Tema senoka, bet ir aš norėčiau porą žodžių brūkštelt. Pradėsiu nuo to, kad iš esmės turiu panašių problemų ir "gruzų", todėl galiu bandyti pateikti panašius patarimus, kuriuos galėčiau pateikti sau pačiam.
Visų pirma, labai padeda suvokimas, kad esi nevienas su savo požiūriu, yra ir kitų žmonių, kurie puoselėja tavo vertybes ir bent jau panašią mąstymo kryptį. Taip, tiesa, yra daug žmonių, kuriem viskas poh. Bet čia jau kolektyvinės žmonių mastymo disfunkcijos padarinys, jo pasekmė yra tai, kad niekam niekas neberūpi, gal tai yra taikos kaina, nes Europa karo nematė jau daugiau nei 60 metų ir žmonių niekas nebevienija, o gal vesternizacijos pasekmė ir žmonių intelekto smukimas. O gal tai skatina tai, kad žmonės nebesugeba suvokti vienas kito?
Antra, susidraugauk su savim. Ramiai atsisėdęs pabandyk išsinagrinėti dėl ko taip jautiesi, bet tai turi būti nepaviršutiniška, o gili savianalizė. Stebėk kas skatina tavo neigiamas emocijas, kodėl tu jom pasiduodi, kas labiausiai tave neigiamai nuteikia, kodėl būtent TAI tave labiausiai neigiamai nuteikia ir panašiai. Nebijok užsirašinėti, tai padeda struktūruoti tavo pačio mastyseną.
Trečia - veikla. Vyt blogas emocijas puikiai padeda sportas. Pačiam man idealus variantas yra kroso bėgimas, o grįžus namo apšilus pasidaryti atsispaudimų, atsilenkimų, nugaros pratimų ir t.t. O gal tau patinka joga ar kažkas ramesnio? Tada pasiieškok kokių nors tokio tipo būrelių, kur kaip bonusą galbūt rasi savo bendraminčių.
Ketvirta - geros knygos. Turiu porą patarimų. M.Aurelijus "Sau Pačiam" (jei esi linkęs į antikinę filosofiją, o iš esmės ji yra lengvai suprantama tačiau pilna labai gerų minčių) ir Eckhart Tolle "Naujoji Žemė" (rytų filosofija paremta knyga, kurioje kalbama apie žmogaus tikrąjį
AŠ ir jo
EGO, kuris ir kelia tas visas neigiamas emocijas. Ši knyga atveria daug mastysenos lygių ir padeda atsikratyti betkokios neigiamos emocijos
Tai tiek, sekmės
ne visuomet padeda ypač kai tos bėdos yra įsišaknijusios. Man skaudžiausia vieta yra jausmai ir įspudis jog visas gyvenimas eina priešais mane. Gėriau vaistus kurie padėjo mesti rūkyti, mečiau sekmingai, tačiau dėl jų buvau puolęs į vidinę depresiją. Neapsakomai liūdnas būdavau, net kai ir 
. Dabar ieškau kažkokios tai veiklos gyvenime, ne darbo, o šiaip kažko kas man padėtų rasti tai ko trūksta manyje. Tačiau netgi negaliu nuspręsti tiksliai kas mane verčia depresuoti ar meilė kuri nutrūko prieš gerus 3 metus. Ar kažkas kitas. Galbūt tai ir žmonės kurie mane supa. Atrodo, kad būčiau iš kito pasaulio. Gyvenu su puspročiais, pyktis ima kodėl visi elgiasi taip, o ne taip kaip man atrodo jie turėtų elgtis. Matau kaip žmonės vieni kitus iškeičia į pinigus. Teko gyventi užsienyje. Ten kita politika, dėl kurios negalėjau pasilikti ilgiau. O čia kartais norisi pakeisti gyvenamąją vietą be priežasties. Tiesiog, kad surasčiau kitą kultūrą, kitokius žmones ir pnš. Aš esu anti-materialistas, o gal tiksliau išsireiškus tiesiog idealistas, man patinka mintis koks galėtų būtų pasaulis arba kokį norėčiau gyventi. Nors daugelis iš šių dalykų tik Utopija 
Dar viena problema tikriausiai ta, kad neturiu draugų. O, taip.. tikrai neturiu. Smėlio dėžės draugų jau senai nebėra. Kiti keliai, interesai. O šiaip nežinau kas yra ar aš toks blogas tiems su kuriais būnu.. nors visą laiką gerbiu tuos kurie mane žavi, saugau draugystę, paslaptis, niekada neiškeisčiau draugo už pinigus. O jie man tiesiog išslysta iš rankų. Kažkoks žiaurus pasaulis atrodo, kai tie kuriuos tausojai ir padėjai tavęs atsikrato. Ir net nesijaučia skolingi. Iš aplinkinių poelgių atrodo, kad visas netenka prasmės dėl pinigų. Beja, klausausi Čill Out. Ir manau, kad jau čia turėčiau sustoti. Norėčiau išgirsti jūsų istorijas. Galbūt apie kažką ir padiskutuoti. Malonu būtų sulaukti bendraminčių. O svarbiausia gal kas kokių patarimų, kaip žvelgti į gyvenimą iš kitos pusės ir pnš? 
pora mėnesių pavėlavau, bet vistiek.. kaip dabar tu gyveni?