Mano atmintis visada buvo labai chrenova, tai pablogėti tiesiog nebegalėjo. Gal kiek labiau išsiblaškęs tapau, kai buvau užrūkęs kasdieną ilgesnį laiką. Ne tiek dėl to, kad aš pamirštu, kur ką pasidedu. Bet man tiesiog pochui tos visos nereikšmingos detalės. Koks skirtumas, kur ten ką pasidėjai? Ateis laikas ir rasi. Tie daiktai paprastai niekur nedingsta, jie tiesiog cirkuliuoja aplink namuose. Kartais dingsta, kartais atsiranda. Galiausiai, jei aš kokio daikto visai neprisimenu - tai gal man jo iš tiesų visai nereikia? Kam apkrauti galvą tokiais niekais, kai yra tiek daug apie ką pagalvoti.
Beje nuo vasaros vidurio dariau pertrauką virš mėnesio. Sakyčiau jau po pirmų kelių dienų nerūkymo išsiblaškymas praėjo, lyg niekur nieko. Tačiau nelaimei praėjo ir labai daug gerų dalykų. Visgi džiaugiuosi, kad tam pasiryžau - net nuo gerų dalykų reikia pailsėti kartais. Tačiau geriausias pertraukos prikolas yra tas, kad ji baigiasi. O tada tolerancija būna maža maža. O žolė gražiai gražiai susigulėjusi stiklainyje. Ir tada būna gera
