NuotraukaNuotrauka

Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Temos, kurios nepaliečia žaliosios sferos.
Rašyti atsakymą
rude bwoy
Patyręs
Patyręs
Pranešimai: 262
Užsiregistravo: 2003-11-14, 16:24
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė rude bwoy » 2010-08-07, 10:51

o ko tu tikėjais? kad paroj bus 48 valandos?

dumtraukis
Ekspertas
Ekspertas
Pranešimai: 556
Užsiregistravo: 2009-07-08, 21:19
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė dumtraukis » 2010-08-07, 11:58

ne 48 tikejausi, o kad sugebesiu tilpt i 24
nes pyxas artina ;)

putejas
Guru
Guru
Pranešimai: 1847
Užsiregistravo: 2009-07-10, 11:42
Reputacija: 12
Susisiekti:

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė putejas » 2010-08-07, 12:08

dumtraukiui reikia neterminuotų atostogų. išvykti kur nors kuriam laikui. greit žmogus atsigautų :)

KGBkid
Patyręs
Patyręs
Pranešimai: 261
Užsiregistravo: 2009-06-11, 10:10
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė KGBkid » 2010-09-20, 14:02

Nerūkau jau apie 3 mėn. Ir išvados būtų tokios: per tuos nerūkymo mėnesiuis pajutau, kad stabilizavosi nuotaikos, vidinės emocijos. Tik va, nuoširdžiai galiu pasakyti, kad nerūkant jos yra šūdinos ir neigiamos, nes nori ar ne, atitrunki nuo tikrojo 'Aš', pasineri į tą materializmo liūna, pakliūni į sistemos rėmus, kad ir pvz.: reikia pinigų, nes reikia patenkinti savo poreikius, kad tai padarytum turi susirasti darbą, kad susirastum darbą turi įgytį išsilavinimą super-duper aukštąjį, dar turi bučiuoti šefui pasturgalį pokalbyje dėl darbo, kad primtu tave už sušiktus 900LT-1000LT, turi visada būti toks kaip Jiems atrodo, kad turi būti, nes jei nebūsi toks, t.y. būsi savimi į Tave žiūrės kreivai, o tai nelabai malonu ir t.t. Tu stiprus ir su tuom galinėjasi, nusileidi ir prisitaikai, bet užtenka, kad šefas būtų negavęs iš savo žmonos ir blahblahblah... Tampi dar vienu bambančiu lietuviu... Kai rūkydavau gal kartais ir užkliūdavo tos nuotaikų kaitos, kartakrtėmis prisistumi ko nors, kartais ir su broliu stone'u pabendrauji :bong: , bet nedulkindavai savęs per visus kraštus ir puses dėl to, kad nepasisekė kas nors, ar diena nebuvo tokia kokios norėjai. Dvasiškai jautiesi ramesnis ir stabilesnis, jokių pykčių protrūkių, jokių bereikalingų intrigų... Nes gyveni dėl savęs, dėl mylimo esančio šalia ir kažkaip visko užtenka, nes viskas šalia, o svarbiausia veidrodyje matai SAVE. Nebepripažįstų rūkymo chebroje, chmkės putimo per baklaškę ir ale prikolinimo pripalinus, nes tai yra ZJBS, nepripažįstu tusofkės su bička, o paskui kasiaku ant viršaus ir kitos dienos pasokojimais pavadinimu - KOSMOSAS... NE, ne, ne! Tiesiog supratau, kad man to reikia, nes gyvendamas su MJ esu laimingesnis ir tyresnis žmogus, todėl karts nuo karto papakšėt yra gerai, kai tai yra daroma su galva ir joje esančiu protu :) --==::~~
Aš esu.

dumtraukis
Ekspertas
Ekspertas
Pranešimai: 556
Užsiregistravo: 2009-07-08, 21:19
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė dumtraukis » 2011-01-09, 22:41

zodziu, problema pas mane, gal papasakosit kazka is savo patirties, esme tame, kad ketinu mesti mokslus, pavargau tiesiog nuo nesamoningu univero mokymu ir pan, poziurio ir pan, zinau, kad ''turiu rankas'' ir norui esant galiu jomis labai daug nuveikti, tik, lietuvoj vien rankas turedamas esi nulis, taigi krypstu link isvaziavimo, ir bandyciau ten gauti savo norima profesija, profesija, ne auksta issilavinima, nes jo niekada man ir nereikejo, bet vadovaesis aviu banda ten jau sugaisau 2 metus. taip pat su savo auksinem rankom kazi ko neveikiu, nematau prasmes, tiesiog sedziu ant tevu peciu, ta prasme su jais gyvenu, bet uzsidirbu pats jau kuri laika ir nemazai, bet nezinau, norisi begt nuo visu lietuvos nesamoniu, galbut dar labiau nuo tevu. taciau tokiam mano mastymui visi aplink priesinasi, dedes, tetos, tevai, seneliai, su bet kuo nepakalbek vis blogai as galvoju ir esu lodarius tinginys ir turiu baigt ta susikta austaji, nors jau 10toj klasej norejau eit i profke. kalbos kad poto gailesiesi ir pan mane uzmusineja kiekviena kart jas isgirdus ir pradedu nebesuprast ko noriu iskyrus tai kad pasiimt koki ginkla ir nusisaut. gyvenam viena karta, gal reik bandyt, o gal ne, o gal, o gal, o gal...reik kazka keist nes punu savyje tevu namuose

gal kas kokiu patarimu?
nes pyxas artina ;)

putejas
Guru
Guru
Pranešimai: 1847
Užsiregistravo: 2009-07-10, 11:42
Reputacija: 12
Susisiekti:

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė putejas » 2011-01-09, 22:47

Kaip tu pasakysi taip ir bus.

dumtraukis
Ekspertas
Ekspertas
Pranešimai: 556
Užsiregistravo: 2009-07-08, 21:19
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė dumtraukis » 2011-01-09, 22:51

tai man dabar apsimest idiotu ir sakyt kad vai kaip man ten patinka is sovietu knyugu mokytis, nors naudos realiai jokios?

nors kitavertus galiu trenkt durim
nes pyxas artina ;)

berzinis
Pažengęs
Pažengęs
Pranešimai: 69
Užsiregistravo: 2010-12-05, 21:01
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė berzinis » 2011-01-09, 22:58

Kraukis lagaminus, ir, matyt, kuo greiciau, tuo geriau. Tiesa, daryk tai protingai ir atsizvelk i aplinkybes, ar turesi kuri laika is ko gyvent uzsieny, ant kiek laiko uzteks, susideliok pliusus ir minusus ir panasiai. Ir aisku negalvok, kad uzsienyje taves laukia isskestom rankom. Bet zinau ne viena atveji, kai po metu, dveju ar triju zmones viska mete ir iskeliavo, nes ne tu vienas toks. Ir nesigailek del tu dvieju ale ismestu metu, niekur jie nedingo. Bet jei turi rankas ir kazkokia konkretesne sriti, kuria noretum veikti, tai pirmyn, ir nereiks mokytis begales kazkokiu nesusijusiu dalyku. Jei taviskis aukstasis trunka 4 metus, tai dar +- du prasikankinsi ir galu gale vistiek isvaziuosi ir greiciausiai, kad pradesi viska nuo nulio. O gal ir neisvaziuosi :)))
Apie kokia shali mastai?
Я тут присел, дунул и подумал..

dumtraukis
Ekspertas
Ekspertas
Pranešimai: 556
Užsiregistravo: 2009-07-08, 21:19
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė dumtraukis » 2011-01-09, 23:03

panasiai ir as galvoju, viaziuociau ten, kur jau yra kas gyvena, bet ir savi kartais svetingi pasitaiko labai, kolkas apsistociau ties kalbos prisiminimu
Paskutinį kartą redagavo dumtraukis 2011-01-09, 23:04. Iš viso redaguota 1 kartą.
nes pyxas artina ;)

putejas
Guru
Guru
Pranešimai: 1847
Užsiregistravo: 2009-07-10, 11:42
Reputacija: 12
Susisiekti:

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė putejas » 2011-01-09, 23:04

ne nu o kam tau apsimetinėt tuo idiotu? niekas tavęs neverčia mokytis jei nenori, tau tik pataria ir jei esi neapsisprendęs jie visuomet tave stumtels link ten kur jie manys esant geriau, iki pats pradėsi rinktis mąstydamas sava galva

dumtraukis
Ekspertas
Ekspertas
Pranešimai: 556
Užsiregistravo: 2009-07-08, 21:19
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė dumtraukis » 2011-01-09, 23:11

aciu uz mintis ;)
nes pyxas artina ;)

berzinis
Pažengęs
Pažengęs
Pranešimai: 69
Užsiregistravo: 2010-12-05, 21:01
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė berzinis » 2011-01-09, 23:13

dumtrauki, dar esu jau pastebejes tokia tendencija, kad zmones pragyvene tarp 2-5 metu uzsienyje daznai jau nori grizt atgal i LTU. Ir tikrai ne vienas, o tai irgi kai ka reiskia :) Siaip kiek pamenu yra sakoma, kad mazdaug po 6 metu dingsta ale tevynes ilgesys :) Yra yra toks kazkoks jausmas, kad ir kokia ta lietuvele xrenova bebutu :D
Bet pamegint isvaziuot tikrai verta, geriau nei kirmyt vienoj vietoj. Prisiminiau vienos dainos zodzius: a lifetime serving one machine is ten time worse than prison :) Reik gi pasauli pamatyt ne tik is dvieju savaiciu atostogu papludimy puses.
Я тут присел, дунул и подумал..

dumtraukis
Ekspertas
Ekspertas
Pranešimai: 556
Užsiregistravo: 2009-07-08, 21:19
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė dumtraukis » 2011-01-09, 23:27

zinau si ilgesi, jau patyrau ji, bet tai daugiau del artimu zmoniu, o ne del vietos kazkokios. is esmes nedaug man reiktu, nesiruosiu kalnus versti ar pan, neesu pinigu vergas. uztektu kaip paprastam zmogeliui..kas cia zino kas cia isvis desis dar po metu 2012 ciapat, who cares !
nes pyxas artina ;)

Valkyria
Naujokas
Pranešimai: 32
Užsiregistravo: 2011-01-07, 21:37
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė Valkyria » 2011-01-10, 13:37

dumtraukis rašė:zodziu, problema pas mane, gal papasakosit kazka is savo patirties, esme tame, kad ketinu mesti mokslus, pavargau tiesiog nuo nesamoningu univero mokymu ir pan, poziurio ir pan, zinau, kad ''turiu rankas'' ir norui esant galiu jomis labai daug nuveikti, tik, lietuvoj vien rankas turedamas esi nulis, taigi krypstu link isvaziavimo, ir bandyciau ten gauti savo norima profesija, profesija, ne auksta issilavinima, nes jo niekada man ir nereikejo, bet vadovaesis aviu banda ten jau sugaisau 2 metus. taip pat su savo auksinem rankom kazi ko neveikiu, nematau prasmes, tiesiog sedziu ant tevu peciu, ta prasme su jais gyvenu, bet uzsidirbu pats jau kuri laika ir nemazai, bet nezinau, norisi begt nuo visu lietuvos nesamoniu, galbut dar labiau nuo tevu. taciau tokiam mano mastymui visi aplink priesinasi, dedes, tetos, tevai, seneliai, su bet kuo nepakalbek vis blogai as galvoju ir esu lodarius tinginys ir turiu baigt ta susikta austaji, nors jau 10toj klasej norejau eit i profke. kalbos kad poto gailesiesi ir pan mane uzmusineja kiekviena kart jas isgirdus ir pradedu nebesuprast ko noriu iskyrus tai kad pasiimt koki ginkla ir nusisaut. gyvenam viena karta, gal reik bandyt, o gal ne, o gal, o gal, o gal...reik kazka keist nes punu savyje tevu namuose

gal kas kokiu patarimu?
Toks jausmas, kad mano mintis išsakei dėl to univiero. Aš irgi antrus metus jame jau "pūnu". Gyvenu nebe su tėvais, bet dėl mokslų labai emociškai spaudžia jie mane vis tiek. į užsienį nenoriu, nes begalo bekrašto mylių Lietuvą kad ir kiek čia daug absurdiškų nuostatų, tad dabar univiere lankaus tik privalomose paskaitose ir tai gerai parūkius kad atsiribot nuo tų propagandų ir nesinervint gridint kaip bando tau praplaut smegenis, ir pasitempiu tik mėnesį prieš sesiją, tada atariu ir vėl atostogauju, veikdama ką noriu pati. Taip abi pusės kaip ir patenkintos išskyrus aišku mane, sesija kai užgriūna ir viso pusmečio darbus reikia pasidaryt. Taip mokytis sekas neblogai, studijuoju VF, tai ir artimieji didžiuojas :D Šiaip tai jei pats užsidirbi tai pradžiai patarčiau tiesiog išsinuomot atskirai sau namučius, bus tikrai tikrai lengviau, o ir santykiai su tevais bus daug geresni, ir pyksitės rečiau, ir galėsi padaryt taip, kad ir jie būtų patenkinti ir tu nors kiek laimingesnis jaustumeis. čia aišku šis patarimas tuo atveju tinka, jei nesi toks ryžtingas univiero metimo atžvilgiu kiek norėtum ir jei nori likt Lietuvoj, nes čia kol kas tas diplomas tikrai nemažai reiškia deja.

ElfasVonPa
Pažengęs
Pažengęs
Pranešimai: 168
Užsiregistravo: 2010-08-17, 01:24
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė ElfasVonPa » 2011-01-11, 13:38

kas cia su tuo antru kursu darosi :D o man taip: vat paemiau ir trecia mokslo metu diena, nejau i paskaitas, ejau pas administratore ar kad ir kas ji ten tokia buvo ir tiesiai sviesiai "metu mokslus". paskambinau mamai (mirusiu seneliu bute gyvenu, nedirbu, tevai duoda pinigu maistui, trupuciuka "ant alaus", bet nedaug. leidzia negrist gyvent pas tevus tik todel kad mokausi) ir sakau "meciau mokslus". neatsimenu ka jis sake, turbut paklause ar as durnas, zinoma mano atsakymas mazdaug toks "mhm, butinai". pamate kad nieko gero is manes neispes ir padejo rageli baisiai supykus. uz keliu dienu skambina tevas "girdejau metei mokslus", "jo", "turi dvi savaites issikraustyt, atvaziuosiu pasiimti raktus" ir padejo rageli. bet taip ir neatvaziavo.
meciau del vieno tikslo, turiu galva, skaiciau R. Kiyosaki "pinigu srauto kvadrantas". trumpai ir aiskia: univeras nori kad as uzdirbciau valstybei pinigus o ne buciau gyvenime laimingas. dabar jau baigineju dometis uzdarbiu internete, pradejau eit i veiklos etapa. ir neieskau darbo, NES darbas privers mane sedeti rutinoje, nesiekti pasyviu pajamu etc (viskas puikiai paaiskinta knygoj, autorius- sekmingiausias pasaulyje finansu ekspertas). tevai litu nebeduoda, tik nuperka valgyti ir sumoka mokescius, galiu pasakyt kad pati didziausia depresija gyvenime, nera ka veikti, viska daryti tingi, pinigu nera, internete reikia daug laiko, nes viskas remesi i laika arba dideles investicijas. BET! labai labai didelis BET! tai buvo patys produktyviausi puse metu mano gyvenime. nebeziuriu teliko, NES jis plauna smegenis, neskaitau jokios periodines spaudos, NES jei pasaulyje nieko neivyks, jie rasys betka, svarbu kad isleistu numeri reikiama data. ir stai- mano galvoje visas pasaulis susimokes pries mane, nori mane isnaudoti ir t.t ir pan. bet ar tai taip blogai? manau ne, nes jau geriau buti pesimistu nei tiketi kad ganja mane nuzudys, o alkoholis isgelbes. beje, galu gale is didelio poilsio radau laiko pasidometi fizika (nuo pat mazu dienu mane tai trauka). pagaliau suvokiau releatyvumo teorija, bandau suvokti kaip gravitacija itakoja laiko greiti, NESVEIKAI pasidomejau amzinaisiais varikliais ir padariau 1 isvada: energijos tvermes desnis turi dideliu isimciu. turiu pas ka vaziuot apziuret amzinuju varikliu, laukiu geresniu oru, kol gausiu pinigu etc, imsiuos veiklos ir pazadu kad viena diena mano lempas maitins mano sukurtas variklis ir man elektra nieko nekainuos. ir dar daug daug domiuosi. domejimosi metu pamirstu pasauli, lieku as ir fizika, nera kliuciu, as genijus, o fizika tik kliutys, kurias apeiti mano gyvenimo tikslas.
siandien kaitik pagalvojau, gausiu pinigus is interneto, nereikes dirbti, kraustysiuos i sali, kurioje ganja legali, nei mentai kibs, nei vargo del darbo, o iranga mano aistrai galima isigyt visame pasaulyje, jei ne, tai atsisiusti is kitur. BET pamaciau save ateityje kaip is kokio muzikos klipo, tarsi kamera atsukta man i veida, as apsirenges juodai, isbales veidas, toks akmeninis, absoliuciai be jokios emocijos, zmonems as nematomas, tai parduotuveje be zodziu apsiperku, kai geriu kava ryte be zodziu ziuredamas pro langa, tai kanors konstruoju su tuo paciu akmeniniu veidu, be jokiu emociju. ir tai baugina. nemegstu zmoniu o zmones nemegsta manes. man labai tinka gyvenimas uzsidarius kambaryje. bet yra draugu, kurie pas mane karts nuo karto uzsuka, pasedim, paziurim filma, dar kanors, prablasko, bet poto vel ta depresija. gal ir bloga ideja vaziuot i legalia sali, nes nebeturesiu jokiu pazystamu, liksiu absoliuciai vienas, toks mokslininkas genijus, lauzantis gamtos desnius bet bijantis iskist nosi uz duru, nes neduok dieve pamatysiu koki nors zmogu ir diena nakti rukantis pycha nezmoniskai kiekiais. net nezinau kaip cia bus, bet zinau tai, kad metes univera klaidos nepadariau, patobulejau per pusmeti tiek, kiek per pusmeti anksciau net nesusvajodavau.

EDIT: esu uzdaras, niekada niekam nieko nesakau, visada sypsaus, visi galvoja kad as laimingiausias pasaulyje zmogus, be jokiu blogybiu etc. bet tik reik mane palikti viena ir galiu nebevaidint, buti savimi. cia yra antras dalykas, kuri nuosirdziai per visa gyvenima pasakiau.... kazkaip labai gera, kazkoks akmuo nuo krutines nuriedejo....

putejas
Guru
Guru
Pranešimai: 1847
Užsiregistravo: 2009-07-10, 11:42
Reputacija: 12
Susisiekti:

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė putejas » 2011-01-11, 13:46

būt išklausytam visuomet svarbu :V:

beržas
Naujokas
Pranešimai: 43
Užsiregistravo: 2010-01-04, 09:14
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė beržas » 2011-01-11, 17:11

Tai buvo pats baisiausias pusmetis tavo gyvenime, žmogau. Sėdi savo tėvam ant sprando, domiesi visiškom nesąmonėm ir niekada nepasieksi savo fantastinių tikslų. Tau aišku atrodo kitaip, bet gyvenimas parodys - internete pinigų neuždirbsi, o energijos tvermės dėsnis neturi absoliučiai jokių išimčių. Netiki - tavo valia, laikas parodys kad tu klysti.
Ir pamąstyk retkarčiais apie savo tėvus. Ar tu tikrai nori suteikt jiems šitiek skausmo? Mokslai mokslais, bala jų nematė, bet tėvam ant spando sėdėt yra mažų mažiausiai nekorektiška jų atžvilgiu. Pabandyk pats sau atsakyt į tokį klausimą - KODĖL jie turėtų tave išlaikyt?

berzinis
Pažengęs
Pažengęs
Pranešimai: 69
Užsiregistravo: 2010-12-05, 21:01
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė berzinis » 2011-01-11, 17:42

beržas rašė:Tai buvo pats baisiausias pusmetis tavo gyvenime, žmogau. Sėdi savo tėvam ant sprando, domiesi visiškom nesąmonėm ir niekada nepasieksi savo fantastinių tikslų. Tau aišku atrodo kitaip, bet gyvenimas parodys - internete pinigų neuždirbsi, o energijos tvermės dėsnis neturi absoliučiai jokių išimčių. Netiki - tavo valia, laikas parodys kad tu klysti.
Ir pamąstyk retkarčiais apie savo tėvus. Ar tu tikrai nori suteikt jiems šitiek skausmo? Mokslai mokslais, bala jų nematė, bet tėvam ant spando sėdėt yra mažų mažiausiai nekorektiška jų atžvilgiu. Pabandyk pats sau atsakyt į tokį klausimą - KODĖL jie turėtų tave išlaikyt?

Sutinku tik del tevu, kad negerai ant sprando sedet. O jei nebutu tokiu maistininku, kurie neklauso tevu ir netiki stereotipais, tai matyt vis dar oloj ale saslyka keptume.
Svarbu zmogus laimingas tai darydamas :)
Я тут присел, дунул и подумал..

beržas
Naujokas
Pranešimai: 43
Užsiregistravo: 2010-01-04, 09:14
Reputacija: 0

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė beržas » 2011-01-11, 18:05

Tai kad jis nelaimingas, gi pats sakė kad didžiausia gyvenime depresija.

putejas
Guru
Guru
Pranešimai: 1847
Užsiregistravo: 2009-07-10, 11:42
Reputacija: 12
Susisiekti:

Re: Apie krizes – psichologines, ne ekonomines…

Standartinė putejas » 2011-01-11, 18:32

žinau žmogų, kuris tik ir gyvena dirbdamas intenete ir gana neblogai. oi ne paklaukit, žinau du tokius :) beto vokietijoje žmonės kitaip žiūri į vaikų išlaikymą. pvz senolė turi ir anūkų ir vaikų, bet niekas pas ją negyvena, vaikai anūkai tik į svečius atvažiuoja, ten principas maždaug toks, kad vaikas užaugo ir lai gyvena ant savo šiknos nes kas bus jei dabar vaikai ar anūkai gyvena pas ją ir jie nedirba? papildomo žmogaus išlaikymas visuomet kainuoja. Štai Lietuvoje daugiau gal manoma, kad vaikas gyvena pas tėvus tol kol jis atsistoja ant kojų, o tai atsitinka ir būnant 30m. ir 40m. ir pan. LT gal niekas neskuba mest lauk vaikų, kad eitų į pasaulį savarankiškai. Čia Lietuvoj toks vaizdas, kad tėvai per daug myli savo vaikus ir lepina juos iki paskutinio:)

Rašyti atsakymą
  • Panašios temos
    Atsakymai
    Peržiūrėta
    Paskutinis pranešimas

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias