laukinuk, matai, gali ir apkrauti ir palengvinti. Pats aš abejoju, kad mj gali nualinti sveiką širdį, jeigu žmogus nuolat palaiko "sveiką gyvenseną" (adekvačiai maitinasi, apturi ir protinio ir fizinio aktyvumo, palaiko higieną, žalingus įpročius kompensuoja naudingais, pernelyg nesivelia į stresines situacijas). Man pačiam kartais atrodo, kad nuo tabako ir nejudros kemšasi trombai, širdis, plaučiai silpsta, bet kai įpučiu, tai būna, kad kaiptik nuramina viską, atrodo dingsta pulsas visiškai, atrodo, kad net nebekvėpuoju

Būna ir kad parūkius pradeda stipriau pamušti. Visgi ir vienu ir kitu atveju krūtinės ląstos, pečių, nugaros ir bendri tempimo ir kvėpavimo pratimai tiesiog pramuša visas tabako š sankaupas kraujagyslėse, toks kaip "sielos dušas" apima, širdis gauna savo "sporto" dozę, po ko dažnai seka trumpas nesąmongingas, labai gilus kvėpavimas, bet taip natūraliai, žinai. Organizmas, atrodo, prasiturtina deguonimi, kad ne tik trombai prasivalo, bet ir nuo plaučių alvelolių dervos atšoka, visas kūno vidus grynai kaip iššveistas su kempine jaučiasi, o jeigu dar miegoti parūkęs nueinu.. o jeigu dar atsibundu, kai saulė plieskia į veidą, tada išvis

Žvalus atsikeliu su išplauta galva, grynai lengva tokia, nuotaika super gera, optimizmas, aktyvumas, tiesiog norisi save kažkur išlieti, kažką veikti, kurti, daryti, raumenys visi - energijos su +++ įkrova ir savaime visokie vaisiai, daržovės, sultys, riešutukai, vanduo atrodo kaip idealus maistas, o ne tai kad ten koks sūryje paskendęs bekono šliosas

Tai aš ir į mj vartojimą labiau žiūriu kaip į medicininį, o ne rekreacinį. Aš pripažįstu, kad turiu įpročių, kurie nėra naudingi mano kūnui, pripažįstu, kad vaikystėje apturėjau šiokių tokių emocinių dalykų, kurių dėka man dabar kartais būna sunku būti savimi ir pripažįstu, kad mj man padeda prisižiūrėti tiek savo kūna, tiek protą. Nebūtų man geriau nuo vartojimo, tai ir nevartočiau

Turėjau ir priklausomybę mj, bet išlipau tiesiog su tos pačios mj pagalba. Prirūkiau kartą hašišo ir tiesiog sugalvojau, kad bl, seni, kam tu dabar rūkai? Tau gi nereikia, tu gi nei ką veikti turi, nei ką, dabar šitas parūkymas tau gi visai nereikalingas. Na, nebent nori sėdėt ir bukai žiūrėt į sieną. Ir tada sau, būdamas apsirūkęs

pasakiau, kad apsirūkęs noriu veikti ir puft! Automatiškai nuo to laiko pasidarė, kad pūtimas tai nėra privalomas dalykas

aišku, daug kas gali nesuprasti šito, bet kas pradėjo anksti, kas įklimpo į stoner culturą, kur bongu diena prasideda, bongu diena baigiasi, o pačios dienos nieko daugiau nei šiaip šlitinėjimas, grindinio trinimas su galvoje klausomu "ką daryt?", tas supras.
Geriausias būdas išvengti stipriu ir nemalonių kalatojimųsi, tai tiesiog kaip minėjau - pasirinkti gerą set'ą (aiškus stuffas, nei per daug, nei per mažai, vartojimo priemonė) ir setting'ą (laiką, vietą ir kt. aplinkos poveikio elementus). Reikėtų vengti spontaniškų parūkymų ir ypatingai tokių, kurie yra "iš neturėjimo, ką veikti", nes būtent tokie "iš neturėjimo, ką veikti" ar tiesiog visiškai ne į temą parūkymai ir sukelia didžiausią stresą

ice, tau siūlau atkreipti daugiau dėmesio į dozavimą. Vienu kartu suvartojamus kiekius ir laiką, kada jie vartojami. Pasakyt kolegoms ar net sau pačiam, kad: "ačiū, man jau užtenka" arba "dėkui, bet dabar/šiuo metu nenoriu/negaliu" yra ne gėdingas, o atsakingas veiksmas. Imant paprastą poreikio tenkinimo pavyzdį: "Noriu atsigerti alaus", ok - išgeri vieną vienetą alaus - ok. Norisi dar? - Atsigeri dar - jau geriau nei ok. Dėl trečio vėl galvoji - dar? Nu, išgeri trečia - jau lafa. Ir klausimas turi pasistot kiekvienam toks - kiek aš dar galiu ant savęs išgerti, kad man nebūtų p*zda? Gal dar vieną? O gal nė vieno? Žodžiu, ką aš noriu pasakyti, kad sulig kiekvienu suvartotu vienetu, poreikis vartoti tik mažėja. Nereikia apsimetinėti kažkokiais didvyriais ir visiems vaizduoti: "ei, visi, žiūrėkit, kiek aš daug pakeliu, koks aš kietas", nes dažniausiai būtent tokie kietuoliai paskui ir guli apsimyžę, apšišikę, apsivėmę ir gaudo komas ar mirtį.
Dar iš savo patirties pasakysiu - galiu aš ir graminius tikrai gero skanko kasekus vienas sau daužyt, bet realiai mano tipiška dozė yra 0.1g. Jeigu stuffas silpnesnis, aišku, jo daugiau reikia, bet, jei žinau, kad stuffas yra tikrai atominis, tai gali pilnai užtekti net ir mažiau nei 0.1g dozės. Na, bet čia kiekvienam skirtingai, todėl tik kiekvienas pats gali žinoti geriausiai, kiek, ko,kada, jam reikia. Mūsų kūnai todėl ir yra mūsų kūnai, kad mes geriausiai juos pažinotume. Tuos visus širdies permušimus yra absoliučiai įmanoma sukontroliuoti, jeigu tik žinai, ką darai. Ir kažkokių specifinių žinių tam visai nereikia. Iš bendro išprusimo galima suprasti "ką aš padariau, kad mano organizmas jaučiasi taip ar anaip ir, ką aš galiu padaryti, kad kitą kartą jis jaustųsi dar kitaip ar taip pat". O sunkiausia iš esmės yra butent pradedantiesiems ir jauniems vartotojams, kadangi jiems tiesiog būna sunku suprasti, ką jie daro. DAugelis galvoja, kad parūkys va žolės ir automatiškai kažkur pasispaus "fun" mygtukas, iškart pasidarys, gera, linksma, juokinga, smagu ir visaip kitap malonu. Ganja išties veikia visai kitokiu principu - ji ištraukia tai, kas yra tavyje, vieni ją vartoja, kad nuo kažko pabėgtų, kiti vartoja, kad kažką atrastų, dar kiti - dėl abiejų išvardintų priežasčių. Būtų mano valia tai kiekvienam vartotojui, po lankstinuką, kaip saugiai vartoti, įteikčiau, bet dabar, kai nelegalu, tai, greičiausiai, būtų tiesiog traktuojama kaip skatinimas vartoti, o ne realus žalos mažinimas, kas iš tiesų tai ir yra

Daug ir kompleksuotai čia prirašiau, tikrai galėjau ir aiškiau, nu bet toks gyvenimas

Kartais mišrainę suvalgyti geriau nei pavienius, atskirus jos ingridientus
