Sveiki vyručiai! Kurį laiką buvau, sakykim, "dingęs"

Žodžiu, grįžau paklausti Jūsų dviejų klausimų, vienas jų apie klimato kaitą ir sąlygas kanaplioms augti. Ar tikite, jog vieną kartą ateis toks metas, kad Lietuvoje augantys kanabiai pradės "vilkti"?
O dabar papasakosiu istoriją:
Ogi situacija tokia: keli metai atgal, už durų vegetavo mexican sativa. Ir.. tuom ir pasibaigė - atėjo debesis, pylė apelsino dydžio ledais (na gerai, LED lemputės dydžio) ir tiesiog išdrąskė mano vaiką.
Poto ėjo laikas.
Ir pernai rudeniop, keliaudamas namo iš viešojo transporto laukimo paviljono nupjoviau "iš oro" išdygusį Lietuvišką kanabisą. Atrodė saldžiai - Ne taip:
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... s-2005.jpg
Ir ne taip:
http://www.zum.lt/img/news/org_news_image_7193-8947.jpg
Bet va, va jau nuo šito
http://www.cannabissativa.com/wp-conten ... a_tree.jpg tai, to ką aš radau, tikrai neatskirčiau - identiška identifikacija, taip tariant.
Ir ką, grįžau namo. Namuose, ant lovos išprievartavau - nurengiau lapus, supjausčiau į gabalus, vieniems budams padariau manikiūrus, kitus rankom iškoliojau ir sutryniau dervų "kamolį", kitą suvartojau oraliniu būdu (suvalgiau), sėklų atrinkau, kotą džiovinau - karo4e negailėjau nieko. Ir kas gavosi? - CHUJNI*! budai išdegino trachėją, o rutulys suspaudė smilkinius ir per penkiolika minučių į miegą pernelyg įtraukė.
Tada išvykau į užsienį, mokslo šaknies griaužti.
Griaužiu lig šiolei, tik va 2012 vasarį į Lietuvą praktikuotis atvykau.
Laisvalaikiu, ką veikt - ne per daugiausia. Ir prisiminiau sėklas! Taigi, kaip žinoma nuo mažens esu botanikas, tai nusprendžiau gėlių pasiaugint. Daiginau dvi brandžiai atrodančias sėklas šiltam binto patale, kompaktinio disko "lovelėje". Tada vėl laikas ėjo ir augimas prasidėjo. Mama davė du vazonus, į kuriuos ėjo senelio kompostas ir orchidėjų, sakykim "smėlis". Augo, augo, augo. Augo, augo, augo. Ir štai abu man savo lytis parodė. Anksti, labai anksti, gal vieno mėnesio (man "po peniu" buvo, nes žinojau iš kur jie kilę - Lietuvos). Ir ką gi aš turėjau

? Ogi poną ir ponią! (Jų vardai buvo "1" ir "2"). Ponas pusantro mėnesio (kiek ir gyveno) buvo izoliuotas, nes labai dulkintis matėsi, kad nori. Jo, sakykim "spermą" (žinot, gi, ką turiu omeny) rinkau ir atsidėjau ateities žaidimams.
Na, o ant palangės tupinti
"sensi", išsigimusi ponia dar dabar tebekrauna lietuviškus kristalus ant savo mažučių "pumpurų". S*ka gražiai atrodė tie jos žiedai kai kurie vienu metu (stengiausi

- badžiau adata, skabiau išsigimusiu lapus, daviau šalčio, tamsos, ir dar uv švitinau iš "lazeriuko"), taigi du kartus paėmiau mėginėlių. Išdžiuvo iš akies apie pusantro "dži" ir atrodė "pusė penio". Praėjusį sekmadienį rūkiau apie pusę, bet kadangi turėjau dar ir "dilerinio šūdo" tai daug nesitikėdams - sumaišiau, taigi nesiskaito. Na, o va prieš gerą valandą apie ketvirtį pypkėj

buvo sudeginta akimirksniu. Išėjęs iš balkono nesupratau ar kažkas vyksta, tad nusprendžiau kostoną dar prasukt, į kurį keliavo apie pusė "dži". Anas irgi iš karto buvo supleškintas "per delnus" (žinot, kaip ten tarp pirštų įkiša splifą

ir per kumštį lupa į plautį). Ir ką Jūs manote, vyručiai! Galiu drąsiai teigti, kad aš dar dabar (praėjus daugiau negu valandai) vis dar kažkur esu! Štai čia iškyla ir antrasis klausimas:
-KUR AŠ?
Pabaiga.
Mane, jeigu be kompanijos parūkau, tai kartais ant teksto pramuša.. Nesakau, kad visiškai apsidaužiau, nesakau ir kad nieko nejaučiu, kažkas tikrai vyksta ir aš tikiu, jog įdėjus normalių pastangų į Lietuvišką (bent jau tą, apie kurį papasakojau) tikrai galima šį tą išspausti, tačiau garantinio štampo ant šio teiginio nededu. Taigi, vyrai, botanikai, mėgėjai ir profesionalai, kokia Jūsų nuomonė pirmu klausimu?