cia is desimt mokslininku pasiekimu atsidure sis 9 vietoje.
Devintoji vieta paskirta biologams ir jų atliktiems ABA hormonų tyrimams. Ascizo rūgštis arba tiesiog ABA yra laikoma vienu svarbiausiu augalų hormonu, reguliuojančiu augimo procesą bei pumpurų formavimąsi. Be to, abscizinė rūgštis taip pat reguliuoja vandens balansą augaluose. Jei tik vandens kiekis sumažėja augale, turgorinis ląstelės slėgis taip pat krinta, tuomet inicijuojama augalo ABA hormono gamyba. Esant normalioms išorinėms sąlygoms specialūs baltymai phosphatase blokuoja ABA hormono gamybą.
Didėjantis ABA hormono kiekis įjungia „ekonominį“ augimo režimą, kurio metu pamažu užveriamos ląstelių žiotys bei ima veikti kiti vandens taupymo mechanizmai. Mokslininkus jau senai domino galimybė dar prieš ateinančią sausrą padidinti augaluose ABA hormono koncentraciją ir taip augalus paruošti ekstremalioms sąlygoms – galbūt tai padėtų jiems pergyventi sausrą. Bėda tame, jog ascizo rūgšties sintetinė gamyba yra labai sudėtinga ir brangi.
Štai todėl didelių vilčių teikia biologų mokslinis tyrimas, kurio metu jiems pavyko nustatyti, kaip ABA hormonas įtakoja augalo ekonominį režimą ir kokius konkrečiai baltymus jis paveikia. Šios žinios mokslininkams suteikia galimybę ieškoti ekvivalentiškų medžiagų, atliksiančių ABA hormono funkcijas ir tuo pačiu žymiai lengviau sintezuojamų.
Jeigu tokios medžiagos pasirodys naudingos padedant augalams išverti sausras, žymiai padidės galimų žemdirbystės plotų – ypač sausrų kamuojamuose regionuose. Tiesa, tyrimą atlikusiems Europos mokslininkams labiausiai rūpi ne pasaulinės bado problemos, o galimybė sausrų kamuojamuose regionuose auginti energetinius augalus – tarkim biokuro gamybai tinkamus kukurūzus.
(daugiau galite rasti cia.)
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/i ... 21/368&l=2
butu idomu pritaikyti kanapelei...