O gal tiesiog reikia linksmai su chebra ipusti ir uzmirsti kasdienybe nors ir dienai?

mesk pūst ir viskas bus gerai, garantuoju.

Mest pūst?Kad aš duok dieve į savaitę kartą pusgramį ant dviejų, parūkau, ir tai savaitgaliais.O jei kartais ir papučiu šiek tiek, tai nemanau, kad tai tam turi įtakos.Juk nepiktnaudžiauju ir dieną iš dienos apdujęs nepraleidžiu.

Tada kaiptik daugiau ipūsk. Pajudėk iš savo saugios gyvenimo tėkmės, paieškok naujų darbo perspektyvų, eik pasivaikščiok trumpam kai gražus oras bus.
Mesk iš galvos lievas mintis, pažiurėk gerai nuteikiantį filmą ir praeis
Man būna irgi taip būna po to kai didelius kiekius surūkius nebelieka ganjos.

Ganja tik padės pamiršti problemą, tačiau jos neišspręs. Mane irgi kankina panašus jausmas, vienatvė, bet nieko. Išeinu dabar vakarais po miesta trintis su muzika. Grįžtu knygą paskaitau. Gal pavasaris ką naujo atneš, nors abejoju

Labai teisingai. Lygiai tas pats su alkoholiu. Žmonės geria, kad pamirštų problemas, tačiau jos neišsisprendžia, o tik nusikelia dienai ar dviem ir galiausiai jas vistiek reikia spręsti. Džiaugiuosi, kad dar yra žmonių, randančių atsipalaidavimą ir nepūsdami, pasivaikščiodami ar skaitydami knygas.

Atsipalaidavimas depresijos negydo, bet veiklos radimas smarkiai padeda.

siandie jau baigesi žiemos vegetavimas pajutau pavasari gamtoj ir dušioj geriau

man tokia pat nuotaika vakar buvo

tiek ketvirtadienis mano atveju, tiek penktadienis tavuoju, buvo puikios pavasariskos dienos ir kas nors trumpam pasisvečiavo pas motule gamta- tikrai nepasigailėjo, o ir minciu bei energijos pasikrovė

o kur dingo veikejas ganjaFAMA?

Perskaičius tema galvoje skamba Don Chuano post'as.

Kiekvienas kelias yra tik vienas iš milijono kelių. Todel karys niekad neturi pamiršti, kad kelias tėra kelias. Jei jis jaučia, kad neverta juo eiti, tai ir neturi eiti. Bet ne baimė, ne ambicijos diktuoja kariui sprendimus. Jis įdėmiai žvelgia į kelią ir paklausia savęs: ar šis kelias turi širdį? Jei taip, karys juo žengia.
Kiekvienas kelias yra tik vienas iš milijono kelių, kita vertus, jie visi vienodi, nes visi veda į niekur. Vis dėlto kelias be širdies niekad nebus malonus. Kelias su širdimi, priešingai, yra lengvas ir žada kariui linksmą kelionę.

Aha šita pastebėjau, senis forume buvo, o acc ištrintas.Gal pats paprašė ar biesas žino, kaip čia yra.

Mentai pagavo ir pasalino kaip filme trintukas kad neinformuotu kitu putiku Tai turbut uzparanojino ir taip isejo.

hey zmones, zodziu pasimeciau. pradejau dirbti, darbas normalus 8 va per diena, viskas tvarkoj, namuose nebunu kazkur 12 val per diena, griztu pavarges ir pan, tai kaip zmoniu ir nematau, nes atsigules iskart uzmiegu, neiseina kazka ir nuveikt labai daug, laukiu savaitgalio, kad galima butu kazka nuveikt, ar namie, ar siaip kur su draugais, poto vel 5 dienos darbe, tai wtf ar tai vadinama gyvenimu? aisku dar pora metu mokslu like, bet kas toliau, darbas namai, savaitgalis? viskas? ir taip iki pabaigos? nesuprantu. gal per daug siauros paziuros/mastymas pas mane, bet kaip viska spet, ka nori padaryt, kai pareini ir atsigules luzti ir kai savaites bega kaip valandos bedirbant, net nepastebi. minciu kokiu gal kas?

Kur dingsta 4h dienos, jei dirbi 8h, o namie nebuni 12h? Ir koks tas tavo normalus darbas, jeigu grizti namo nusikales ir iskart uzmiegi?

tai apie 2-3 h pirmyn atgal kelione, o darbas tai man patinkantis, tik kad jegu reikalauja

Jei darbas patinkantis, bet pavargsti, tada prasti popieriai O siaip tai visi gi praeina tokio darbo etapa, kai egzistuoji, o ne gyveni Paskui jau baigi mokslus, platesnes paziuros, galimybes ;] Use your imagination

Manau, kad per daug maksimalistiškai vertinam viską... Mokslus baigę norim turėt tą, daryt tai apie ką svajojam ir t.t. Bet nepabuvęs apačioje, negalėsim pasakyti koks oras viršuje.
Laikinas etapas, tiesiog....

del manes tai suprantu, jog laikinai visa tai greiciausiai, bet blemba, juk yra zmones kurie ten dirba ta pati darba 15-20 metu. va del ko susimasciau. kad diena dienon taspats ir nolife, nors turi seimas viska, nu gal čia tik man taip baisiai atrodo