{"id":64,"date":"2013-06-05T02:20:38","date_gmt":"2013-06-05T00:20:38","guid":{"rendered":"http:\/\/www.legalus.net\/kan\/?page_id=64"},"modified":"2013-06-06T19:42:47","modified_gmt":"2013-06-06T17:42:47","slug":"veisimas-apdulkinimas","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.legalus.net\/kan\/veisimas-apdulkinimas","title":{"rendered":"Veisimas, apdulkinimas"},"content":{"rendered":"<p><center><img decoding=\"async\" src=\"img\/veisimas-apdulkinimas\/seeds.gif\" alt=\"Apdulkinimas\"><\/center><\/p>\n<h3>Lytis<\/h3>\n<p>Kanapi\u0173 l\u0105stel\u0117s branduolyje yra 10 chromosom\u0173 por\u0173. Viena i\u0161 \u0161i\u0173 por\u0173 nustatys, ar augalas bus vyras ar moteris. Kai augalas turi dvi X chromosomas, jis bus moteri\u0161kos lyties, o kai turi vien\u0105 X ir vien\u0105 Y chromosom\u0105 &#8211; vyri\u0161kos. Augal\u0173 lytis bus nustatyta apvaisinimo (apdulkinimo) momentu. \u0160iuo momentu moteri\u0161kos lyties augalo chromosomos susisies su vyri\u0161komis chromosomomis. Jei vyro chromosoma, kuri nustato augalo lyt\u012f bus X-chromosoma, tuomet at\u017eala bus moteri\u0161kos lyties, jei Y &#8211; vyri\u0161kos. Ta\u010diau augalo vystimasis n\u0117ra visi\u0161kai priklausomas nuo X ir Y chromosom\u0173. Taip pat, d\u0117l i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173 moteri\u0161ki augalai gali \u017eyd\u0117ti kaip vyri\u0161ki, arba atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n<h3>Savyb\u0117s<\/h3>\n<p>Apdulkinimo momentu moteri\u0161kos chromosomos susijungs su vyri\u0161komis. Tokiu b\u016bdu bus sukurtos 10 por\u0173 chromosom\u0173. Ant kiekvienos i\u0161 \u0161i\u0173 chromosom\u0173 i\u0161sid\u0117sto genai \u012f savo vietas. Dvi cromosomos kurios sudaro por\u0105, turi genus tose pa\u010diose vietose (lokus). Toks gen\u0173 lokusas sudaro savyb\u0119 (alelinis genas). \u0160ios savyb\u0117s nustato kaip augalas atrodys, augs, kvep\u0117s, \u017eyd\u0117s, ir t.t&#8230; Jei ant abiej\u0173 chromosomos por\u0173, tas pats alelinis genas (savyb\u0117) bus toje pa\u010dioje vietoje (lokus), tuomet at\u017eala tur\u0117s \u0161i\u0105 savyb\u0119. Tokiu atv\u0117ju sakoma, kad \u0161i augalo savyb\u0117 yra homozigotin\u0117. Jei mes turime apdulkinti augalus su skirtingomis alel\u0117mis, tuomet dominantin\u0117 alel\u0117 nulems augalo savyb\u0119, o recesyvin\u0117 alel\u0117 i\u0161liks pasl\u0117pta. Tokiu atv\u0117ju sakoma, kad \u0161i augalo savyb\u0117 yra heterozigotin\u0117.<\/p>\n<h3>Grynasis veisimas (TRUE BREEDING)<\/h3>\n<p>Jei j\u016bs perkate s\u0117klas ir leid\u017eiade gamtai daryti savo, tada \u017einoma, tur\u0117site palikuoni\u0173. \u0160ie palykuonys tur\u0117s savo palikuoni\u0173 ir t.t.. Tokiu atv\u0117ju, da\u017eniausiai augalai pradeda atrodyti skirtingai. Broliai ir ses\u0117s neatrodys pana\u0161\u016bs. Bet kai palykuonys atrodo taip kaip t\u0117vai, seneliai ir t.t. tai vadinama &#8220;Grynoji veisl\u0117&#8221;. Grynojo veisimo rezultatai matysis, jei augalas turi homozigotini\u0173 \u017eymi\u0173 savybi\u0173. \u017dymios savyb\u0117s gali kilti nat\u016bralios atrankos b\u016bdu, arba selektyviniu (dirbtiniu) veisimu. Jei veisimas buvo atliktas nat\u016bralios atrankos b\u016bdu, tuomet ta veisl\u0117 vadinsis &#8220;grynaveisl\u0117&#8221;. Tokios r\u016b\u0161ies augalai auga tik tam tikrame regione. Ta\u010diau \u012fprastai augalai veisiami dirbtiniu, kry\u017eminimo b\u016bdu, tokios veisl\u0117s vadinasi &#8220;Stabilizuoti hibridai&#8221;. <\/p>\n<h3>Savybi\u0173 u\u017etvirtinimas (inbreeding)<\/h3>\n<p>Paprastai inbreeding\u2019o metu veis\u0117jai stengiasi i\u0161gryninti ir tokiu b\u016bdu u\u017etvirtinti teigiamus veisl\u0117s bruo\u017eus, t.y. i\u0161gauti homozigotinius genus. Naudojant atgalin\u012f kry\u017eminim\u0105 (backcrossing), vaikai su t\u0117vais, ir mo\u010diute, vaikai tampa vis labiau pana\u0161\u016bs \u012f savo mamas. Po 6 kart\u0173 backcrossing&#8217;o augalai tampa labai pana\u0161\u016bs \u012f savo (pro, propro&#8230;)seneles, o po 20 kart\u0173, naujieji augalai bus beveik geneti\u0161kai identi\u0161ki su savo (pro, propro&#8230;) senele. Da\u017eniausiai daroma klaida yra ta, jog augintojai galvoja, kad \u0161iuo b\u016bdu jie sukuria augal\u0105 kurio visos svarbios savyb\u0117s yra homozigotin\u0117s ir vadina &#8220;teisingu veisimu&#8221;. Tai ne tiesa! Augalas kuris bus sukurtas bus geneti\u0161kai pana\u0161us \u012f (pro, propro)senele. Ir jeigu ta prosenel\u0117 bus ne grynosios veisl\u0117s, jo palykuonys neatrodys kaip ji. Jeigu j\u016bs norite sukurti stabili\u0105 veisl\u0119, j\u016bs turite naudoti &#8220;atrinkamaj\u012f veisim\u0105&#8221; daug kart\u0173.<\/p>\n<h3>Hibridai (HYBRID)<\/h3>\n<p>Kry\u017eminant dvi, nesusijusias veisles, gaunamas hibridas. \u0160ios, naujai sukurtos veisl\u0117s, vadinamos F1. Jei F1 augalas yra backcross&#8217;inamas su mama, jo palykuonys da\u017eniausiai bus vadinamas F2. Taip pat F1 kry\u017eminimas su seserimis ir broliais, vadinamas F2. Jei kas nors mini F6, tairei\u0161kia, kad augalas buvo backcross&#8217;inamas 6 kartus. Ta\u010diau reikia \u017einoti, jog \u0161is augalas nebus stabilus, net jei jis yra ir F20. Geriausia, k\u0105 galite padaryti, kad tur\u0117tum\u0117te tokius pa\u010dius augalus, tai i\u0161sirinkti jums labiausiai patikusius ir gamintis klonus.<\/p>\n<h3>Hibrido gen\u0173 stiprumas<\/h3>\n<p>F1 augalai kuriuos jus pagaminote, visi bus identi\u0161ki ir labai stipri\u0173 gen\u0173. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties, kai kurios savyb\u0117s gali net sustipr\u0117ti. Gali b\u016bti, kad F1 augalai augs grei\u010diau, gamins didesnius \u017eiedus nei j\u0173 t\u0117vai. Kitas \u0161i\u0173 F1 privalumas tas, kad visi auglai bus identi\u0161ki, tod\u0117l atrinkin\u0117ti geriausi\u0173 augal\u0173 nebereik\u0117s. Ta\u010diau gen\u0173 stiprumas ma\u017e\u0117s, jei tesite toliau veisim\u0105. F2 yra \u017eymiai silpnesni nei F1. Tai vyksta d\u0117l recesyvini\u0173 aleli\u0173, kurie yra pasisl\u0117p\u0119 ir kurie gali i\u0161kilti F2 augaluose. F1 palykuonys nebus identi\u0161ki.<\/p>\n<h3>Apdulkinimas<\/h3>\n<p>Apdulkinti moteris geriausia tada, kai \u017eiedai yra visi\u0161kai susifomav\u0119 (ta\u010diau &#8220;plaukeliai&#8221; vis dar tur\u0117t\u0173 b\u016bti BALTI). Tokiu b\u016bdu gausite daugiausia s\u0117kl\u0173 kiek tik \u012fmanoma. Kai jau b\u016bna tinkamas momentas apdulkinimui, pakanka pastatyti vien\u0105 \u017eydint\u012f vyri\u0161k\u0105 augal\u0105 \u0161alia \u017eydin\u010di\u0173 moteri\u0161\u0173 augal\u0173. <\/p>\n<p>Jei j\u016bs norite i\u0161 augalo gauti ir derliaus ir s\u0117kl\u0173, galite apdulkinti tik vien\u0105, ar kelias \u0161akeles ant augalo. Surinkite nuo vyro \u017eiedadulkes, patiesdami laikra\u0161t\u012f po juo ir papurtidami augal\u0105. Vyri\u0161kas augalas turi b\u016bti atskirtas nuo moteri\u0161k\u0173, kol jis dar neprad\u0117jo skleisti \u017eiedadulki\u0173. Kai ateina laikas apdulkinimui, surinktomis \u017eiedadulk\u0117mis atsargiai apaipilkite moteri\u0161ko augalo \u017eied\u0105, ar kelis \u017eiedus. Po poros savai\u010di\u0173 turi pasimatyti, kad s\u0117kl\u0173 brandinimas prasid\u0117jo. Ma\u017edaug po 3 &#8211; 6 savai\u010di\u0173 s\u0117klos jau bus subrendusios. Tokia apdulkinta \u0161akel\u0117 savyje gali tur\u0117ti \u0161imtus s\u0117kl\u0173.<\/p>\n<p><img decoding=\"async\" src=\"img\/veisimas-apdulkinimas\/kanapiu-apdulkinimas.jpg\" alt=\"Apdulkinimas\"><\/p>\n<p>Naudota literat\u016bra: <a href=\"http:\/\/www.cannabis-seed-banks.com\/cannabis-breeding.html\" target=\"_blank\">cannabis-seed-banks<\/a>  <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lytis Kanapi\u0173 l\u0105stel\u0117s branduolyje yra 10 chromosom\u0173 por\u0173. Viena i\u0161 \u0161i\u0173 por\u0173 nustatys, ar augalas bus vyras ar moteris. Kai augalas turi dvi X chromosomas, jis bus moteri\u0161kos lyties, o kai turi vien\u0105 X ir vien\u0105 Y chromosom\u0105 &#8211; vyri\u0161kos. Augal\u0173 lytis bus nustatyta apvaisinimo (apdulkinimo) momentu. \u0160iuo momentu moteri\u0161kos lyties augalo chromosomos susisies su [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-64","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.legalus.net\/kan\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/64","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.legalus.net\/kan\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.legalus.net\/kan\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.legalus.net\/kan\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.legalus.net\/kan\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.legalus.net\/kan\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/64\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":166,"href":"https:\/\/www.legalus.net\/kan\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/64\/revisions\/166"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.legalus.net\/kan\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}