Kanapės mėgėjų lyga

bill rašė:Labas Rytas. Beprotybe - Na zinoma galima sakyti kad ji nera sukurta nes tai kas yra sukurta iki galo? Manau nieko kaip nebuvo pradzios taip nebus ir pabaigos ir tai mane gasdina, o jei tai ne tiesa tai buvo kazkada pradzia aisku kad buvo, gal.. ties tuom ir reikia sukoncentruoti demesi bent man tikiu jeigu tikrai labai nori, norai issipildo.

Vienintele žmogaus proto savybe ir yda yra beribyes nesuvokimas. O dėl zažigalkės, tai krč svarke jėga, nes tie paprasti pirštus bent jau man apdegina pastoviai.

oho kiek šiame forume neatsiskleidusių filosofų buvo

G. rašė:Atsargiai ant savęs taip sakyk, nes paskiau gali būti gaila

Beprotyste - apie nieka apgalvota

G. rašė: bill, ją vis dar kuri tu. Beprotybė taps viskuo, kai jai suteiksi proto

Nelaime taps laime kai jai suteiksi laimes.. Butu saunu jeigu zinociau kas yra viskas nes palei "mokslinius" apskaiciavimus as zinau kazkur apie 0.0001 "visko" tai kam sakyti viskas jeigu net nenutuoki kas tai yra? p.s man viskas zodis neatsisijuojasi su niekuom kaip ir begalybe, protu dulkinimas, tiesiog palengvinti zmogui tiksliau visiskai per mesti nuo esmes, esmė.https://www.youtube.com/watch?v=0XFudmaObLI

G. rašė:Kalbant realiai, tai gyvų bepročių nėra, visi kažkiek turi. Visi gimstam ne psichologais, o filosofais, mokslininkais

Taprasme? Bbz istikro kada mes gimem nes istikro tai mes sukurti, sukurti to kas susikure save, savo sukurtoje erdveja cia as vienas isisvaizduoju pradzia kaip maza juoda taskeli? Nes tai baisiai nelogiska reikia ismesti sitai. Is esmes kai atrodo kad is nieko taip nieko irgi zodzio nera nes nera nieko bet tipo kazkada jis buvo ir pyst taskelis ir jau nebera nieko jau visada bus kazkas, taigi is nieko.. susikure bbz kas, tai atrodo neymanoma, bet taip buvo ir kitaip buti negali, todel ojj kiek mes tezinom mazai .

Po sito atsakymo kazkaip net nebesinori atrasyneti y kitus . Keistas jausmas galvoti apie nieka nors tai melas kaip as galiu galvoti apie nieka jeigu jo nera ir atsistojus nuo kedes pamatyti kambari su tiek daug daiktu taip nuo pacios pradzios tipo ant siandienos persimeti ir boom Man patikdavo sakyti As esu, As esu, As esu ismokau is vieno ciuvo tada irgi pareina impulsai visko kas aplinkui, viskas taip paryskeja kaip gerai uztaikius gandzos kieki bet greitai ir praeina dabar net nematau tikslo tai daryti bet budavo idomu.

bill rašė:. O dėl zažigalkės, tai krč svarke jėga, nes tie paprasti pirštus bent jau man apdegina pastoviai.

Traukti į save reikia kai degini ,tada liepsna siurbiama į bongo kalpoką ,o ne kyla į viršų kur tavo pirštai.
Patirties nėra pakankamai.

[ nuotrauka ]

Viskas... kokiam kontekste pasakysi, kokią prasmę suteiksi, tokia ji ir bus Jaučiu, kad žinoti absoliučiai viską yra lygiai tas pats, kas ir nežinoti absoliučiai nieko Ta prasme, kai žinai viską, ta visišką ultimatumą, visas įmanomas ir neįmanomas žinių žinias sužinai, žodžiu - žinai 100%, tai tada būna kas? Turbūt logiška, kad nieko Tačiau čia jau įsikiša begalybės sąvoka, kai visada gali pridėti dar vieną dėmenį. Galiausiai prieini naują 0%, nes praėjusį 100% jau žinai, o prie naujo 0% gali vėl gilinti žinias į X > 0%.
Esybė kaip esybė, ji pati negali būti statoma į rėmus dėl to paties dalyko - [ nuotrauka ]. Mes, žmonės, žodžius, sąvokas ir terminus, kurie turi ribas, išradinėjam tik tam, kad ir toliau galėtume tai daryti. Dėl progreso, dėl laiko tekmės. Kokio laiko? Vienintelio egzistuojančio - esamojo. Praeitis ir ateitis ribojami mūsų išgyvenimais, pagal juos galim atsiminti praeitį ir modeliuoti ateitį. Tai kas yra kūrėjas? Ne kas kitas kaip tik pats individas, kuris ir uždavė klausimą.
Atsimenu, kažkada čia forume siūliau prieš miegą bandyti kaip įmanoma daugiau atsiminti savo praeitį, atsiminti patį seniausią išgyvenimą iš vaikystės ar kūdikystės ir varyt dar toliau atgal. Žodžiu, pažengiau aš čia šitoj srity ir dabar puikiai įsivaizduoju, kas buvo "Aš" kai mano tėvų gametos dar net nebuvo susilieje. "Aš" buvo mano tėvai, "Aš" buvo mano tėvų tėvai, "Aš" buvo mano tėvų tėvų tėvai. "Aš" mes visi esame vienas, mes visi esame giminaičiai, vieni artimesni, kiti tolimesni, įsitikinsit tuo, jei pabraižysit savo genealoginį medį, bet kad nesigaišinti, va:

[ nuotrauka ]

Kur čia baigiau, jau nebesuprantu, bet mes visi juk pasidarėm savaime ir visi iš to paties - juodo taško? Aišku, galima manyti, kad va čia vyras ir moteris nusprendė, kad va suplanuosim vaiką, ji padarysim ir jis bus padarytas, bet jeigu šiek tiek iš už dėžės pamąstai, tai supranti, kad tas suplanuotas vaikas yra visiškai nesuplanuotas, o visiškai atsitiktinis. Planavimas yra subjektyvus veiksmas, kvarkiniam lygmeny planų niekas neruošia, viskas tiesiog vyksta. Štai dar paveiksliukas:

[ nuotrauka ]
Dėl 'wrong' ir 'right' tai čia yra perspektyvos klausimas, aš asmeniškai tikiu, kad ir 'wrong' ir 'right' yra abu teisingi ir neteisingi. Žo, priklauso, kaip pažiūrėsi ir kaip tą požiūrį įtakos mūsų subjektyvus praeities suvokimas ir tos praeities elementai.

Nežinau kaip jūs, bet aš evoliucijos teorija neabejoju. Ji šauni, ji turi daug missing link'ų, remiantis ja, galima mėginti vizualizuoti absoliučią [ nuotrauka ] esybę. Kam tai daryti? Kad aiškiau suprasti "Aš" erdvės ir laiko dimensijas. Neįmanoma apibrėžti to, kas būtų, jeigu nebūtų nė vieno žodžio, termino ar sąvokos, tai turbūt būtų beprotybė Bet mes tada vistiek būtume gyvi, egzistenciją suvoktume taip pat, kaip ir koks tai vienaląstis padaras... Ar išvis yra riba tarp visko ir nieko? tarp visatos pradžios ir pabaigos? O kaip dėl multivisatų teorijos? Faktas, kad pastovi yra tik pati esybė. Bet tada kodėl mes gyvenam? Atsakymas prieš pat nosį - kad gyventume. Kodėl? Todėl. Esam, kad būtume ir tiek. Dievai mus prakeikė ir padovanojo mums begalybę. Būtume kokie tai briedžiai, tai pofik, lakstytume sau po girias, graužtume medžius ir nesuktume sau galvų visokiom filosofijom, bet yra kaip yra, ne briedžiai mes, o žmonės. Nieko kito nebelieka kaip tik susitaikyti ir prisitaikyti prie būties... Gal parašom 10 taisyklių, kad visiems lengviau gyventi būtų? Gyvenam, kad gyventume ir tiek.. Atsakymas labai paprastas, o ką daryti toliau? Patys spręskim, turim laisvę, turim savo Edeną (Žemę) ir liuks, kiekvienas individualizuojamės ir sąmoninamės kaip mums patinka. Bažnyčia buvo uždraudusi, kvestionuoti Dievą, bet bažnyčios Dievas tupi rėmuose, o tikras, natūralus, ne žmogaus sukurtas Dievas - berėmis. Kažkas sakė, kad žmogus tai yra pati pati pati protingiausia ir tuo pačiu metu pati pati pati kvailiausia būtybė. Aš su tuo sutinku, nes jei nebūtume protingiausi, tai nežinotume, kad materijos gravitacinis poveikis iškreivina erdvės ir laiko kontinuumą ir, jei nebūtume kvailiausi, tai žinotume apie spąstus, kuriuos patys sau pasispendžiam to visai nenutuokdami Mokam pakilt, mokėkim ir nusileist

vartotikas rašė:

bill rašė:. O dėl zažigalkės, tai krč svarke jėga, nes tie paprasti pirštus bent jau man apdegina pastoviai.

Traukti į save reikia kai degini ,tada liepsna siurbiama į bongo kalpoką ,o ne kyla į viršų kur tavo pirštai.
Patirties nėra pakankamai.

[ Paveikslėlis ]

Ne tiesiog keistas blogas iprotis kažkoks laikyt ugnį

Va toki reikia, kam pirštai svyla http://www.grasscity.com/eu_en/i-tal-he ... 1-S0PmSxqA

As sutinku su tavimi ir viska puikiai suprantu bet tai tikrai nera gilus mastymas tu labiau apie zeme ir evoliucija as apie pradzios pradzia, apie gyvunus turiu savo teorija jie tai pat sukurti kaip ir zmogus ar kitaip buti gali? Sukurti kam? Kad galvotumem kad esam protingiausi, kad juos myletumem kad ju byjotumem isvis prie ko cia gyvunai totaliai minties nukreipimas kaip tau tai atsitiko netycia ir man dabar, taspats su betkuom visiskai net su mumis zmonemis,pacia zeme, groziu, garsu bet kuom tai nukreipia nuo tos vieninteles esmes. kas mes? Zmones. Ok Gyvunai pvz kate ir suo ir dar tukstanciai ivairiausiu butybiu. Zmones pvz zmones viskas vieninteliai ir reiksmingi. Koks dabar pasaulis mes matom koks buvo mes nezinom as speju jis buvo su zymiai maziau suknistu siekiu ir minciu nukreipimu kokiu dabar yra milijonai, milijardai, tik musu mintys gali atverti tiesa, ir nemanau kad gyvunai turi tiksla mums padeti susivokti kas mes nes jie tiesiog negali o zmones gali tiksliau mintys gali ir taip prasmes nera niekame nes prasme tiesiog negali egzistuoti. Tai gal gyvenkim ir dziaukimes tuom ka turim? Bet as tik tiesiog noriu suzinoti KAIP? atsidaro ne gyvybe bet nezinau kas nes as tiesiog to nezinau ir ar atsirado cia nezinau ar tinkamas zodis nes nes velgi kaip kazkas gali atsirasti? Niekas is nieko niekada nesusikurs, o man tik tiek ir idomu, pofik kam? kodel? kas mes? ne tame esme Dar karta noreciau pakartoti minciu nukreipimas visur kur tik gali buti todel mums labai sunku susikoncentruoti y esme pradzios pradzia tykiuosi supranti mane?

Naudoju BIC patį didžiausią. Ugnies pakankamai. Kai per smarkiai traukiu, visą ugnį sutraukiu ir ji užgęsta - reikia reguliuoti traukimą-traukti ne per smarkiai/ne per silpnai, o tai erzina. O dar kartais pirštai pasvyla. Traukiu hašą, kuris sunkiau įsidega, nei marytė. Hašas geras, atitinka visus kitur minėtus reikalavimus.
Vienintelė išeitis - gera svarkė?

bill rašė:As sutinku su tavimi ir viska puikiai suprantu bet tai tikrai nera gilus mastymas tu labiau apie zeme ir evoliucija as apie pradzios pradzia, apie gyvunus turiu savo teorija jie tai pat sukurti kaip ir zmogus ar kitaip buti gali? Sukurti kam? Kad galvotumem kad esam protingiausi, kad juos myletumem kad ju byjotumem isvis prie ko cia gyvunai totaliai minties nukreipimas kaip tau tai atsitiko netycia ir man dabar, taspats su betkuom visiskai net su mumis zmonemis,pacia zeme, groziu, garsu bet kuom tai nukreipia nuo tos vieninteles esmes. kas mes? Zmones. Ok Gyvunai pvz kate ir suo ir dar tukstanciai ivairiausiu butybiu. Zmones pvz zmones viskas vieninteliai ir reiksmingi. Koks dabar pasaulis mes matom koks buvo mes nezinom as speju jis buvo su zymiai maziau suknistu siekiu ir minciu nukreipimu kokiu dabar yra milijonai, milijardai, tik musu mintys gali atverti tiesa, ir nemanau kad gyvunai turi tiksla mums padeti susivokti kas mes nes jie tiesiog negali o zmones gali tiksliau mintys gali ir taip prasmes nera niekame nes prasme tiesiog negali egzistuoti. Tai gal gyvenkim ir dziaukimes tuom ka turim? Bet as tik tiesiog noriu suzinoti KAIP? atsidaro ne gyvybe bet nezinau kas nes as tiesiog to nezinau ir ar atsirado cia nezinau ar tinkamas zodis nes nes velgi kaip kazkas gali atsirasti? Niekas is nieko niekada nesusikurs, o man tik tiek ir idomu, pofik kam? kodel? kas mes? ne tame esme Dar karta noreciau pakartoti minciu nukreipimas visur kur tik gali buti todel mums labai sunku susikoncentruoti y esme pradzios pradzia tykiuosi supranti mane?

Blyn, šitas pacanas labai jaunas

Tu katik buvai nukreiptas nuo esmes saves paties. Ir tuo paciu mane nukreipiai taip as jaunas ir ka? Turbut tai jau ne toks didelis izeidimas kai tai priemu kaip komplimenta? Dabar galvok ka cia butu naudinga nuveikt kaip gerai butu parukyt parukyk ir galvok ble vel noriu kazko. Ir pastebejau rimtai kuo senyn tuo durnyn zmones(zmonyja) eina Turbut prisikaupia per daug minciu nukreipimu ir zemisku tikslu ir jau pofik pasidaro to ko atrodo nelemta suzinoti, o gaila.

Nu nėra rašyboje klaidų ,kaip daro mažiukai ir kaikurie sėklų pardavėjai.

"Ce maceu kaskur zinute" ir taip toliau.

bill, tau negilu atrodo, nes nepakankamai pasigilinai Esybės kaip ir begalybės pradžių pradžia kaip ir pabaigų pabaiga neegzistuoja, jos tiesiog nėra ir negali būti, nes jei sugalvosi pradžių pradžią, tu galėsi toliau galvoti apie pradžių pradžios pradžia ir taip tu gali varyt iki begalybės Pradžių pradžia gali laikyti savo paties gimimą, o pabaigų pabaiga - savo paties mirtį. Bet klausimas - kuo tu laikai patį save? Ar tu esi atkarpa esybės tiesėje ar tu esi pati esybės tiesė? Aš save laikau ir tuo ir anuo, bet į aukštesnį, "trečios akies" lygmenį vistiek keliu tai, jog "Aš" ir yra Dievas, aš esu viskas, aš esu visur ir aš esu visada. Meditacija - dalykas, kuris, bill, tau turėtų padėti rasti atsakymus ir sugalvoti, ko tu nori iš savęs paties Aš, pavyzdžiui, per įvairių tipų meditacinius seansus išmokau save laikyti tiek žmogumi, individu, asmeniu, piliečiu, individualiu homosapiens visuomenės nariu, "G.", aš turiu vardą, pavardę, esu tipiškas sveiko proto dvidešimt pirmo amžiaus žmogus, bet dar aš išmokau save (ir visus jus) laikyti Dievu, esybe, būtimi, nes nuoširdi meditacija iš tiesų žmogų paverčia transparentu, tu nebejauti absoliučiai nieko, bet žinai, kas būna kai tu nejauti absoliučiai nieko? Tu imi jausti VISKĄ! absoliučiai kiekvieną vibraciją, ir tu jauti, kad tu ne tik jauti viską, bet ir kad žinai viską, tuo metu tau nieko nereikia galvoti, nieko nereikia mąstyti, nieko klausinėti, neieškoti jokių atsakymų, viskas jau yra vietoje ir tau reikia tiesiog būti. Būti ir viskas. Tokia ir yra esmė Aišku, poto kelias dienas jautiesi kaip iš mėnulio iškritęs, bet tai yra neįtikėtinas potyris, kurį, mano manymu, turėtų patirti kiekvienas, bet aš tai labiau laikau sau, nes esu gobšolis, aš turiu paslapčių nuo paties savęs, tokie žaidimai čia vyksta, kad oj, garsiau pasireikšk ir į tikrai į beprotnamį uždarys dėl pernelyg lakios fantazijos Visi turime paslapčių, o kartais tos paslaptys taip gerai išdėliotos visiškai priešais akis, kad jų net nesimato Žmonės ir gyvunai sukurti tam, kad būtų. Jeigu tau reikia kažko daugiau - kurk daugiau. Taip turi būti, gali ir neturėti būti, bet turi, nes, jeigu mes jau kalbam apie VISAGALĮ KŪRĖJĄ, tai jis turi galėti viską ir nieko, kas yra absoliučios priešingybės. Taip, gyvenk ir džiaukis, kuo turi Bet, jeigu reikia daugiau - kurk daugiau.

bill rašė:kaip kazkas gali atsirasti?

paprastai, paima ir atsiranda, paima ir išnyksta, ir čia jau nebe smegenų krušalas, o fiksų fiksas, mokslininkai pastebėjo, kad yra dalelės, kurios *pyst* egzistuoja ir *pyst* nebeegzistuoja Kas čia darosi? Magija, stebuklai, realybė? Galbūt dalelės tiesiog keliauja per paralelines visatas? Gal tai turi kažką bendro su anti-materija? Įvykių horizontu? Sunku pasakyti... išsiaiškinti, kaip kažkas gali savaime atsirasti/išnykti, manau, gali padėti tik vienintelis įrankis - mokslas. Deja, šiandien mokslininkai dar nepaaiškino savaiminio atsiradimo ir išnykimo taip, kad tai būtų galima apiforminti kaip aiškų ir konkretų dėsnį - dėti naują pamatą, naujiems atradimams, naujiems, nematytiems, negirdėtiems ir netikėtiems "Dievo" kūriniams.

bill rašė:Niekas is nieko niekada nesusikurs

Susikurs, tik tas "Niekas" nebus tikrai "Niekas" jis bus "Niekas1 + Niekas2". Bet jeigu tu čia vėl apie absoliučią esybę, tai žinok, kad jos niekada nebuvo ir jos niekada nebus, nes ji yra tik visada

bill rašė:Dar karta noreciau pakartoti minciu nukreipimas visur kur tik gali buti todel mums labai sunku susikoncentruoti y esme pradzios pradzia tykiuosi supranti mane?

Labai puikiai tave suprantu ir labai linkiu, kad tiesiog mąstymas tau dažniau būtų ne kančia, o malonumas Aišku, toks hobis kaip mąstymas vargina, labai vargina.

Visų pirma malonu kad atrašei, antra, mastymas man visada buvo ir manau, bus malonus laiko praleidimas, esu pagalvojąs kad rašyti ir skaityti, du kart geriau nei sakyti ir klausyti.

Esybės kaip ir begalybės pradžių pradžia kaip ir pabaigų pabaiga neegzistuoja, jos tiesiog nėra ir negali būti, nes jei sugalvosi pradžių pradžią, tu galėsi toliau galvoti apie pradžių pradžios pradžia ir taip tu gali varyt iki begalybės

Nesutinku ir tai natūralu žmogui, kodėl? Galbūt nes aš to nesuprantu, tiesiog mano nuomone viskas turi pradžią ir GALBŪT pabaigą vienu metu pagalvojau kad tikrai begalybė egzistuoja ir prigavau save kodėl aš taip galvoju nes aš bijau nebegalvoti-mirties. ir norėjau pateisinti kad esu amžinas bet tiesa gali būti ir skaudesnė reikia daleisti gi ane?

G. rašė:Pradžių pradžia gali laikyti savo paties gimimą, o pabaigų pabaiga - savo paties mirtį. Bet klausimas - kuo tu laikai patį save? Ar tu esi atkarpa esybės tiesėje ar tu esi pati esybės tiesė?

Galiu bet aš noriu tos pradžios kai egzistavo niekas, o tai butu niekas neegzistavo nei mintis nei materija nei molekule nei tuštuma tiesiog visiškas niekas nors tai ne niekas tokio žodžio apskritai nėra nes niekas to dar negali paaiškinti. Dabar aš save laikau žmogumi, aštuoniolikos metų vaikinu su vardu visai kaip tu! Vienu žodžiu save laikau tuo kuo esu bet ir žinau/noriu tikėti kad esu kažkas daugiau ir kad mirtis nėra toks dalykas kaip aš įsivaizduoju pradžios pradžia, o gal tai ir yra.. Aš nei atkarpa nei tiesė dabar aš tiesiog žmogus bandantis išnaudoti tai kas mums duota didžiausia dovana, žinai kokia "

G. rašė:Aš save laikau ir tuo ir anuo, bet į aukštesnį, "trečios akies" lygmenį vistiek keliu tai, jog "Aš" ir yra Dievas, aš esu viskas, aš esu visur ir aš esu visada.

Sutinku ir nuoširdžiai tikiu kad tai tiesa. Bet netikiu kad aš galėjau pats save susikurti nors tai logiškiausias paaiškinimas kaip atsidaro visa kas esti. Bet tuo netikiu todėl lieka vienintelis ir tas pats klausimas pradžios pradžių pradžia.

Žinau kad turiu siela, nežinau ar ji nemirs mano kūnui mirus, nes siela atrodo taip pat kaip ir kūnas, sutampa viskas ir manau ji sensta taip pat kaip kūnas. Aš esu laimingas būdamas čia, dėkoju "sau" arba "nežinomybei" už tokias gražias dovanas ir bandau pažinti tai ką noriu pažinti nebijau mirti bet bijau mirties, nebijau klysti nes klaidos tai pamokos, šaunu kad esi tu G. kuris pabendravo su manimi, ačiū. Turbūt norėjau daugiau parašyti visko bet nemoku taip greitai rašyti ir mintys išplaukia kažkur į pasąmone tai nieko blogo .

bill rašė:esu pagalvojąs kad rašyti ir skaityti, du kart geriau nei sakyti ir klausyti.

eik jau? Maniau, kad aš vienintelis čia toks rašskaitys Įdomu, kodėl tik/net du kart geriau? Man turbūt taip pat atrodo, kad rašymas ir skaitymas yra efektyvesnė komunikacijos metodų kombinacija nei kalbėjimas ir klausymas. Žinoma, ne laiko prasme (rašyti užtrunka), o žinutės įsisavinimo, atitikimo norimai perteikti minčiai ir išliekamosios vertės prasme.

bill rašė:Nesutinku ir tai natūralu žmogui, kodėl? Galbūt nes aš to nesuprantu, tiesiog mano nuomone viskas turi pradžią ir GALBŪT pabaigą vienu metu pagalvojau kad tikrai begalybė egzistuoja ir prigavau save kodėl aš taip galvoju nes aš bijau nebegalvoti-mirties. ir norėjau pateisinti kad esu amžinas bet tiesa gali būti ir skaudesnė reikia daleisti gi ane?

Tik vienu metu pagalvojai, kad begalybė egzistuoja? Siūlyčiau net neabejoti. Juk žinai, kad prie bet kokios sumos galima pridėti papildomą dėmenį ir gauti didesnį natūralų skaičiu. Bent jau aš nematau prasmės ignoruoti begalybės sąvokos egzistavimo. Taip pat nematau prasmės ignoruoti begalinės materijos egzistavimo, nes, suprantu, tai nekoks argumentas, bet pagalvokim - jeigu mūsų suvokiama objektyvi tikrovė ribojasi tik vienoje visatoje, taigi, kas tuomet slypi už mūsų visatos? Niekas? Vargu, nes mokslininkai nustatė, kad kažkas, kažkur sprogo prieš 13+ milijardų metų ir kad iki šios dienos mūsų visata vis dar plečiasi, klausimas - į ką/kur? Kad tą/ten pamatyti mums tiesiog reikia tokio teleskopo, kuris galėtų parteikti mums informaciją, esančią toliau už regimo lauko. Tokio teleskopo informacijos perdavimo greitis turi aplenkti šviesos greitį. Nežinau, kaip jūs, kolegos, bet aš gana skeptiškai žiūriu į tai, jog šviesos greitis yra absoliutus bet kokio žmogaus protui suvokiamo greičio ultimatuminis maksimumas tik dėl to, kad mes vis dar nežinome nieko, kas galėtų būti greitesnis. Aš tikiu, kad anksčiau ar vėliau bus sužinota, kas ir kaip gali aplenkti fotoną. Kitavertus, kosmologai neatmeta ir multivisatos teorijos, bet čia vėl šusnis klausimų - kiek/kaip/kodėl ir t.t. mes labai daug nežinom, bet, kai pagalvoji... žinom irgi visai nemažai ir kuo toliau, tai žinom vis daugiau. Gyvename ir mokomės, kad galėtume pagrįsti savo įsitikinimus. Aš dar esu įsitikinęs, kad informacijos bitai kaip ir žmogaus (Dievo) gebėjimai yra begaliniai - viskas yra įmanoma, tereikia tik sugalvoti tinkamus klausimus ir sugalvoti tinkamus atsakymus. Mokslas - labiausiai žmonijos progresą skatinantis įrankis.
bill, jeigu ir toliau domėsies įvairiais mokslo tiriamais objektais ir nebijosi kelti klausimų, tai mirtis bus paskutinė tavo baimė, nes įsitikinsi, kad priešgimiminis, gyvenamasis ir pomirtinis gyvenimai yra vienos amžinos, begalinės esybės (tavęs) dalis.

bill rašė:Galiu bet aš noriu tos pradžios kai egzistavo niekas, o tai butu niekas neegzistavo nei mintis nei materija nei molekule nei tuštuma tiesiog visiškas niekas nors tai ne niekas tokio žodžio apskritai nėra nes niekas to dar negali paaiškinti. Dabar aš save laikau žmogumi, aštuoniolikos metų vaikinu su vardu visai kaip tu! Vienu žodžiu save laikau tuo kuo esu bet ir žinau/noriu tikėti kad esu kažkas daugiau ir kad mirtis nėra toks dalykas kaip aš įsivaizduoju pradžios pradžia, o gal tai ir yra.. Aš nei atkarpa nei tiesė dabar aš tiesiog žmogus bandantis išnaudoti tai kas mums duota didžiausia dovana, žinai kokia "

Supratau.

bill rašė:Sutinku ir nuoširdžiai tikiu kad tai tiesa. Bet netikiu kad aš galėjau pats save susikurti nors tai logiškiausias paaiškinimas kaip atsidaro visa kas esti. Bet tuo netikiu todėl lieka vienintelis ir tas pats klausimas pradžios pradžių pradžia.

Žinau kad turiu siela, nežinau ar ji nemirs mano kūnui mirus, nes siela atrodo taip pat kaip ir kūnas, sutampa viskas ir manau ji sensta taip pat kaip kūnas. Aš esu laimingas būdamas čia, dėkoju "sau" arba "nežinomybei" už tokias gražias dovanas ir bandau pažinti tai ką noriu pažinti nebijau mirti bet bijau mirties, nebijau klysti nes klaidos tai pamokos, šaunu kad esi tu G. kuris pabendravo su manimi, ačiū. Turbūt norėjau daugiau parašyti visko bet nemoku taip greitai rašyti ir mintys išplaukia kažkur į pasąmone tai nieko blogo .

Jeigu neapleisi mokslų, neprarasi smalsumo, fantazijos, kantrybės ir vilties, tu dar įsitikinsi Nesakau, kad tapsi religingu, bet tu dar perprasi tą Dievo konceptą ir sužinosi, kokią įtaką tai gali daryti Aš ir turbūt norėčiau daugiau parašyti, bet komentaro irgi galima perdozuoti, tai šiam kartui užteks

Labas rytas. Keistas siandien samoningas sapnavimas buvo, papasakosiu. Taigi jau nebepamenu ka sapnavau pries susivokdamas kad sapnuoju ir bandydamas pabusti, o labai gaila, bet esme ne tame, gerai sapnuoju kazka ir tada supratau kad sapnuoju, galvoju kad reikia pabusti, nieko baisaus nesapnavau tik pamenu kad galvoju tiesiog reikia atsimerkti bet negalejau. Aisku is vaikystes zinau kas yra samoningas sapnavimas ir miego paralyzius ir as to is dalies bijau ir nemegstu. Todel matydamas tik tamsa ir uzstriges tarp realybes ir sapno, puikiai pamenu kaip per sekunde sugalvojau kad reikia bandyti vel pradeti sapnuoti, greitai galvojau apie betka sukurdamas vaizda ir pradedamas jy sapnuoti, taip ir buvo, is miego paralyziaus per pora sekundziu perejau vel y sapnavima bet nesąmoninga, duodu 70% nes as to norejau, nes as tikrai nenorejau is samoningo sapnavimo pereiti y miego paralyziu tada atgal y samoninga sapnavima ir tada vel y miego paralyziu nes jau tada pats zinai kad reikia keltis paciam, bandai bet nepavyksta, tikrai nera malonu. Puikiai pamenu ka sapnavau, jau po miego paralyziaus bet tai nebuvo samoningas sapnavimas todel pabudau, svelniai ir graziai. Taigi kas mane labiausiai nustebimo ir idomiausia kaip man pavyko is paralyziaus taip greitai per pora sekundziu pereiti y paprasta sapnavima paciam to norejus. Tai va vel grystu y vaikystes nuotykius, saunu.

bill rašė:Labas rytas. Keistas siandien samoningas sapnavimas buvo, papasakosiu. Taigi jau nebepamenu ka sapnavau pries susivokdamas kad sapnuoju ir bandydamas pabusti, o labai gaila, bet esme ne tame, gerai sapnuoju kazka ir tada supratau kad sapnuoju, galvoju kad reikia pabusti, nieko baisaus nesapnavau tik pamenu kad galvoju tiesiog reikia atsimerkti bet negalejau. Aisku is vaikystes zinau kas yra samoningas sapnavimas ir miego paralyzius ir as to is dalies bijau ir nemegstu. Todel matydamas tik tamsa ir uzstriges tarp realybes ir sapno, puikiai pamenu kaip per sekunde sugalvojau kad reikia bandyti vel pradeti sapnuoti, greitai galvojau apie betka sukurdamas vaizda ir pradedamas jy sapnuoti, taip ir buvo, is miego paralyziaus per pora sekundziu perejau vel y sapnavima bet nesąmoninga, duodu 70% nes as to norejau, nes as tikrai nenorejau is samoningo sapnavimo pereiti y miego paralyziu tada atgal y samoninga sapnavima ir tada vel y miego paralyziu nes jau tada pats zinai kad reikia keltis paciam, bandai bet nepavyksta, tikrai nera malonu. Puikiai pamenu ka sapnavau, jau po miego paralyziaus bet tai nebuvo samoningas sapnavimas todel pabudau, svelniai ir graziai. Taigi kas mane labiausiai nustebimo ir idomiausia kaip man pavyko is paralyziaus taip greitai per pora sekundziu pereiti y paprasta sapnavima paciam to norejus. Tai va vel grystu y vaikystes nuotykius, saunu.

Sąmoningas sapnavimas ir astralinė projekcija du skirtingi dalykai.

Prie ko cia astralinė projekcija?

Kai kunas užmiega, o sąmonė lieka budri ir bandai keltis yra astralinė projekcija, nes tavo astralinis kūnas toj pačioj materijoj atsikelia, o sąmoningas sapnavimas yra kai samonė pusėtinai užmiega, bet staigiai atsirandi toj aplinkoj apie kurią prieš užmigdamas galvojai be jokių kėlimusi iš lovos. Man toks gliukas kažkada buvo, kad užmigau žiauriai pavargęs, prirūkęs ir namuose buvo dar vienas žmogus, pajutau, kad lyg ir pabūdau bet žiauriai sunku buvu atsikelt lyg suparalyžuotas, atsikėliau kažkaip ir mačiau save miegantį ir kaip tas žmogus virėsį arbatą paskui viskas kažkaip nuplaukė, atsikėliau po kelių valandų ir virtuvėj ant stalo radau neišgertą arbatos puodelį. Iš pradžių net nesupratau kas čia per nesąmonė, galvojau, kad persirūkiau tai ir sapnuojasi tokie vėjai, net nežinojau, kas ta astralinė projekcija, tik po kelių metų perskačiau kažkur straipsnį apie astralinę projekciją.

Hm, as kai prabundu ir pajauciu, kad negaliu atsikelt, issigastu ir tada tikrai prabundu, keleta kartu taip yra buve