiedadulk\u0117mis apvaisina savo moteri\u0161kus \u017eiedus ir visus kitus moteri\u0161kus augalus esan\u010dius \u0161alia. D\u0117l to prarandama daug vaisiaus. Antra – hermafrodit\u0173 s\u0117klos linkusios perduoti vyri\u0161kos lyties genus.<\/p>\n
Atkreipkite d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad moterys hermafroditai da\u017enai vyri\u0161kus \u017eiedus i\u0161skleid\u017eia tik moteri\u0161k\u0173 \u017eied\u0173 \u017eyd\u0117jimo pabaigoje, tod\u0117l augalas neapsivaisina, ir gaunamas puikus derlius.<\/p>\n
Hermafroditas:<\/b>
\n![\"Hermafrodito](\"img\/lytis\/herm.jpg\")
\n![\"Hermafrodito](\"img\/lytis\/herm2.jpg\")
<\/p>\nAugal\u0173 lyties formavimasis<\/h3>\n
Dviej\u0173 skirting\u0173 ly\u010di\u0173 gametoms susijungus \u012f vien\u0105 – zigot\u0105, susidaro naujos paveldimumo element\u0173, gaut\u0173 i\u0161 abiej\u0173 t\u0117v\u0173, kombinacijos. Tai lemia paveldim\u0105 palikuoni\u0173 kintamum\u0105, kuris svarbus evoliucijos faktorius. Naujos kartos organizmai turi didesnes galimybes prisitaikyti prie aplinkos s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
I\u0161 piesteli\u0173 ir kuokeli\u0173 nustatoma \u017eiedo lytis.
\n\u017diedai, turintys vien tik piesteles (vien\u0105 ar daugiau), vadinami piesteliniais, arba moteri\u0161kais, ir \u017eymimi \u017eenklu (astronominiu \u017eenklu ![\"moters](\"img\/lyciu-formavimasis\/moteriskas_zenklas.jpg\")
Veneros planetai \u017eym\u0117ti), o \u017eiedai, turintys vien tik kuokelius, vadinami kuokeliniais, arba vyri\u0161kais, ir \u017eymimi sutartiniu \u017eenklu (astronominiu \u017eenklu ![\"vyro](\"img\/lyciu-formavimasis\/vyriskas_zenklas.jpg\")
Marso planetai \u017eym\u0117ti). Dvily\u010diai \u017eiedai, turintys ir kuokelius ir piesteles \u017eymimi sutartiniu \u017eenklu ![\"hermafrodito](\"img\/lyciu-formavimasis\/hermafroditiskas_zenklas.jpg\")
ir vadinami hermafroditais. <\/p>\n
Kanap\u0117s yra dvinamis \u017eolinis augalas, kadangi vienas augalas turi vienos lyties \u017eiedus.<\/p>\n
Skirtingoms augal\u0173 lytims formuotis prad\u017ei\u0105 dav\u0117 hermafroditiniai augalai, turintys vyri\u0161kus ir moteri\u0161kus reprodukcijos organus, t.y. augalai kuri\u0173 tame pa\u010diame \u017eiede kartu i\u0161sivysto piestel\u0117s su kuokeliais. Evoliucijos metu kai kuri\u0173 augal\u0173 \u017eieduose sunyko vyri\u0161kieji arba moteri\u0161kieji \u017eiedo elementai. Taip atsirado skirtaly\u010diai tos pat augalo r\u016b\u0161ies individai, vien\u0173 j\u0173 \u017eiedai turi tik piesteles, o kit\u0173 – tik kuokelius.<\/p>\n
Kanap\u0117 yra vienas i\u0161 nedaugelio skirtaly\u010di\u0173 (dvinami\u0173) augal\u0173, kurio morfologiniai skirtumai trap ly\u010di\u0173 yra akivaizd\u016bs. Kanap\u0117s su kuokeliniais \u017eiedais stiebas plonas ir su ilgais tarpubambliais, vir\u0161\u016bn\u0117 nusmail\u0117jusi, lapai i\u0161t\u012fs\u0119, \u0161akn\u0173 sistema beveik 3 kartus ma\u017eesn\u0117, lyginant su moteri\u0161kos lyties augalais. Vyri\u0161kieji augalai per\u017eyd\u0117j\u0119 sunyksta, o moteri\u0161kieji dar vis auga, didina stiebo mas\u0119, geriau i\u0161vysto luobin\u012f pluo\u0161t\u0105, kaupia med\u017eiagas s\u0117klose ir gyvena 30-50 dien\u0173 ilgiau.<\/p>\n
XX a. prad\u017eioje buvo atkreiptas d\u0117mesys \u012f biochemines ir fiziologines moteri\u0161k\u0173j\u0173 ir vyri\u0161k\u0173j\u0173 augal\u0173 savybes. I\u0161 \u012fvairi\u0173 augal\u0173 su piesteliniais \u017eiedais organ\u0173 i\u0161skirti ekstraktai tur\u0117jo didesn\u012f redukuojan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 kiek\u012f, j\u0173 l\u0105stel\u0117s intensyviau kaup\u0117 riebalus, lipidus ir tirpiuosius angliavandenius, tur\u0117jo specifini\u0173 baltym\u0173 ir specifini\u0173 citokonin\u0173, daugiau karotinoid\u0173, askorbino r\u016bg\u0161ties, palyginti su prie\u0161ingos lyties augalais. Kanapi\u0173 su kuokeliniais \u017eiedais l\u0105stel\u0117se buvo ma\u017eiau baltym\u0173, o tuose baltymuose daugiau arginino ir lizino, palyginti su moteri\u0161kais augalais, kuri\u0173 baltymuose daug histidino ir tirozino. Jaun\u0173 kanapi\u0173 su piesteliniais \u017eiedais lapuose daugiau susikaup\u0117 DNR ir RNR. <\/p>\n
Tyrin\u0117jant augal\u0173 lyt\u012f ir j\u0105 nulemian\u010dias prie\u017eastis buvo sukurta daug hipotezi\u0173, bet nei viena j\u0173 nepasitvirtino tol, kol genetikos ir citologijos moksl\u0173 vystymasis neatskleid\u0117 paveldimumo ir lyties susidarymo d\u0117sningum\u0173. Vystantis genetikos mokslui paai\u0161k\u0117jo, jog vis\u0173 organizm\u0173 lyt\u012f lemia vienos poros chromosomos, kuriose yra X ir Y gen\u0173 kombinacijos. X ir X chromosomos nulemia moteri\u0161k\u0105j\u0105, o X ir Y – vyri\u0161k\u0105j\u0105 lyt\u012f.<\/p>\n
Paprastai populiacijoje vyri\u0161k\u0173j\u0173 ir moteri\u0161k\u0173j\u0173 individ\u0173 santykis vienodas (1:1). Augal\u0173 lytis priklauso dar ir nuo kit\u0173 gen\u0173 kombinacij\u0173, kurios yra kintamos. Lytis gali keistis, pasikeitus chromosom\u0173 rinkiniui ir gen\u0173 balansui jame.<\/p>\n
Moteri\u0161k\u0173j\u0173 augalo savybi\u0173 i\u0161ry\u0161k\u0117jimas vadinamas feminizacija, o vyri\u0161k\u0173j\u0173 – maskulinizacija.<\/p>\n
Augalo lytis kaip ir kiti po\u017eymiai, paveldimi ir gali i\u0161ry\u0161k\u0117ti tuoj po apvaisinimo, arba v\u0117liau. Ly\u010di\u0173 skirtumams nustatyti taikomi biocheminiai metodai. Ta\u010diau augal\u0173 vystymasis moteri\u0161kosios ar vyri\u0161kosios seksualizacijos kryptimi priklauso ne tik nuo vidini\u0173 reguliacini\u0173 sistem\u0173, bet ir nuo ekologini\u0173 veiksni\u0173.<\/p>\n
Dirvin\u0117 mityba.<\/b> Derlingoje dirvoje augan\u010di\u0173 augal\u0173 formuojasi daugiau piestelini\u0173, o nederlingoje – kuokelini\u0173 \u017eied\u0173. D. Sabininas (1934) nurod\u0117, jog augal\u0173 lyt\u012f galima pakeisti tr\u0105\u0161omis. Tokios pat i\u0161vados pri\u0117jo E. Minina (1979), Ch. Maurinia (1961) ir kiti.
\nAzotin\u0117s tr\u0105\u0161os efektyvesn\u0117s, jei tr\u0119\u0161imui skirta norma atiduodama per kelis kartus. Kanap\u0117s geriau dera Azoto prisotintoje dirvoje.
\nBandymais su agurkais (tas pats lyties priklausomumas kaip ir kanap\u0117s) buvo nustatyta, kad saikingai tr\u0119\u0161iant jas azotu spart\u0117ja angliavandeni\u0173 susidarymas, o azoto jungini\u0173 augal\u0173 lapuose tesusikaupia palyginti ma\u017eai. Azotin\u0117s tr\u0105\u0161os skatina fotosintez\u0119, o drauge angliavandeni\u0173 kaupim\u0105si, d\u0117l kuri\u0173 augaluose suaktyv\u0117ja redukciniai procesai. Ir i\u0161tikr\u0173j\u0173 augal\u0173 su piesteliniais \u017eiedais ekstraktui turi didesn\u012f redukuojan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 kiek\u012f, daugiau karotinoid\u0173, ir askorbino r\u016bg\u0161ties.
\nKalio tr\u0105\u0161os, prie\u0161ingai – skatina kuokelini\u0173 \u017eied\u0173 susidarym\u0105. Tur\u0117dami ilgesn\u012f vegetacijos period\u0105 moteri\u0161k\u0173j\u0173 augal\u0173 atstovai paima i\u0161 dirvo\u017eemio daugiau mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173. Kanap\u0117s su kuokeliniais \u017eiedais mineralines med\u017eiagas intensyviau siurbia iki \u017eyd\u0117jimo, o su piesteliniais – po \u017eyd\u0117jimo.<\/p>\n
Vanduo.<\/b> Vandens re\u017eimas taip pat turi \u012ftakos augal\u0173 ly\u010diai. Individai su piesteliniais \u017eiedais visada vandeningesni u\u017e augalus su kuokeliniais \u017eiedais. Laistymas skatina piestelini\u0173, o vandens nepriteklius – kuokelini\u0173 \u017eied\u0173 formavim\u0105si. Dirvo\u017eemio ir atmosferos dr\u0117gm\u0117s didinimas skatina dvinami\u0173 ir vienanami\u0173 augal\u0173 feminizacij\u0105.<\/p>\n
Temperat\u016bra.<\/b> \u017demesn\u0117 temperat\u016bra skatina kanapi\u0173 feminizacij\u0105, o auk\u0161tesn\u0117 – j\u0173 maskulinizacij\u0105. D\u0117l \u017eemos temperat\u016bros kanapi\u0173 vegetacijos prad\u017eioje pagaus\u0117ja augal\u0173 su piesteliniais \u017eiedais arba ant to paties augalo susidaro abiej\u0173 ly\u010di\u0173 \u017eiedai. Gr\u016bdinant i\u0161brinkusias augal\u0173 s\u0117klas 0-2 C temp. arba \u0161aldant iki -5 C temp. i\u0161auga daugiau piestelini\u0173 \u017eied\u0173. Taip pat pakaitinus sausas ar i\u0161brinkusias s\u0117klas iki 37 C temp. b\u016bna daugiau piestelini\u0173 \u017eied\u0173. Matyt, ne\u012fprastos temperat\u016bros s\u0105lygos pagreitina augimo k\u016bgelio vystim\u0105si, ir ank\u0161\u010diau susiformuoja piesteliniai \u017eiedai.<\/p>\n
Kiti veiksniai.<\/b> Svarbus augal\u0173 feminizacijais yra \u0161viesos intensyvumas, jos kokyb\u0117 ir ap\u0161vietimo trukm\u0117. Kanapi\u0173 tankiame pas\u0117lyje d\u0117l \u0161viesos tr\u016bkumo i\u0161auga daugiau augal\u0173 su piesteliniais \u017eiedais. Trumpadieniai augalai (kanap\u0117s), prailginus dien\u0105, i\u0161augina daugiau \u017eied\u0173 su kuokeliais, o esant trumpai dienai – prie\u0161ingai – gausiau susiformuoja piestelini\u0173 \u017eied\u0173. Augal\u0173 ly\u010diai susidaryti didel\u0117s reik\u0161m\u0117s turi oro dujin\u0117 sud\u0117tis. Malkoms degant i\u0161siskyr\u0119s anglies dioksidas (CO2) skatina kanapi\u0173 feminizacij\u0105. Feminizacij\u0105 skatina ir etileno 0,3% dujos, kurias gamina senstantys augalai.
\nMechaninis su\u017eeidimas (traumatologinis poveikis) \u0161alinant \u017eiedpumpurius ar \u017eiedus skatina piestelini\u0173 \u017eied\u0173 atsiradim\u0105 ant augal\u0173 su kuokeliniais \u017eiedais, ir prie\u0161ingai. <\/p>\n