Jėzus Kristus ir žolė.

[Pavlikas]

Sveiki. Lai ši tema būna visiem kas nori pasidalinti savo mintim apie Jėzų Kristų ir žolę.

Man asmeniškai skaitymas biliją parūkius padėjo pajausti Jėzaus dvasią. Dabar aš pripažįtu apsoliučiai be jokios abejonės, kad Jezus Kristus yra viešpats. Kad jis yra tas ko mes visi siekiam ir norim savo sielos gelmėse. Tik Jis gali užpildyti tą tuštumą mumyse kuri jaučiama kai nėra Jo. O žolė yra geras įrakis atpalaiduot savo dvasiai ir pasinerti į dvasinius ieškojimus. Esu dėkingas pirmiausia Jėzui Kristui, antra nuostabiam augalui kanapei, ir trečia - šiam nuostabiam puslapiui legalus.net, ir jo komandai,, kuriame radau visą info reikalingą užsiauginti žolei ir pasilepinti jos teikiama įvairiapuse naudą, bei svarbiausia - dvasine nauda.

Visiems kurie nėra atradę Jėzaus asmens, siūlau parūkius atsiversti ir paskaityti naujajį testamentą. Tai yra 2X tripas.

Ačiū už dėmesį, lai ramybė būna su jumis.

[Operatore]

Sveiki. Lai ši tema būna visiem kas nori pasidalinti savo mintim apie Jėzų Kristų ir žolę.

Man asmeniškai skaitymas biliją parūkius padėjo pajausti Jėzaus dvasią. Dabar aš pripažįtu apsoliučiai be jokios abejonės, kad Jezus Kristus yra viešpats. Kad jis yra tas ko mes visi siekiam ir norim savo sielos gelmėse. Tik Jis gali užpildyti tą tuštumą mumyse kuri jaučiama kai nėra Jo. O žolė yra geras įrakis atpalaiduot savo dvasiai ir pasinerti į dvasinius ieškojimus. Esu dėkingas pirmiausia Jėzui Kristui, antra nuostabiam augalui kanapei, ir trečia - šiam nuostabiam puslapiui legalus.net, ir jo komandai,, kuriame radau visą info reikalingą užsiauginti žolei ir pasilepinti jos teikiama įvairiapuse naudą, bei svarbiausia - dvasine nauda.

Visiems kurie nėra atradę Jėzaus asmens, siūlau parūkius atsiversti ir paskaityti naujajį testamentą. Tai yra 2X tripas.

Ačiū už dėmesį, lai ramybė būna su jumis.

Prasom.
Bet tik neitikek, brolyti, kad Jezus yra pats Viespats. Nu, nes jo "tevas" yra Viespats.
Siulau nemaisyti svaiginimosi ir religijos. Bent jau ne krikscionybeje.

[DanDan]

As tai akmens vietoij iskart tokius baninciau nes 100proc cia yra durninimas ir ta kita veikeja kur paskutine tema visiskai krenta lapai

[Pavlikas]

Sveiki. Lai ši tema būna visiem kas nori pasidalinti savo mintim apie Jėzų Kristų ir žolę.

Man asmeniškai skaitymas biliją parūkius padėjo pajausti Jėzaus dvasią. Dabar aš pripažįtu apsoliučiai be jokios abejonės, kad Jezus Kristus yra viešpats. Kad jis yra tas ko mes visi siekiam ir norim savo sielos gelmėse. Tik Jis gali užpildyti tą tuštumą mumyse kuri jaučiama kai nėra Jo. O žolė yra geras įrakis atpalaiduot savo dvasiai ir pasinerti į dvasinius ieškojimus. Esu dėkingas pirmiausia Jėzui Kristui, antra nuostabiam augalui kanapei, ir trečia - šiam nuostabiam puslapiui legalus.net, ir jo komandai,, kuriame radau visą info reikalingą užsiauginti žolei ir pasilepinti jos teikiama įvairiapuse naudą, bei svarbiausia - dvasine nauda.

Visiems kurie nėra atradę Jėzaus asmens, siūlau parūkius atsiversti ir paskaityti naujajį testamentą. Tai yra 2X tripas.

Ačiū už dėmesį, lai ramybė būna su jumis.

Prasom.
Bet tik neitikek, brolyti, kad Jezus yra pats Viespats. Nu, nes jo "tevas" yra Viespats.
Siulau nemaisyti svaiginimosi ir religijos. Bent jau ne krikscionybeje.

Galima ji vadint Viespaciu ir niekas del to neisizeis, nes jis yr Dievo Sunus, o Sunus ir Tevas yra viena. Aciu uz pasiulyma, bet as darau kaip man patinka. Kiekvienas randa savo kelia i Dieva.

[Pavlikas]

As tai akmens vietoij iskart tokius baninciau nes 100proc cia yra durninimas ir ta kita veikeja kur paskutine tema visiskai krenta lapai

„Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė“ (1 Kor 1; 18).

[Operatore]

Sveiki. Lai ši tema būna visiem kas nori pasidalinti savo mintim apie Jėzų Kristų ir žolę.

Man asmeniškai skaitymas biliją parūkius padėjo pajausti Jėzaus dvasią. Dabar aš pripažįtu apsoliučiai be jokios abejonės, kad Jezus Kristus yra viešpats. Kad jis yra tas ko mes visi siekiam ir norim savo sielos gelmėse. Tik Jis gali užpildyti tą tuštumą mumyse kuri jaučiama kai nėra Jo. O žolė yra geras įrakis atpalaiduot savo dvasiai ir pasinerti į dvasinius ieškojimus. Esu dėkingas pirmiausia Jėzui Kristui, antra nuostabiam augalui kanapei, ir trečia - šiam nuostabiam puslapiui legalus.net, ir jo komandai,, kuriame radau visą info reikalingą užsiauginti žolei ir pasilepinti jos teikiama įvairiapuse naudą, bei svarbiausia - dvasine nauda.

Visiems kurie nėra atradę Jėzaus asmens, siūlau parūkius atsiversti ir paskaityti naujajį testamentą. Tai yra 2X tripas.

Ačiū už dėmesį, lai ramybė būna su jumis.

Prasom.
Bet tik neitikek, brolyti, kad Jezus yra pats Viespats. Nu, nes jo "tevas" yra Viespats.
Siulau nemaisyti svaiginimosi ir religijos. Bent jau ne krikscionybeje.

Galima ji vadint Viespaciu ir niekas del to neisizeis, nes jis yr Dievo Sunus, o Sunus ir Tevas yra viena. Aciu uz pasiulyma, bet as darau kaip man patinka. Kiekvienas randa savo kelia i Dieva.

Aha, randa, randa .. prirukius tripinant su naujuoju testamentu ir darant "kaip jiems patinka". Nekvepia cia krikscionisku dvasingumu visai.

[Pavlikas]

Prasom.
Bet tik neitikek, brolyti, kad Jezus yra pats Viespats. Nu, nes jo "tevas" yra Viespats.
Siulau nemaisyti svaiginimosi ir religijos. Bent jau ne krikscionybeje.

Galima ji vadint Viespaciu ir niekas del to neisizeis, nes jis yr Dievo Sunus, o Sunus ir Tevas yra viena. Aciu uz pasiulyma, bet as darau kaip man patinka. Kiekvienas randa savo kelia i Dieva.

Aha, randa, randa .. prirukius tripinant su naujuoju testamentu ir darant "kaip jiems patinka". Nekvepia cia krikscionisku dvasingumu visai.

Zmogus neateina pas Dieva iskart tobulas. Zmogus ateina toks koks yra ir Dievas tada su juo dirba. Beabejo tikslas yra gyvenimas dvasia, palaikant kuna svaru ir blaivu, bet iki to reikia laiko daeit. Kaip vaikui reikia ismokt vaiksciot.

Dar yra skirtumas kaip rukai. Ar rukai kad issitaskyt ar parukai truputi kad susikurtum nuotaika tinkama gilesniems apmastymams. Visi zino kad zole yra puikus irankis atsitraukt nuo kasdieniu rupesciu ir paziuret i viska giliau.

As pats matau didele nauda kuria zole gali teikti visame kame jeigu naudojant kaip vaista, saikingai. Man atrodo visi sitam forume pripazista kad zole yra vaistas kai atsakingai vartojama.

[nenaudelis]

O idomu ka sako baznycia apie kanapiu vartojima ? Kazkaip nepatogu vien del to kausimo eit pas kuniga, netikiu as jais

[Pavlikas]

O idomu ka sako baznycia apie kanapiu vartojima ? Kazkaip nepatogu vien del to kausimo eit pas kuniga, netikiu as jais

Kai sakai baznycia tai realiai turi omeny ka biblija sako apie tai. Biblija kanapiu isvis niekur nemini. Bet kalba apie vyno gerima, sako kad su saiku vynas yra gerai ir kunui ir sielai, bet padauginimas veda i visokias problemas viena is ju neturtas.

As asmeniskai manyciau kad su zole tas pats. Saikingai gerai, nesaikingai zalinga.

[Pavlikas]

Atejo paskutines dienos. Dievo teismas jau cia pat. Tad visi kurie nesudaret taikos su Jezum dar turit laiko. Ir jeigu kazkam reikia parukyt zoles ar isgert vyno kad galetu priimt Dievo zodi i sirdi ir leist jam augti savo sirdi, tebunie. Kartais zmones buna nueje taip toli nuo Dievo ir Jezaus Kristaus kad jie jau net nebedrista ir net tiesiog fiziskai nebegali paimt Biblijos i rankas ir skaityt, nes Dievo zodis pleso ju sirdis. Tai nera ko kamuotis tokiems, juk vynas ir zole tam ir yra, kad nuslopint sirdies negalavimus ir atsivert vilciai.

Visiems Jezaus Kristaus ramybes ir sviesos. Jis yra gydytojas ir gelbetojas ir pagalba visame kame. Slove jam.

[Andrius Anu]

Aš praktikuoju rytų dvasinį kelią. Didžioji dauguma pirmųjų vakariečių prisijungusių rytų mokymų buvo vartojantys žolę, bei kitus dalykus. Nuo pradžios praėjo daugiau nei 50 metų ir tikrai yra daug duomenų apie ilgalaikes pasekmes. O pačiuose rytuose, psichotopinių medžiagų vartojimas dvasinėse praktikose žinomas jau daugiau nei 5000 metų, ir karta iš kartos stebimos pasekmės, kurios priklauso nuo kelių nedidelių detalių.

Realybė tokia, kad tie, kurie spėjo greitai mesti visus svaigalus įskaitant žolę, savo dvasinių atradimų pradžioje, tie toliau sėkmingai tobulėjo, tapo vis sąmoningesni, o jų gyvenimai laimingi, pilnavertiški, intelektas vis gilesnis, nuoseklesnis, o dvasiniai potyriai vis brandesni, vis objektyvesni ir tikslesni.. Jiems psichodelinės medžiagos suveikė kaip "tramplynas" pradžioje, kad atsispirti nuo savo ankstesnių mąstymo įpročių, tačiau po atsispyrimo - daugiau nebegrįžtant atgal vėl į tą patį.

Ir visai kitoks likimas tų dvasinio gyvenimo entuziastų, kurie pasirinko kartas nuo karto grįžti vėl atgal prie "seno gero tramplyno", ir pasiliko prie tokio požiūrio visą gyvenimą. Dėja, jų sąmonė užstrigdavo, silpnybių ir prisirišimų daugėdavo, intelektas tapdavo vis nenuoseklenis, vis sunkiau suvokdavo senovės tekstus ir mokymus, pradėdavo maišyti elementarius dalykus, kurie aiškūs net pradedantiesiems, kitaip sakant atsirasdavo mastymo "errorai", sveikata imdavo blogėti be aiškios priežasties, o gyvenimai baigdavosi liūdnai, o kartais net tragiškai. Maža to, kai kuriems prasidėdavo depresijos ar net šizofrenijos simptomai, lygiai kaip ir nuo antidepresantų ar kitų stiprių vaistų, jeigu jie vartojami per ilgai.

Krikščionybėje panašiai. Praktika gal kiek trumpesnė, tik 2000metų, tačiau yra šimtai biografijų, kurios kalba apie to pačio vyno vartojimą ar kitas medžiagas padedančias atsipalaiduoti, ir tai jog tie dvasinio kelio entuziastai kurie anksčiau ar vėliau neatsisakė svaiginančių medžiagų, gyvenimus baigė liūdnokai.

[Pavlikas]

Aš praktikuoju rytų dvasinį kelią. Didžioji dauguma pirmųjų vakariečių prisijungusių rytų mokymų buvo vartojantys žolę, bei kitus dalykus. Nuo pradžios praėjo daugiau nei 50 metų ir tikrai yra daug duomenų apie ilgalaikes pasekmes. O pačiuose rytuose, psichotopinių medžiagų vartojimas dvasinėse praktikose žinomas jau daugiau nei 5000 metų, ir karta iš kartos stebimos pasekmės, kurios priklauso nuo kelių nedidelių detalių.

Realybė tokia, kad tie, kurie spėjo greitai mesti visus svaigalus įskaitant žolę, savo dvasinių atradimų pradžioje, tie toliau sėkmingai tobulėjo, tapo vis sąmoningesni, o jų gyvenimai laimingi, pilnavertiški, intelektas vis gilesnis, nuoseklesnis, o dvasiniai potyriai vis brandesni, vis objektyvesni ir tikslesni.. Jiems psichodelinės medžiagos suveikė kaip "tramplynas" pradžioje, kad atsispirti nuo savo ankstesnių mąstymo įpročių, tačiau po atsispyrimo - daugiau nebegrįžtant atgal vėl į tą patį.

Ir visai kitoks likimas tų dvasinio gyvenimo entuziastų, kurie pasirinko kartas nuo karto grįžti vėl atgal prie "seno gero tramplyno", ir pasiliko prie tokio požiūrio visą gyvenimą. Dėja, jų sąmonė užstrigdavo, silpnybių ir prisirišimų daugėdavo, intelektas tapdavo vis nenuoseklenis, vis sunkiau suvokdavo senovės tekstus ir mokymus, pradėdavo maišyti elementarius dalykus, kurie aiškūs net pradedantiesiems, kitaip sakant atsirasdavo mastymo "errorai", sveikata imdavo blogėti be aiškios priežasties, o gyvenimai baigdavosi liūdnai, o kartais net tragiškai. Maža to, kai kuriems prasidėdavo depresijos ar net šizofrenijos simptomai, lygiai kaip ir nuo antidepresantų ar kitų stiprių vaistų, jeigu jie vartojami per ilgai.

Krikščionybėje panašiai. Praktika gal kiek trumpesnė, tik 2000metų, tačiau yra šimtai biografijų, kurios kalba apie to pačio vyno vartojimą ar kitas medžiagas padedančias atsipalaiduoti, ir tai jog tie dvasinio kelio entuziastai kurie anksčiau ar vėliau neatsisakė svaiginančių medžiagų, gyvenimus baigė liūdnokai.

Aciu uz pasidalinima. Sutinku, kad dvasiniam kely jinai gali but geras tramplynas. O poto tiesiog pats zmogus igaves jegu jos atsisako, tai yra naturalus procesas.

Reikia tiesiog klausyt ka dvasia is vidaus sako, nes zmogaus vidus pats zino ko jam reikia.

[Operatore]

Aš praktikuoju rytų dvasinį kelią. Didžioji dauguma pirmųjų vakariečių prisijungusių rytų mokymų buvo vartojantys žolę, bei kitus dalykus. Nuo pradžios praėjo daugiau nei 50 metų ir tikrai yra daug duomenų apie ilgalaikes pasekmes. O pačiuose rytuose, psichotopinių medžiagų vartojimas dvasinėse praktikose žinomas jau daugiau nei 5000 metų, ir karta iš kartos stebimos pasekmės, kurios priklauso nuo kelių nedidelių detalių.

Realybė tokia, kad tie, kurie spėjo greitai mesti visus svaigalus įskaitant žolę, savo dvasinių atradimų pradžioje, tie toliau sėkmingai tobulėjo, tapo vis sąmoningesni, o jų gyvenimai laimingi, pilnavertiški, intelektas vis gilesnis, nuoseklesnis, o dvasiniai potyriai vis brandesni, vis objektyvesni ir tikslesni.. Jiems psichodelinės medžiagos suveikė kaip "tramplynas" pradžioje, kad atsispirti nuo savo ankstesnių mąstymo įpročių, tačiau po atsispyrimo - daugiau nebegrįžtant atgal vėl į tą patį.

Ir visai kitoks likimas tų dvasinio gyvenimo entuziastų, kurie pasirinko kartas nuo karto grįžti vėl atgal prie "seno gero tramplyno", ir pasiliko prie tokio požiūrio visą gyvenimą. Dėja, jų sąmonė užstrigdavo, silpnybių ir prisirišimų daugėdavo, intelektas tapdavo vis nenuoseklenis, vis sunkiau suvokdavo senovės tekstus ir mokymus, pradėdavo maišyti elementarius dalykus, kurie aiškūs net pradedantiesiems, kitaip sakant atsirasdavo mastymo "errorai", sveikata imdavo blogėti be aiškios priežasties, o gyvenimai baigdavosi liūdnai, o kartais net tragiškai. Maža to, kai kuriems prasidėdavo depresijos ar net šizofrenijos simptomai, lygiai kaip ir nuo antidepresantų ar kitų stiprių vaistų, jeigu jie vartojami per ilgai.

Krikščionybėje panašiai. Praktika gal kiek trumpesnė, tik 2000metų, tačiau yra šimtai biografijų, kurios kalba apie to pačio vyno vartojimą ar kitas medžiagas padedančias atsipalaiduoti, ir tai jog tie dvasinio kelio entuziastai kurie anksčiau ar vėliau neatsisakė svaiginančių medžiagų, gyvenimus baigė liūdnokai.

Aciu uz pasidalinima. Sutinku, kad dvasiniam kely jinai gali but geras tramplynas. O poto tiesiog pats zmogus igaves jegu jos atsisako, tai yra naturalus procesas.

Reikia tiesiog klausyt ka dvasia is vidaus sako, nes zmogaus vidus pats zino ko jam reikia.

Ne nu .. tu ne tik, kad nesupratai ka sako Andrius, bet ir toliau pjauni pro sali isivaizduodamas koks neva zmogus yra stiprus pries svaigalus. Ten i tramplyna atkreipei demesi, visa kita praignoravai, jomajo ..
Tokio mentaliteto zmonems "dvasia" kaip pasako "is vidaus", tai vaje, vaje. Atrodo, kad pats zmogus tikejimu grindzia savo asmenine nuomone, iskreipdamas tikejimo sampratas ypac tokioje tradicineje religijoje kaip krikscionybe. Siulau pabendrauti su kunigu apie tai. Ai, bet tu gi fig praktikuojantis. Prisirukantis ir aistringai tripinantis, kiek pamenu.

[Pavlikas]

Aš praktikuoju rytų dvasinį kelią. Didžioji dauguma pirmųjų vakariečių prisijungusių rytų mokymų buvo vartojantys žolę, bei kitus dalykus. Nuo pradžios praėjo daugiau nei 50 metų ir tikrai yra daug duomenų apie ilgalaikes pasekmes. O pačiuose rytuose, psichotopinių medžiagų vartojimas dvasinėse praktikose žinomas jau daugiau nei 5000 metų, ir karta iš kartos stebimos pasekmės, kurios priklauso nuo kelių nedidelių detalių.

Realybė tokia, kad tie, kurie spėjo greitai mesti visus svaigalus įskaitant žolę, savo dvasinių atradimų pradžioje, tie toliau sėkmingai tobulėjo, tapo vis sąmoningesni, o jų gyvenimai laimingi, pilnavertiški, intelektas vis gilesnis, nuoseklesnis, o dvasiniai potyriai vis brandesni, vis objektyvesni ir tikslesni.. Jiems psichodelinės medžiagos suveikė kaip "tramplynas" pradžioje, kad atsispirti nuo savo ankstesnių mąstymo įpročių, tačiau po atsispyrimo - daugiau nebegrįžtant atgal vėl į tą patį.

Ir visai kitoks likimas tų dvasinio gyvenimo entuziastų, kurie pasirinko kartas nuo karto grįžti vėl atgal prie "seno gero tramplyno", ir pasiliko prie tokio požiūrio visą gyvenimą. Dėja, jų sąmonė užstrigdavo, silpnybių ir prisirišimų daugėdavo, intelektas tapdavo vis nenuoseklenis, vis sunkiau suvokdavo senovės tekstus ir mokymus, pradėdavo maišyti elementarius dalykus, kurie aiškūs net pradedantiesiems, kitaip sakant atsirasdavo mastymo "errorai", sveikata imdavo blogėti be aiškios priežasties, o gyvenimai baigdavosi liūdnai, o kartais net tragiškai. Maža to, kai kuriems prasidėdavo depresijos ar net šizofrenijos simptomai, lygiai kaip ir nuo antidepresantų ar kitų stiprių vaistų, jeigu jie vartojami per ilgai.

Krikščionybėje panašiai. Praktika gal kiek trumpesnė, tik 2000metų, tačiau yra šimtai biografijų, kurios kalba apie to pačio vyno vartojimą ar kitas medžiagas padedančias atsipalaiduoti, ir tai jog tie dvasinio kelio entuziastai kurie anksčiau ar vėliau neatsisakė svaiginančių medžiagų, gyvenimus baigė liūdnokai.

Aciu uz pasidalinima. Sutinku, kad dvasiniam kely jinai gali but geras tramplynas. O poto tiesiog pats zmogus igaves jegu jos atsisako, tai yra naturalus procesas.

Reikia tiesiog klausyt ka dvasia is vidaus sako, nes zmogaus vidus pats zino ko jam reikia.

Ne nu .. tu ne tik, kad nesupratai ka sako Andrius, bet ir toliau pjauni pro sali isivaizduodamas koks neva zmogus yra stiprus pries svaigalus. Ten i tramplyna atkreipei demesi, visa kita praignoravai, jomajo ..
Tokio mentaliteto zmonems "dvasia" kaip pasako "is vidaus", tai vaje, vaje. Atrodo, kad pats zmogus tikejimu grindzia savo asmenine nuomone, iskreipdamas tikejimo sampratas ypac tokioje tradicineje religijoje kaip krikscionybe. Siulau pabendrauti su kunigu apie tai. Ai, bet tu gi fig praktikuojantis. Prisirukantis ir aistringai tripinantis, kiek pamenu.

Svarbiausia nesipaut. Taip as pro sali prapoviau visa kita iskyrus tramplyna, todel kad zmogus nera masina. Kas vienam tinka nevisada tinka kitam. Man netinka ta ideja kad as niekada daugiau negaliu grizt prie zoles jeigu jjinai padejo karta atsikelt. Kiek reikia tiek rukysiu, kiek reikia tiek gersiu. Svarbiausia nepavirst gyvuliu ir nepradet pjaut kitu. Daug yra tokiu kurie save patys sulaike nuo gyvenimo teikiamu malonumu, nesugebantys atsipalaiduot pradeda pjaut kitus nes patys neturi ramybes savyje. Svarbiausia yra ne ka vartoji o ar myli artima. Ar myli nuosirdziai kasininke, padaveja, bankininke, policinka. Ar jauti broliska meile kiekvienam kuria turi jaust ? Jei neauti tai kas is tavo visu mokslu ziniu ir praktiku...

1 Jn 4.7 "Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą."

[Pavlikas]

Aciu uz pasidalinima. Sutinku, kad dvasiniam kely jinai gali but geras tramplynas. O poto tiesiog pats zmogus igaves jegu jos atsisako, tai yra naturalus procesas.

Reikia tiesiog klausyt ka dvasia is vidaus sako, nes zmogaus vidus pats zino ko jam reikia.

Ne nu .. tu ne tik, kad nesupratai ka sako Andrius, bet ir toliau pjauni pro sali isivaizduodamas koks neva zmogus yra stiprus pries svaigalus. Ten i tramplyna atkreipei demesi, visa kita praignoravai, jomajo ..
Tokio mentaliteto zmonems "dvasia" kaip pasako "is vidaus", tai vaje, vaje. Atrodo, kad pats zmogus tikejimu grindzia savo asmenine nuomone, iskreipdamas tikejimo sampratas ypac tokioje tradicineje religijoje kaip krikscionybe. Siulau pabendrauti su kunigu apie tai. Ai, bet tu gi fig praktikuojantis. Prisirukantis ir aistringai tripinantis, kiek pamenu.

Svarbiausia nesipjaut. Taip as pro sali prapoviau visa kita iskyrus tramplyna, todel kad zmogus nera masina. Kas vienam tinka nevisada tinka kitam. Man netinka ta ideja kad as niekada daugiau negaliu grizt prie zoles jeigu jjinai padejo karta atsikelt. Kiek reikia tiek rukysiu, kiek reikia tiek gersiu. Svarbiausia nepavirst gyvuliu ir nepradet pjaut kitu. Daug yra tokiu kurie save patys sulaike nuo gyvenimo teikiamu malonumu, nesugebantys atsipalaiduot pradeda pjaut kitus nes patys neturi ramybes savyje. Svarbiausia yra ne ka vartoji o ar myli artima. Ar myli nuosirdziai kasininke, padaveja, bankininke, policinka. Ar jauti broliska meile kiekvienam ? Jei nejauti tai kas is tavo visu mokslu ziniu ir praktiku...

1 Jn 4.7 "Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą."

[Pavlikas]

Aš praktikuoju rytų dvasinį kelią. Didžioji dauguma pirmųjų vakariečių prisijungusių rytų mokymų buvo vartojantys žolę, bei kitus dalykus. Nuo pradžios praėjo daugiau nei 50 metų ir tikrai yra daug duomenų apie ilgalaikes pasekmes. O pačiuose rytuose, psichotopinių medžiagų vartojimas dvasinėse praktikose žinomas jau daugiau nei 5000 metų, ir karta iš kartos stebimos pasekmės, kurios priklauso nuo kelių nedidelių detalių.

Realybė tokia, kad tie, kurie spėjo greitai mesti visus svaigalus įskaitant žolę, savo dvasinių atradimų pradžioje, tie toliau sėkmingai tobulėjo, tapo vis sąmoningesni, o jų gyvenimai laimingi, pilnavertiški, intelektas vis gilesnis, nuoseklesnis, o dvasiniai potyriai vis brandesni, vis objektyvesni ir tikslesni.. Jiems psichodelinės medžiagos suveikė kaip "tramplynas" pradžioje, kad atsispirti nuo savo ankstesnių mąstymo įpročių, tačiau po atsispyrimo - daugiau nebegrįžtant atgal vėl į tą patį.

Ir visai kitoks likimas tų dvasinio gyvenimo entuziastų, kurie pasirinko kartas nuo karto grįžti vėl atgal prie "seno gero tramplyno", ir pasiliko prie tokio požiūrio visą gyvenimą. Dėja, jų sąmonė užstrigdavo, silpnybių ir prisirišimų daugėdavo, intelektas tapdavo vis nenuoseklenis, vis sunkiau suvokdavo senovės tekstus ir mokymus, pradėdavo maišyti elementarius dalykus, kurie aiškūs net pradedantiesiems, kitaip sakant atsirasdavo mastymo "errorai", sveikata imdavo blogėti be aiškios priežasties, o gyvenimai baigdavosi liūdnai, o kartais net tragiškai. Maža to, kai kuriems prasidėdavo depresijos ar net šizofrenijos simptomai, lygiai kaip ir nuo antidepresantų ar kitų stiprių vaistų, jeigu jie vartojami per ilgai.

Krikščionybėje panašiai. Praktika gal kiek trumpesnė, tik 2000metų, tačiau yra šimtai biografijų, kurios kalba apie to pačio vyno vartojimą ar kitas medžiagas padedančias atsipalaiduoti, ir tai jog tie dvasinio kelio entuziastai kurie anksčiau ar vėliau neatsisakė svaiginančių medžiagų, gyvenimus baigė liūdnokai.

Aciu uz pasidalinima. Sutinku, kad dvasiniam kely jinai gali but geras tramplynas. O poto tiesiog pats zmogus igaves jegu jos atsisako, tai yra naturalus procesas.

Reikia tiesiog klausyt ka dvasia is vidaus sako, nes zmogaus vidus pats zino ko jam reikia.

Ne nu .. tu ne tik, kad nesupratai ka sako Andrius, bet ir toliau pjauni pro sali isivaizduodamas koks neva zmogus yra stiprus pries svaigalus. Ten i tramplyna atkreipei demesi, visa kita praignoravai, jomajo ..
Tokio mentaliteto zmonems "dvasia" kaip pasako "is vidaus", tai vaje, vaje. Atrodo, kad pats zmogus tikejimu grindzia savo asmenine nuomone, iskreipdamas tikejimo sampratas ypac tokioje tradicineje religijoje kaip krikscionybe. Siulau pabendrauti su kunigu apie tai. Ai, bet tu gi fig praktikuojantis. Prisirukantis ir aistringai tripinantis, kiek pamenu.

"Silpno tikėjimo žmogų priimkite, tik venkite ginčų dėl skirtingų nuomonių. Vienas įsitikinęs, kad jam valia viską valgyti, o silpnasis valgo tiktai daržoves. Kuris valgo tegul neniekina nevalgančio, o kuris nevalgo, tegul neteisia valgančio, nes ir jį priėmė Dievas. Kas tu toks, kad drįsti teisti svetimą tarną?!" Rom 14.1

Jus man vis aiskinat kad zole ir Krikscionybe nesiderina. O as sakau : dar ir kaip derinasi man. O jeigu jums nesiderina jusu reikalas mielas pone. Prasom neisivaizduoti kad esate kazkas kas gali kitiem nurodineti kuo tiketi kaip tiketi ir ka vartoti.

[Pavlikas]

Ne kunigas ir ne baznycia turi teise pasakyt kas gerai o kas ne. Dievo zodis yra parasytas visiems visomis kalbomis patiems skaityt ir mokytis augti tobuleti ir taisyti savo charakteri pagal ji. O ne pagal baznycias kunigus ir visuomenes normas. O jeigu kazkas pats nemoka skaityt ir interpretuot gyvojo Dievo zodzio, nejaugi tai yra mano problemos ?! Prasom nekvarsint man galvos, ne pries zmones esu atsakingas o pries visatos kureja ir sutvereja.

[Andrius Anu]

Be abejo, neverta pjauti vieni kitų ar pyktis... Vienam užteks vieną kartą atsispirti nuo tramplyno, kitas tai daug kartų darys kol jam pavyks.

Tačiau norėjau tik primini, jog fizinis kūnas ir psichika turi savo ribas, su tuo nereikia žaisti, tai visiems žinomas faktas: nuo kažkelinto karto tramplynas tampa vis žemesnis ir šokdina vis žemiau, ir blogiausia - yra riba nuo kurios pats žmogus to nebepamato. Aplink visi pradeda kentėti nuo jo, bet jis to nebesupranta.

Kaip ir su betkokiais stipriais medikamentais, vynu, ar alums ar bet kuo - vaikui to neduotum, nes jų organizmas ir psichika silpniausia ir iškart sutrinka vystymasis ir kartais su nepataisomomis pasekmėmis. Suaugusieji atsparesni, tačiau riba yra trapi.

Kaip posto autorius citavo "1 Jn 4.7 "Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo..." - po kažkurio "tramplynavimo" karto šis pamokymas tampa nebepasiekiamas, nes pirma - pačio organizmas ir psichika nuo kažkurio karto jau nebeatlaiko, tai gaunasi savęs žalojimas, o antra - tai kiti pradeda kentėti nuo santykių ar ryšiu su žmogumi kuris naudoja rizikingas medžiagas periodiškai.

Visi dvasiniai mokymai, rytų ar vakarų turi savo priemones, metodus ir būdus atsipalaidavimui, poilsiui ir sąmonės kėlimui, būsenos pakeitimui. Be jokių pašalinių poveikiu, be rizikos, viskas natūralu, ką galima leisti ir vaikui ir senukui, ir žindančiai mamai, ir nėščiai moteriai, ar paaugliui. Tereikia pasinaudojus tramplynu stipriai įsikibti į tai ką pasiekei. Jei nebepaleisi - tramplyno nebereikės. Tuomet tie dvasiniai pasiekimai bus kaip ranka, kuri tave ves toliau. To ir linkiu.

Bandymų skaičius ribotas, nepamirškit.

Kai kurie žmonės priartėja prie dvasinio suvokimo kai papuola į avariją, ar trenkia žaibas, ar įvyksta kažkokia nelaimė ir papuola į komą, bet po to atsigauna ir išgyveną. Psichodeliniai ar kiti apsvaigimo "tramplynai" veikia taip pat - tai išorinė priemonė kuri tiesiog sukrėčia užsistovėjusį vandenį, kad užsikišusi gyvenimo upė vėl tekėtų, kaip kad vaistai nuo vidurių užkietėjimo. Bet vaistų niekas nevartoja nuolat. Jeigu problema vėl grįžta - reiškia kadžkas gyvenime tiesiog ne taip daroma. Natūraliai papildomų priemonių nereikia, žmogaus organizmas ir psichika turi viską. Stipriausios narkotinės medžiagos atrastos mokslo yra pastebėtos pačio žmogaus kūne. Psichika jas išskiria kai tai reikalinga. Viskas yra suderinta iš aukščiau. Tik mūsų laikai tokie, kad žmonės užstringa savo gyvenime, ir kartais neišsiverčia be fizinės pagalbos iš šalies, kaip kad įkritus į duobę. Tačiau jeigu tave ištraukė iš duobės - reikia permąstyti gyvenimą ir elgtis taip, kad tikrai nebeįKristum atgal Na ok, gali dar vieną kitą kartą vėl įkristi ir vėl griebtis pagalbos kokia tik įmanoma, tačiau tai negali tarpti "tradicija", tuomet visas principas griūna. Sąmonėje ima vystytis, atsiprašau, bet taip vadinama "parazitavimo" nuotaika, kai žmogus ima gyventi bet kaip, ar net pats šokti atgal į duobę vos ištrauktas, nes įpranta, kad kelis kartus pavyko išlipti. Tačiau skaičius ribotas. Individualus, bet visiems ribotas. Kaip ir su žaibu ar autoavarija ar infarktu. Žmogus gali net kelis kartus atsigauti, bet kažkuris bus lemtingas. Tik "tramplyno" atveju, žmogus pats net nebesupras kad jis nebeišlipa ir kad tramplynas jau nebepaneša jo svorio ir jis grimsta vis giliau su visu tramplynu. O kuo labiau šokinėjama, tuo giliau grimstama - priešingai nei pasirodo pačioje pradžioje. Aplink visi tai mato, bet pats žmogus vis mažiau tai suvokia. Todėl tik dar kartą primenu, su broliška meilę - bandymų skaičius ribotas. Spėkite įsikibti ir perimti nežalingus atsipalaidavimo metodus. Net vaikai visa tai moka, jiems nereikia jokių psichodelinių priemonių, viskas yra jau įdėta mumyse. Ne veltui ir Biblijoje rašoma apie vaikus "Mt 19 tokių yra dangaus karalystė“

Ok, atleiskite už ilgą tekstą. Linkiu visiems sėkmes dvasiniame kelyje. Pasakiau ką reikėjo. Ačiū už laiką.

[Pavlikas]

Be abejo, neverta pjauti vieni kitų ar pyktis... Vienam užteks vieną kartą atsispirti nuo tramplyno, kitas tai daug kartų darys kol jam pavyks.

Tačiau norėjau tik primini, jog fizinis kūnas ir psichika turi savo ribas, su tuo nereikia žaisti, tai visiems žinomas faktas: nuo kažkelinto karto tramplynas tampa vis žemesnis ir šokdina vis žemiau, ir blogiausia - yra riba nuo kurios pats žmogus to nebepamato. Aplink visi pradeda kentėti nuo jo, bet jis to nebesupranta.

Kaip ir su betkokiais stipriais medikamentais, vynu, ar alums ar bet kuo - vaikui to neduotum, nes jų organizmas ir psichika silpniausia ir iškart sutrinka vystymasis ir kartais su nepataisomomis pasekmėmis. Suaugusieji atsparesni, tačiau riba yra trapi.

Kaip posto autorius citavo "1 Jn 4.7 "Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo..." - po kažkurio "tramplynavimo" karto šis pamokymas tampa nebepasiekiamas, nes pirma - pačio organizmas ir psichika nuo kažkurio karto jau nebeatlaiko, tai gaunasi savęs žalojimas, o antra - tai kiti pradeda kentėti nuo santykių ar ryšiu su žmogumi kuris naudoja rizikingas medžiagas periodiškai.

Visi dvasiniai mokymai, rytų ar vakarų turi savo priemones, metodus ir būdus atsipalaidavimui, poilsiui ir sąmonės kėlimui, būsenos pakeitimui. Be jokių pašalinių poveikiu, be rizikos, viskas natūralu, ką galima leisti ir vaikui ir senukui, ir žindančiai mamai, ir nėščiai moteriai, ar paaugliui. Tereikia pasinaudojus tramplynu stipriai įsikibti į tai ką pasiekei. Jei nebepaleisi - tramplyno nebereikės. Tuomet tie dvasiniai pasiekimai bus kaip ranka, kuri tave ves toliau. To ir linkiu.

Bandymų skaičius ribotas, nepamirškit.

Kai kurie žmonės priartėja prie dvasinio suvokimo kai papuola į avariją, ar trenkia žaibas, ar įvyksta kažkokia nelaimė ir papuola į komą, bet po to atsigauna ir išgyveną. Psichodeliniai ar kiti apsvaigimo "tramplynai" veikia taip pat - tai išorinė priemonė kuri tiesiog sukrėčia užsistovėjusį vandenį, kad užsikišusi gyvenimo upė vėl tekėtų, kaip kad vaistai nuo vidurių užkietėjimo. Bet vaistų niekas nevartoja nuolat. Jeigu problema vėl grįžta - reiškia kadžkas gyvenime tiesiog ne taip daroma. Natūraliai papildomų priemonių nereikia, žmogaus organizmas ir psichika turi viską. Stipriausios narkotinės medžiagos atrastos mokslo yra pastebėtos pačio žmogaus kūne. Psichika jas išskiria kai tai reikalinga. Viskas yra suderinta iš aukščiau. Tik mūsų laikai tokie, kad žmonės užstringa savo gyvenime, ir kartais neišsiverčia be fizinės pagalbos iš šalies, kaip kad įkritus į duobę. Tačiau jeigu tave ištraukė iš duobės - reikia permąstyti gyvenimą ir elgtis taip, kad tikrai nebeįKristum atgal Na ok, gali dar vieną kitą kartą vėl įkristi ir vėl griebtis pagalbos kokia tik įmanoma, tačiau tai negali tarpti "tradicija", tuomet visas principas griūna. Sąmonėje ima vystytis, atsiprašau, bet taip vadinama "parazitavimo" nuotaika, kai žmogus ima gyventi bet kaip, ar net pats šokti atgal į duobę vos ištrauktas, nes įpranta, kad kelis kartus pavyko išlipti. Tačiau skaičius ribotas. Individualus, bet visiems ribotas. Kaip ir su žaibu ar autoavarija ar infarktu. Žmogus gali net kelis kartus atsigauti, bet kažkuris bus lemtingas. Tik "tramplyno" atveju, žmogus pats net nebesupras kad jis nebeišlipa ir kad tramplynas jau nebepaneša jo svorio ir jis grimsta vis giliau su visu tramplynu. O kuo labiau šokinėjama, tuo giliau grimstama - priešingai nei pasirodo pačioje pradžioje. Aplink visi tai mato, bet pats žmogus vis mažiau tai suvokia. Todėl tik dar kartą primenu, su broliška meilę - bandymų skaičius ribotas. Spėkite įsikibti ir perimti nežalingus atsipalaidavimo metodus. Net vaikai visa tai moka, jiems nereikia jokių psichodelinių priemonių, viskas yra jau įdėta mumyse. Ne veltui ir Biblijoje rašoma apie vaikus "Mt 19 tokių yra dangaus karalystė“

Ok, atleiskite už ilgą tekstą. Linkiu visiems sėkmes dvasiniame kelyje. Pasakiau ką reikėjo. Ačiū už laiką.

Moralas aiskus. Ir pakankamai racionalus. Bet zmones gali buti labai skirtingi. Paimkim Bob Marley. Jis ruke pastoviai, bet muzika taip pat kure, ir pakankamai gera. O jeigu butu nerukes ? Gal jam tiesiog to reikejo ir be to jis nebutu apsejas. Taigi as apsoliuciai nesiimu vertinti sito reikalo. Palieku laisve kitiem ir sau. Jeigu yra noras rukau. Nera noro nerukau.

Man zole padeda matyti tai ko blaivas paprasciausiai neizvelgiu. Blaivo mato protas ir dvasia neisnesa tokios informacijos kuri ateina man parukius. Tai yra nepakeiciama savybe zoles. Netgi patarciau kiekvienam kunigeliui parukyt karta ir atsisest paskaityt ta pacia biblija kuria jau daug kartu skaite. Garantuoju kad matys ten dalyku kuriu niekada nemate o blaivas suvoks kad istikruju zole padejo kazka naujo izvelgt. Ir tai nera jokia paslaptis. Zole ir yra mylima del sitos savybes, kad padeda matyt tai ko paprastai nesimato. Daug kas yra paslepta nuo musu akiu ka turim zinot. Del social conditioning ir visos valdymo strukturos pasauli, kuri yra niekas kitas kaip isnaudojimas dumiant akis.

Zodziu matau zoleje vien pliusus. Negaliu sakyt nieko blogo apie ja. Kaip ir pavizdziui apie sporta ar dar kazka. Tai yra gerai iki tam tikros ribos. Kiekvienas ja nusibrezia pats.

O visokiu nusokusiu nuo proto zmoniu ar laikotarpiu zmoniu gyvenimuose buna ir niekur nuo to nedingsi. Jei jau zmogui kazkas yra tai ar zole ar alko ar dar kazkas viskas jam bus kliutis.

Tegu zmones renkasi kaip kam reikia. Mato patirtis rodo kad jei turi teisinga nusistatyma viskas iseis i gera.

[Pavlikas]

Kiek gyvenime geriau ir kiek rukiau, mano patirtis rodo kad ne tai yra kas man kiso koja. Paprasciausiai nedoras negeras elgesys visada buvo tai kad dare zala mano gyvenime. Ejimas pries vidini balsa. Kai zinai kad tai yra gerai ir to nedarai o renkiesi vaiksciot pakampiais. Zole alko cia tik prieskoniai.