Trąšos
Trąšos
Žiuriu kad dingo kažkur trašų tema tai aš sukūriau naują.
Giberelinai. Japonas Kurosava 1926 m. įrodė, kad grybo Giberella fujikuroj ekstraktas turi įtakos ryžių ir kukuruzų augimui. Iš jo buvo išskirtas naujas hormonas – giberelinas, kuris skatina žiedinių augalų stiebų augimą. Dabar žinoma apie 10 giberelinų. Jų poveikis ne visada būna teigiamas, nes augalai, išaugindami daug žaliosios masės, dažnai mažai pribrandina sėklų. Tačiau augalams, kurie auginami dėl stiebų ar lapų , giberelinai naudingi, pavyzdžiui, kanapėms, tabakui. Giberelinai veikia ir kai kuriuos dvimečius augalus. Nuo mažos giberelino koncentracijos jie pražysta ir išauga sėklos pirmaisiais metais. Giberelinai nutraukia kai kurių augalų ramybės laikotarpį.
Fitohormonai kininai skatina ląstelių dalijimąsi, florigenai – žiedų susidarymą, vystymasi.
"Išrašyta iš senos botanikos knygos."
Kas nusimano apie trašas, botanika ir kažką panašaus, gal žino kur tokių hormonų galima rasti, ir ar jie tinkami, nors botanikos knygoje tik tiek apie juos aprašyta.
Giberelinai. Japonas Kurosava 1926 m. įrodė, kad grybo Giberella fujikuroj ekstraktas turi įtakos ryžių ir kukuruzų augimui. Iš jo buvo išskirtas naujas hormonas – giberelinas, kuris skatina žiedinių augalų stiebų augimą. Dabar žinoma apie 10 giberelinų. Jų poveikis ne visada būna teigiamas, nes augalai, išaugindami daug žaliosios masės, dažnai mažai pribrandina sėklų. Tačiau augalams, kurie auginami dėl stiebų ar lapų , giberelinai naudingi, pavyzdžiui, kanapėms, tabakui. Giberelinai veikia ir kai kuriuos dvimečius augalus. Nuo mažos giberelino koncentracijos jie pražysta ir išauga sėklos pirmaisiais metais. Giberelinai nutraukia kai kurių augalų ramybės laikotarpį.
Fitohormonai kininai skatina ląstelių dalijimąsi, florigenai – žiedų susidarymą, vystymasi.
"Išrašyta iš senos botanikos knygos."
Kas nusimano apie trašas, botanika ir kažką panašaus, gal žino kur tokių hormonų galima rasti, ir ar jie tinkami, nors botanikos knygoje tik tiek apie juos aprašyta.
Jus tupi ar ka nuvarykite i seklu augalu parduotuves specializuotas ir ten gausite ko tik norite. Yra skystis kuriame ismirkinus seklos greiciau isauga. O seip as kiek girdejas is praktikos olandijos zmoniu ten trasas rimti augintojai patys maiso. Buna kazkokios x ir y trasos ir ten is ju daro misinius. Kaip mes cia domejomes apie tokias trasas tai mums botanike pasake kad tipo vienos buna pirminio augimo augalams kitos antrinio augimo. Butu labai faina suzinoti daugiau apie jas. Gal yra daugiau cia kas nusimano.
;]
as vat treshiu lapiniu augalu trasom,koncentracija kaip parasyta,kas 2-3 dienas laistau,ant lapu nepurshkiu trasu,sejp distiliuota vandeni (siulau nepurksht,sejp galima,bet jei neitaikai koncentracijos,lapai demelem issiseja)
tiek
tiek
B6
Girdejau toki ganda. Kad kaip reikia purksti nat augalo vandeni. I vandeny yra pilama b6 vitamino. Ir tuo vandeniu purskiama. Tada galvos buna kumscio dydzio. Ar tiesa? Ar b6 turi koki poveiki. Nes kaip olandijoje tai kiekvienas augintojas maiso skirtingai savo trasas. Nes kiekvienas turi savo metodus ir t.t.
-
MAN ON A ROCKET
- Pažengęs
- Pranešimai: 55
- Užsiregistravo: 2004-04-25, 16:58
- Reputacija: 0
Nea, gaila, bet hormonų Lietuvoj taip paprastai tikrai neįsigysi. O galvų dydis nuo daug ko priklauso.
Visų pirma genetika - vienos veislės iš prigimties derlingesnės už kitas. Auginant su dirbtiniu apšvietimu nereik leisti augalui per daug į aukštį augt. Todėl "spinteliniam" auginimui reikia rinktis indica dominuojančias veisles. Sativa daug kas vertina dėl high'o, bet po lempomis augint jas velniškai sudėtinga. Matai žiedai formuojasi tik tose vietose kur stiebas arba šakelės šakojasi, kitaip sakant - prie bamblių. Indicos tarpubambliai trumpesni = daugiau žiedų = didesnės galvos.
Antra - apšvietimo sąlygos, nenoriu kartotis, bet auginant su MH lempom tarpubambliai esti trumpesni. HPS - idealiausias žydėjimo metu. Kuo šviesos daugiau, tuo geriau.
Trečia - oro judėjimas auginimo kambary. Augalui deguonis ne toks reikalingas kaip žmogui, bet jo reikia šaknims. Svarbiausia, jog ore esantis CO2 yra būtinas fotosintezei. Jei oras nejuda, CO2 greitai sunaudojamas prie pat augalo ir tuo pačiu išskiriamas O2. Įsivaizduokit nematomu deguonies šydu apgaubtą kanapę. Toks augalas nebevykdo fotosintezės t.y. nebeauga arba auga labai lėtai. Pasėkmes turbūt nuspėjat.
Maistmedžiagės (trąšos) turi tiek tiesioginės įtakos žiedų formavimuisi (P K) tiek netiesioginės (N - naudojamas vegetacijos periodu) - kuo stipresnis augalas būna iki žydėjimo, tuo didesni šansai, jog sukraus didelius žiedus. Bet nepersistenkit su tom trąšom - labai didelė tikimybė, jog pirmą kartą auginant nužudysit savo kalnalapę būtent dėl pertręšimo ar perlaistymo.
Pasižiūrėkit kokias galvas apskritai galima išauginti:http://www.overgrow.com/edge/gallery.ph ... a-pictures.
Grižtant prie klausimo apie hormonus, tai ką tik prisiminiau: heteroauksino tikrai yra žiedadulkėse, o jų būna pirkt bičių produktais prekiaujančiose įstaigose.
Visų pirma genetika - vienos veislės iš prigimties derlingesnės už kitas. Auginant su dirbtiniu apšvietimu nereik leisti augalui per daug į aukštį augt. Todėl "spinteliniam" auginimui reikia rinktis indica dominuojančias veisles. Sativa daug kas vertina dėl high'o, bet po lempomis augint jas velniškai sudėtinga. Matai žiedai formuojasi tik tose vietose kur stiebas arba šakelės šakojasi, kitaip sakant - prie bamblių. Indicos tarpubambliai trumpesni = daugiau žiedų = didesnės galvos.
Antra - apšvietimo sąlygos, nenoriu kartotis, bet auginant su MH lempom tarpubambliai esti trumpesni. HPS - idealiausias žydėjimo metu. Kuo šviesos daugiau, tuo geriau.
Trečia - oro judėjimas auginimo kambary. Augalui deguonis ne toks reikalingas kaip žmogui, bet jo reikia šaknims. Svarbiausia, jog ore esantis CO2 yra būtinas fotosintezei. Jei oras nejuda, CO2 greitai sunaudojamas prie pat augalo ir tuo pačiu išskiriamas O2. Įsivaizduokit nematomu deguonies šydu apgaubtą kanapę. Toks augalas nebevykdo fotosintezės t.y. nebeauga arba auga labai lėtai. Pasėkmes turbūt nuspėjat.
Maistmedžiagės (trąšos) turi tiek tiesioginės įtakos žiedų formavimuisi (P K) tiek netiesioginės (N - naudojamas vegetacijos periodu) - kuo stipresnis augalas būna iki žydėjimo, tuo didesni šansai, jog sukraus didelius žiedus. Bet nepersistenkit su tom trąšom - labai didelė tikimybė, jog pirmą kartą auginant nužudysit savo kalnalapę būtent dėl pertręšimo ar perlaistymo.
Pasižiūrėkit kokias galvas apskritai galima išauginti:http://www.overgrow.com/edge/gallery.ph ... a-pictures.
Grižtant prie klausimo apie hormonus, tai ką tik prisiminiau: heteroauksino tikrai yra žiedadulkėse, o jų būna pirkt bičių produktais prekiaujančiose įstaigose.