Gal dar ir per anksti tokią temą pas mus skelbt, bet bijau, kad vėl pamiršiu apie tai ką kažkada Atinama užrodė:
http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... ht=fukuoka
Masanobu Fukuoka Vieno šiaudelio revoliucija
Iš rusų kalbos vertė: valdas (Evaldas Račys)
Malonaus skaitymo. Tame forume yra ir daugiau informacijos šia tema. Jeigu rasit daugiau įdomios informacijos apie ekologine žemdirbystę, nesidrovėkit ir pasidalinkit nuorodomis.
Tikriausiai, žinant kaip kartais mėgsta užsilenkt interneto forumai ir tinklapiai, reiktų padaryt to kopiją. Bet su autorinėm teisėm nelabai kas...
Ekologinė žemdirbystė
Ekologinė žemdirbystė
BOB - Bombs Over Bagdad!
-
Anonymous
Kodėl rinktis organines trąšas?
Visų pirma, naudodami organines trąšas, sutaupysite. Naudodami skirtingą techniką (kompostuodami, maišydami tiesiogiai į žemę), įvairias atliekas paversite labai geromis trąšomis. Kita priežastis, dėl ko verta naudoti organines trąšas,- tai geresnis derliaus skonis. Asmeniškai aš, dar nebandžiau ragauti organiškai užauginto derliaus, tačiau paskaitinėjęs užsienio forumus, galiu teigti, jog augintojai, naudodami organines trąšas, išaugina žymiai geresnio skonio augalus. Naudodami įvairius mišinius, jie pasiekia skirtingus rezultatus, todėl išbandę kelis variantus, galėsite išsirinkti jums tinkamiausią. Nors šiame straipsnyje nepateikiau konkrečių žemės paruošimo instrukcijų, bet čia rasite vertingos informacijos apie organines trąšas. Kiekvienas turi savo galvą, ir pasirinks, kas jam atrodo labiausiai tinkama.
Gaminame kompostą
Kiekviename sode ir sodyboje yra (ar turėtų būti) bent viena kompostinė. Į ją sukrautos sodo, daržo ir virtuvės atliekos (nugenėtos šakos, žolė, piktžolės, daržovių ir vaisių lupenos) per metus ar dvejus pavirsta vertinga organine trąša - kompostu.
"Kam man tas dvokiantis ir vaizdą darkantis kaupas, kai atliekas galima deginti?" - paklausite. Virusuotus, ligų ir kenkėjų užpultus augalus ar jų dalis ne tik galima, bet ir būtina deginti, kad ligos ar parazitai neplistų, tačiau deginti sveikų augalų atliekas, žolę, šiaudus ir šieną yra ne ūkiška bei nenaudinga. Juk vėjais paleidžiamas turtas - organinės trąšos (mėšlas, įvairios atliekos, durpės), o jų atvežimas nemažai kainuoja. Intensyviai dirbama ir organine trąša nepapildoma žemė išsieikvoja, joje smarkiai sumažėja humuso. Humusas - labai svarbi dirvožemio dalis. Kai jo pakanka, žemė būna puri, derlinga, laidi orui ir vandeniui, trumpai tariant - sveika (lėčiau išplaunamos mineralinės medžiagos, greičiau suyra cheminės augalų apsaugos priemonės).
Komposto gamybai parinkite nuošalų kampelį pavėsyje. Nekaskite duobės, nes joje stovės vanduo, žemės nepasieks oras - augalų atliekos ne pus, o rūgs ir dvoks. Atliekas galima krauti tiesiog į krūvą arba į kompostinę. Paprasčiausia aptverti numatytą plotelį tinkline tvora, kad krūva vėdintųsi, bet nevirstų į šonus. Mažuose sklypeliuose, kai komposto krūvos neįmanoma paslėpti, tinka medinės arba plastikinės kompostinės. Medinę kompostinę be dugno nesunku pasigaminti patiems, tačiau tokia kompostinė nėra ilgalaikė, kadangi laikui bėgant ji supus.
Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet jas taip pat galima kompostuoti. Subertos storu sluoksniu kompostinės dugne jos pamažu pus, sugers skysčių perteklių ir bus puikus drenažas. Stambias šakas sukapokite arba susmulkinkite smulkintuvu.
Kad atliekos irtų, krūvos viduje turi pakakti drėgmės ir šilumos. Labai sausą ir karštą vasarą krūvą reikia keletą kartų palaistyti. Lietingą vasarą drėgmės per daug - įmaišoma sausų atliekų (lapų, šiaudų, durpių) arba perkasama, kad prieitų oro ir greičiau džiūtų (kompostines galima uždengti plėvele, kad neprilytų ir neišgaruotų drėgmė). Kai viduje temperatūra pakyla ir atliekos pradeda smarkiai irti, savaime išsiskiria pakankamai drėgmės.
Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausia sluoksniuoti. Jeigu nupjovėte veją, ir yra daug žolės, kraukite ją sluoksniais kartu su durpėmis arba šienu. Storesnis nei 50 cm šviežios žolės sluoksnis kompostinėje sukris, suslūgs ir be oro pradės rūgti. Jeigu nenorite sluoksniuoti su durpėmis, padžiovinkite žolę dienelę kitą ir tik tuomet sukraukite į kompostinę, bet ne storesniu nei 1 m sluoksniu. Atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme.
Nemeskite į kompostinę piktžolių su sėklomis, nes jų pribyrės į krūvos pakraščius, jos nesupus ir vėl užterš lysves. Paklokite jas plonu sluoksniu ant žemės ir sandariai užklokite skaidria polietileno plėvele. Sėklos gaus saulės ir šilumos smūgį, sušus ir praras daigumą. Po keleto savaičių piktžoles galėsite drąsiai sukrauti į kompostinę.
Jeigu turite vietos, statykite ne vieną, bet dvi arba tris kompostines - tuomet nuolat turėsite vertingų organinių trąšų. Pirmą kompostinę pradėkite krauti rudenį (šakos, lapai, pjuvenos, žievės) arba pavasarį ir kraukite visą ateinančią vasarą. Kitą rudenį persijokite pirmąją krūvą, subrendusį kompostą supilkite į antrą kompostinę, pusiau supuvusį palikite pūti toliau, o trečiojoje kompostinėje pradėkite krauti naują krūvą. Subrendęs kompostas vienalytis, tamsus ir kvepia mišku. Jeigu kompostas bekvapis, vadinasi, jis negyvas.
Kaip kompostą naudoti?
Daugelis kompostą išbarsto darže ir dirvą perkasa pavasarį. Kiti kompostuoja viską iš karto, užkasdami dirbamoje dirvoje virtuvės atliekas ir kt. medžiagas. Tačiau patartina kompostą išberti ant dirvos paviršiaus. Šis sluoksnis apsaugos dirvą nuo erozijos ir perdžiūvimo.
Skystos komposto trąšos
Kompostas užpilamas vandeniu, mišinys sumaišomas, leidžiama jam nusėsti. Palaisčius tokia ištrauka jaunus augalus, jie greičiau auga.
Kaip kompostas gerina dirvą?
Kompostas atlieka du dalykus, kurių negali padaryti sintetinės trąšos. Visų pirma, dirva patręšiama organinėmis medžiagomis, kurios leidžia vandeniui geriau įsiskverbti į žemę.
Smėlėtoje dirvoje kompostas veikia kaip kempinė, padėdamas vandeniui išsilaikyti dirvoje ir pasiekti augalo šaknis - tokiu būdu apsaugo šaknis nuo perdžiūvimo. Molingoje dirvoje kompostas suteikia žemei purumo ir laidumo, neleidžia nusistovėti vandeniui ir susidaryti plutai dirvos paviršiuje. Be to, žemė kartu su kompostu gauna ir naudingų mikrobų. Tie mikrobai sugeba paimti maistingas medžiagas iš mineralinės dirvos dalies ir perduoti jas augalams.
Organinių atliekų irimo palyginimai:
Labai gerai pūva: nupjauta veja, mėšlas, jaunos piktžolės.
Gerai pūva: medienos pelenai ir anglys, daržo atliekos (kopūstų lapai ir kotai, pupelių virkščios ir pan.), vaisių ir daržovių lupenos, seni šiaudai ir šienas, daugiametės piktžolės, išrautos su šaknimis ir žemės grumstu, velėna, nesumedėjusios medžių bei krūmų šakelės ir jauni lapai (po vasaros genėjimų).
Lėtai pūva: nukritę rudeniniai lapai, pjuvenos, medžių šakos ir žievė, sumedėję medžių ir krūmų ūgliai.
Organinių trąšų ir mineralų aprašymai
Mėšlas
Triušių mėšlas: N=2,4; P=1,4; K=0,6.
Labiausiai koncentruotas gyvūnų mėšlas.
Karvių mėšlas (pieninių): N=0,6; P=0,2; K=0,5.
Galima rasti įvairių sėklų, todėl patartina naudoti darant kompostą.
Jaučių mėšlas: N=0,7; P=0,3; K=0,4.
Galima rasti įvairių sėklų, todėl patartina naudoti darant kompostą.
Vištų mėšlas: N=1,1; P=0,8; K=0,5.
Greitai reaguoja su augalu, greičiausias suyra iš visų mėšlo rūšių. Naudoti atsargiai, galimi augalo nudegimai. Siaubingas dvokia.
Arklių mėšlas: N=0,7; P=0,3; K=0,6.
Vidutinis irimo laikas. Taip pat galima rasti įvairių sėklų, todėl patartina daryti kompostą.
Ančių mėšlas: N=0,6; P=1,4; K=0,5.
Ypatingų pastebėjimų nėra.
Avių mėšlas: N=0,7; P=0,3; K=0,9.
Ypatingų pastebėjimų nėra.
Dykumų šikšnosparnių mėšlas (Guano): N=8; P=4; K=1.
Greitai reaguoja su augalu, naudoti įmaišant į žemę arba darant tirpalą – „arbatą“.
Urvinių šikšnosparnių mėšlas (Guano): N=3; P=10; K=1.
Greitai reaguoja su augalu, naudoti įmaišant į žemę arba darant tirpalą – „arbatą“.
Jūros paukščių mėšlas: N=1; P=10; K=1.
Organinių trąšų miltai
Žuvų miltai: N=5; P=3; K=3.
Naudojama darant kompostą arba maišant į žemę keletą mėnesių prieš naudojimą. Šiek tiek šarmingi.
Dumblių miltai: N=1; P=0,5; K=2,5.
Turi augimo hormonų ir fermentų.
Sojų pupelių miltai: N=7; P=0,5; K=2,5.
Medvilnės sėklų miltai: N=6; P=2,5; K=1,5.
Visada naudokite iš patikimo tiekėjo, nes gali būti prisotinti pesticidų.
Kaulamilčiai: N=1; P=11; K=0.
Kraujamilčiai: N=11; P=0; K=0.
Aukščiausias azoto kiekis iš visų organinių trąšų. Greitai reaguoja su augalu.
Žuvų emulsija: N=4; P=1; K=1.
Į sudėtį taip pat įeina 5% sieros.
Žuvų emulsija gaunama iš skystų atliekų atlikusių po žuvies taukų ar maisto produktų gamybos.
Mineralai
Kiaušinių lukštai: N=1,2; P=0,4; K=0,1.
Į sudėtį taip pat įeina kalcis. Prieš naudojimą išdžiovinti ir sutrinti į miltus.
Kalkakmeniai, klintys (dolomitiniai) : N=0; P=0; K=0.
Sudėtį sudaro 51% kalcio, 40% magnio ir kitų mineralų. Dažnai naudojamas norit pakelti pH.
Kalkakmeniai, klintys (kalciniai): N=0; P=0; K=0.
Taip pat kelia pH, bet sudėtis kitokia: 65-80% kalcio, 3-15% magnio.
Vėžiagyvių kiautai: N=4,6; P=3,52; K=0.
Prieš naudojimą labai gerai sumalti. Sudėtyje - daug kalkių.
Medžio pelenai: N=0; P=1,5; K=7.
Naudojami pH pakėlimui. Stiprus šarmas, todėl reikia naudoti atsargiai. Taip pat turi daug mikroelementų.
Granito miltai: N=0; P=0; K=5.
Susideda iš 67% kvarco (silicio dioksidas) ir 19 gyvybinių mineralų.
Akmens fosfatas (rock phosphate): N=0; P=3; K=0.
Fosforo turtingi mineralai. Dažniausiai naudojami trąšų ir gyvulių pašaro gamyboje. Į sudėtį įeina 11 mitybinių mineralų. Žemės ūkyje trąšoms naudojami dažniausiai turi apie 30% fosforo pentoksido (P2O5), ~5% kalcio karbonato, <4% geležies ir aliuminio oksidų.
Kitos organinės medžiagos
Plunksnos: N=15; P=0; K=0.
Prieš naudojimą gerai susmulkinti. Naudoti kompostui.
Plaukai: N=14; P=0; K=0.
Prieš naudojimą gerai susmulkinti. Naudoti kompostui.
Naudota informacija iš:
http://boards.cannabis.com/organic-grow ... waste.html
http://www.greenmanspage.com/guides/organic.html
http://www.thctalk.com/cannabis-forum/s ... .php?t=194
http://www11.brinkster.com/bituke/strai ... mpost.html
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=741
Galima atsisiųsti: http://elekta.lt/~ziene/organines_trasos_nnpk.pdf
Visų pirma, naudodami organines trąšas, sutaupysite. Naudodami skirtingą techniką (kompostuodami, maišydami tiesiogiai į žemę), įvairias atliekas paversite labai geromis trąšomis. Kita priežastis, dėl ko verta naudoti organines trąšas,- tai geresnis derliaus skonis. Asmeniškai aš, dar nebandžiau ragauti organiškai užauginto derliaus, tačiau paskaitinėjęs užsienio forumus, galiu teigti, jog augintojai, naudodami organines trąšas, išaugina žymiai geresnio skonio augalus. Naudodami įvairius mišinius, jie pasiekia skirtingus rezultatus, todėl išbandę kelis variantus, galėsite išsirinkti jums tinkamiausią. Nors šiame straipsnyje nepateikiau konkrečių žemės paruošimo instrukcijų, bet čia rasite vertingos informacijos apie organines trąšas. Kiekvienas turi savo galvą, ir pasirinks, kas jam atrodo labiausiai tinkama.
Gaminame kompostą
Kiekviename sode ir sodyboje yra (ar turėtų būti) bent viena kompostinė. Į ją sukrautos sodo, daržo ir virtuvės atliekos (nugenėtos šakos, žolė, piktžolės, daržovių ir vaisių lupenos) per metus ar dvejus pavirsta vertinga organine trąša - kompostu.
"Kam man tas dvokiantis ir vaizdą darkantis kaupas, kai atliekas galima deginti?" - paklausite. Virusuotus, ligų ir kenkėjų užpultus augalus ar jų dalis ne tik galima, bet ir būtina deginti, kad ligos ar parazitai neplistų, tačiau deginti sveikų augalų atliekas, žolę, šiaudus ir šieną yra ne ūkiška bei nenaudinga. Juk vėjais paleidžiamas turtas - organinės trąšos (mėšlas, įvairios atliekos, durpės), o jų atvežimas nemažai kainuoja. Intensyviai dirbama ir organine trąša nepapildoma žemė išsieikvoja, joje smarkiai sumažėja humuso. Humusas - labai svarbi dirvožemio dalis. Kai jo pakanka, žemė būna puri, derlinga, laidi orui ir vandeniui, trumpai tariant - sveika (lėčiau išplaunamos mineralinės medžiagos, greičiau suyra cheminės augalų apsaugos priemonės).
Komposto gamybai parinkite nuošalų kampelį pavėsyje. Nekaskite duobės, nes joje stovės vanduo, žemės nepasieks oras - augalų atliekos ne pus, o rūgs ir dvoks. Atliekas galima krauti tiesiog į krūvą arba į kompostinę. Paprasčiausia aptverti numatytą plotelį tinkline tvora, kad krūva vėdintųsi, bet nevirstų į šonus. Mažuose sklypeliuose, kai komposto krūvos neįmanoma paslėpti, tinka medinės arba plastikinės kompostinės. Medinę kompostinę be dugno nesunku pasigaminti patiems, tačiau tokia kompostinė nėra ilgalaikė, kadangi laikui bėgant ji supus.
Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet jas taip pat galima kompostuoti. Subertos storu sluoksniu kompostinės dugne jos pamažu pus, sugers skysčių perteklių ir bus puikus drenažas. Stambias šakas sukapokite arba susmulkinkite smulkintuvu.
Kad atliekos irtų, krūvos viduje turi pakakti drėgmės ir šilumos. Labai sausą ir karštą vasarą krūvą reikia keletą kartų palaistyti. Lietingą vasarą drėgmės per daug - įmaišoma sausų atliekų (lapų, šiaudų, durpių) arba perkasama, kad prieitų oro ir greičiau džiūtų (kompostines galima uždengti plėvele, kad neprilytų ir neišgaruotų drėgmė). Kai viduje temperatūra pakyla ir atliekos pradeda smarkiai irti, savaime išsiskiria pakankamai drėgmės.
Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausia sluoksniuoti. Jeigu nupjovėte veją, ir yra daug žolės, kraukite ją sluoksniais kartu su durpėmis arba šienu. Storesnis nei 50 cm šviežios žolės sluoksnis kompostinėje sukris, suslūgs ir be oro pradės rūgti. Jeigu nenorite sluoksniuoti su durpėmis, padžiovinkite žolę dienelę kitą ir tik tuomet sukraukite į kompostinę, bet ne storesniu nei 1 m sluoksniu. Atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme.
Nemeskite į kompostinę piktžolių su sėklomis, nes jų pribyrės į krūvos pakraščius, jos nesupus ir vėl užterš lysves. Paklokite jas plonu sluoksniu ant žemės ir sandariai užklokite skaidria polietileno plėvele. Sėklos gaus saulės ir šilumos smūgį, sušus ir praras daigumą. Po keleto savaičių piktžoles galėsite drąsiai sukrauti į kompostinę.
Jeigu turite vietos, statykite ne vieną, bet dvi arba tris kompostines - tuomet nuolat turėsite vertingų organinių trąšų. Pirmą kompostinę pradėkite krauti rudenį (šakos, lapai, pjuvenos, žievės) arba pavasarį ir kraukite visą ateinančią vasarą. Kitą rudenį persijokite pirmąją krūvą, subrendusį kompostą supilkite į antrą kompostinę, pusiau supuvusį palikite pūti toliau, o trečiojoje kompostinėje pradėkite krauti naują krūvą. Subrendęs kompostas vienalytis, tamsus ir kvepia mišku. Jeigu kompostas bekvapis, vadinasi, jis negyvas.
Kaip kompostą naudoti?
Daugelis kompostą išbarsto darže ir dirvą perkasa pavasarį. Kiti kompostuoja viską iš karto, užkasdami dirbamoje dirvoje virtuvės atliekas ir kt. medžiagas. Tačiau patartina kompostą išberti ant dirvos paviršiaus. Šis sluoksnis apsaugos dirvą nuo erozijos ir perdžiūvimo.
Skystos komposto trąšos
Kompostas užpilamas vandeniu, mišinys sumaišomas, leidžiama jam nusėsti. Palaisčius tokia ištrauka jaunus augalus, jie greičiau auga.
Kaip kompostas gerina dirvą?
Kompostas atlieka du dalykus, kurių negali padaryti sintetinės trąšos. Visų pirma, dirva patręšiama organinėmis medžiagomis, kurios leidžia vandeniui geriau įsiskverbti į žemę.
Smėlėtoje dirvoje kompostas veikia kaip kempinė, padėdamas vandeniui išsilaikyti dirvoje ir pasiekti augalo šaknis - tokiu būdu apsaugo šaknis nuo perdžiūvimo. Molingoje dirvoje kompostas suteikia žemei purumo ir laidumo, neleidžia nusistovėti vandeniui ir susidaryti plutai dirvos paviršiuje. Be to, žemė kartu su kompostu gauna ir naudingų mikrobų. Tie mikrobai sugeba paimti maistingas medžiagas iš mineralinės dirvos dalies ir perduoti jas augalams.
Organinių atliekų irimo palyginimai:
Labai gerai pūva: nupjauta veja, mėšlas, jaunos piktžolės.
Gerai pūva: medienos pelenai ir anglys, daržo atliekos (kopūstų lapai ir kotai, pupelių virkščios ir pan.), vaisių ir daržovių lupenos, seni šiaudai ir šienas, daugiametės piktžolės, išrautos su šaknimis ir žemės grumstu, velėna, nesumedėjusios medžių bei krūmų šakelės ir jauni lapai (po vasaros genėjimų).
Lėtai pūva: nukritę rudeniniai lapai, pjuvenos, medžių šakos ir žievė, sumedėję medžių ir krūmų ūgliai.
Organinių trąšų ir mineralų aprašymai
Mėšlas
Triušių mėšlas: N=2,4; P=1,4; K=0,6.
Labiausiai koncentruotas gyvūnų mėšlas.
Karvių mėšlas (pieninių): N=0,6; P=0,2; K=0,5.
Galima rasti įvairių sėklų, todėl patartina naudoti darant kompostą.
Jaučių mėšlas: N=0,7; P=0,3; K=0,4.
Galima rasti įvairių sėklų, todėl patartina naudoti darant kompostą.
Vištų mėšlas: N=1,1; P=0,8; K=0,5.
Greitai reaguoja su augalu, greičiausias suyra iš visų mėšlo rūšių. Naudoti atsargiai, galimi augalo nudegimai. Siaubingas dvokia.
Arklių mėšlas: N=0,7; P=0,3; K=0,6.
Vidutinis irimo laikas. Taip pat galima rasti įvairių sėklų, todėl patartina daryti kompostą.
Ančių mėšlas: N=0,6; P=1,4; K=0,5.
Ypatingų pastebėjimų nėra.
Avių mėšlas: N=0,7; P=0,3; K=0,9.
Ypatingų pastebėjimų nėra.
Dykumų šikšnosparnių mėšlas (Guano): N=8; P=4; K=1.
Greitai reaguoja su augalu, naudoti įmaišant į žemę arba darant tirpalą – „arbatą“.
Urvinių šikšnosparnių mėšlas (Guano): N=3; P=10; K=1.
Greitai reaguoja su augalu, naudoti įmaišant į žemę arba darant tirpalą – „arbatą“.
Jūros paukščių mėšlas: N=1; P=10; K=1.
Organinių trąšų miltai
Žuvų miltai: N=5; P=3; K=3.
Naudojama darant kompostą arba maišant į žemę keletą mėnesių prieš naudojimą. Šiek tiek šarmingi.
Dumblių miltai: N=1; P=0,5; K=2,5.
Turi augimo hormonų ir fermentų.
Sojų pupelių miltai: N=7; P=0,5; K=2,5.
Medvilnės sėklų miltai: N=6; P=2,5; K=1,5.
Visada naudokite iš patikimo tiekėjo, nes gali būti prisotinti pesticidų.
Kaulamilčiai: N=1; P=11; K=0.
Kraujamilčiai: N=11; P=0; K=0.
Aukščiausias azoto kiekis iš visų organinių trąšų. Greitai reaguoja su augalu.
Žuvų emulsija: N=4; P=1; K=1.
Į sudėtį taip pat įeina 5% sieros.
Žuvų emulsija gaunama iš skystų atliekų atlikusių po žuvies taukų ar maisto produktų gamybos.
Mineralai
Kiaušinių lukštai: N=1,2; P=0,4; K=0,1.
Į sudėtį taip pat įeina kalcis. Prieš naudojimą išdžiovinti ir sutrinti į miltus.
Kalkakmeniai, klintys (dolomitiniai) : N=0; P=0; K=0.
Sudėtį sudaro 51% kalcio, 40% magnio ir kitų mineralų. Dažnai naudojamas norit pakelti pH.
Kalkakmeniai, klintys (kalciniai): N=0; P=0; K=0.
Taip pat kelia pH, bet sudėtis kitokia: 65-80% kalcio, 3-15% magnio.
Vėžiagyvių kiautai: N=4,6; P=3,52; K=0.
Prieš naudojimą labai gerai sumalti. Sudėtyje - daug kalkių.
Medžio pelenai: N=0; P=1,5; K=7.
Naudojami pH pakėlimui. Stiprus šarmas, todėl reikia naudoti atsargiai. Taip pat turi daug mikroelementų.
Granito miltai: N=0; P=0; K=5.
Susideda iš 67% kvarco (silicio dioksidas) ir 19 gyvybinių mineralų.
Akmens fosfatas (rock phosphate): N=0; P=3; K=0.
Fosforo turtingi mineralai. Dažniausiai naudojami trąšų ir gyvulių pašaro gamyboje. Į sudėtį įeina 11 mitybinių mineralų. Žemės ūkyje trąšoms naudojami dažniausiai turi apie 30% fosforo pentoksido (P2O5), ~5% kalcio karbonato, <4% geležies ir aliuminio oksidų.
Kitos organinės medžiagos
Plunksnos: N=15; P=0; K=0.
Prieš naudojimą gerai susmulkinti. Naudoti kompostui.
Plaukai: N=14; P=0; K=0.
Prieš naudojimą gerai susmulkinti. Naudoti kompostui.
Naudota informacija iš:
http://boards.cannabis.com/organic-grow ... waste.html
http://www.greenmanspage.com/guides/organic.html
http://www.thctalk.com/cannabis-forum/s ... .php?t=194
http://www11.brinkster.com/bituke/strai ... mpost.html
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=741
Galima atsisiųsti: http://elekta.lt/~ziene/organines_trasos_nnpk.pdf
Apie protingas ir neprotingas daržoves:
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/g ... s-5783&l=2
Nors kaip vienas kalifornietis neperseniausiai pasakė - kanapė tai nėra augalas. :)
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/g ... s-5783&l=2
Nors kaip vienas kalifornietis neperseniausiai pasakė - kanapė tai nėra augalas. :)
BOB - Bombs Over Bagdad!
Sis nezymus puslapiukas lyg gyvybes eleksyras visam forumui...
visa PRASME slypi tame kas mums duota.Galima grozetis paveikslu is salies,bet teisybe yra buti tame paveiksle.
Musu dumai-man malda padedanti sustoti,isiklausyti ir kreipti savo zingsni taikos,ramybes ir meiles link:to subalansuoto rato,to didziojo ekologinio ukio kurio seimininku beesas pats Auksciausias.
su pagarba broliai ir seserys
visa PRASME slypi tame kas mums duota.Galima grozetis paveikslu is salies,bet teisybe yra buti tame paveiksle.
Musu dumai-man malda padedanti sustoti,isiklausyti ir kreipti savo zingsni taikos,ramybes ir meiles link:to subalansuoto rato,to didziojo ekologinio ukio kurio seimininku beesas pats Auksciausias.
su pagarba broliai ir seserys
-
energetiniai gluosniai
- Patyręs
- Pranešimai: 396
- Užsiregistravo: 2006-10-05, 17:20
- Reputacija: 1
Perkeliu iš sėklų daiginimo skilties mėnulio agrokalendorių balandžiui:
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1694. Šią savaitę mėnulis palankus daiginimui-sodinimui. Verta spėti - blogiau tikrai nebus, o ir vasara ant nosies jau.
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1694. Šią savaitę mėnulis palankus daiginimui-sodinimui. Verta spėti - blogiau tikrai nebus, o ir vasara ant nosies jau.
,yoŠis blog'as yra sukurtas tam, kad pristatyti N. I. Kurdiumovo knygą Protingas daržas.
http://kurdyumov.blogas.lt/
http://kurdyumov.blogas.lt/
Neremkim narkotikų prekeivių
http://icmag.com/ic
http://icmag.com/ic
Iš http://www.organic.lt/lt/pages,id.155
Natūrali augalų apsauga, trąšos
[ nuotrauka ] [ nuotrauka ]
[ nuotrauka ] [ nuotrauka ]
Natūrali augalų apsauga, trąšos
[ nuotrauka ] [ nuotrauka ]
![[ nuotrauka ]](http://img116.imageshack.us/img116/2900/39804377.th.jpg){kind=link}
![[ nuotrauka ]](http://img16.imageshack.us/img16/7046/16383686.th.jpg){kind=link}
[ nuotrauka ] [ nuotrauka ]
![[ nuotrauka ]](http://img7.imageshack.us/img7/2815/94659889.th.jpg){kind=link}
![[ nuotrauka ]](http://img116.imageshack.us/img116/8049/88990768.th.jpg){kind=link}
Neremkim narkotikų prekeivių
http://icmag.com/ic
http://icmag.com/ic
Re: Ekologinė žemdirbystė
Šitnamį sugalvojau nediduką padaryti. Radau "protingą šiltnamį" čia:
http://esu.failai.lt/wp-content/uploads ... movas2.pdf
Automatinis ventiliacijos angos atidarymas:
9-ame puslapyje 3 Hidrauliniai
Įdomu, iš ko galima tokius mechanizmus pasidaryti? Elektrinius kokius konstruoti atidarymo mechanizmus, bet kaip tai netraukia ta elektra šiltnamyje.
Pats šiltnamio principas- esu girdėjęs, kad įgilinti į žemę šiltnamiai duoda daug derliaus iš mažo ploto. Tačiau pats "gyvo" tokio šiltnamio nemačiau. Pati logika gal ir nieko- vėdinant skersvėjai nepučiau per augalų šaknis/dirvožemį, staigiai nedžiovina, žemė sukaupia daug šilumos ir naktį ne taip atšala, medžiagų mažiau reikia (plėvelei, konstukcijoms) ir t.t. Tik klausimas kiek giliai įkasti ir ar tikrai verta? Ir patys žemių sutvirtinimai- betoną lieti? Bet ar "sveika" bus augalams?
http://esu.failai.lt/wp-content/uploads ... movas2.pdf
Automatinis ventiliacijos angos atidarymas:
9-ame puslapyje 3 Hidrauliniai
Įdomu, iš ko galima tokius mechanizmus pasidaryti? Elektrinius kokius konstruoti atidarymo mechanizmus, bet kaip tai netraukia ta elektra šiltnamyje.
Pats šiltnamio principas- esu girdėjęs, kad įgilinti į žemę šiltnamiai duoda daug derliaus iš mažo ploto. Tačiau pats "gyvo" tokio šiltnamio nemačiau. Pati logika gal ir nieko- vėdinant skersvėjai nepučiau per augalų šaknis/dirvožemį, staigiai nedžiovina, žemė sukaupia daug šilumos ir naktį ne taip atšala, medžiagų mažiau reikia (plėvelei, konstukcijoms) ir t.t. Tik klausimas kiek giliai įkasti ir ar tikrai verta? Ir patys žemių sutvirtinimai- betoną lieti? Bet ar "sveika" bus augalams?