Kanapės mėgėjų lyga

o ar tiesa jog zole stabdo augima?

Tiksliau sakyti, kad augimą ne stabdo, o lėtina (neseniai išėjo studija, kad žole piktnaudžiaujantys vaikai yra statistiškai žemesni ir mažiau sveria, bet greičiau lytiškai bręsta). Bet kokiu atveju, neužaugusiems, be gydytojo rekomendacijos, vartoti nedera.

http://www.drugfreeworld.org/drugfacts/ ... fects.html
bet kaip cia paskaiciau baisu net pasidare... Man LONG-TERM EFFECTS OF MARIJUANA visi yra

bet sake vienas zmogus jog nerukyk tris men ir praeis visi. tiesa? jei praeitu nebetureciau polinkio i zole, ir pamatyciau jog as kitoks zmogus pats nebenoreciau rukyt visam laikui, ir buciau pagaliau isejas is tos marihuanos kosmaro po 6metu kekviena miela diena. prirukes vel kai visadara rasau pjaunu gryba bet supraskit ir padekit gerieji zmones

Netiesa. "Praeis visi" tada, kada pradėsi rūpintis savimi, savo aplinkiniais ir savo aplinka, o ne kaip dabar gyvensi nerūpestingai ir be jokio atsakomybės jausmo. Tiesiog apsileidai, monogamija, turi susiimti savo šūdą, jeigu nenori nusižudyti. Nes, jeigu nesusiimsi, užsinorėsi pats save nudėti. Nenorėk to, geriau tiesiog susiimk ir tvirtai laikyk savo šūdą, kol dar nevėlu. Kuo tu rūpiniesi ir už ką tu atsakingas? Ką tu puoselėji ir vertini šiame gyvenime?
monogamija, šiaip dar tau patarimas - po mažiau rūkyk. Nebūtina kiekvieną kartą išsitėkšti taip, kad nieko paskui nesugebėtum daryti. Atkreipk dar tokį dalyką, kad kiekvienas vaistinis preparatas turi tam tikrą savo dozavimą, indikacijas. Žolė kai nelegali, tai niekas informacinių lapelių kaskart parduodamas neprideda, tai viską, supranti, reikia pačiam apsiskaičiuoti ir nusistatyti. Aš atsimenu savo "dienas", kažkas panašaus kaip tau darėsi tada, kada pūsdavau daugiau nei man reikia tam tikru momentu. Kitą kartą kai rūkysi, rūkyk per pypkę, o ne kaseką. Žinoma, be jokio tabako, gryną. Negrindink, neplėšyk, paimk su pirštais mažą mažą gabaliuką ir iš lėto neskubėdamas su mažom žirklutėm įsikarpyk tiesiai į pypkelę, kaip tik įmanoma smulkesniais gabaliukais, tegu sudulka viskas į tą kaušą. Ir kai prideginėsi, tai daryk per atstumą, t.y. - uždek žiebtuvėlį ar degtuką ar knatą ir su ugnim net nepriliesk stafo, tegu per orą užsidega, kai lupsi į plaučius. Kai tik pamatysi, kad yra žarija iškart gesink ugnį (paprastai mažiau nei pusės sekundės reikia) ir viską tiesiog susužarijink į save be ugnies. Jeigu užgęsi, žinoma, prisidek, bet ir vėl stengdamasis kuo mažiau pačios ugnies traukti. Nu ir žodžiu, kai baigsi traukti, neišpūsk tol, kol neapversi pypkės ir nemuši per delną, kad pelenai iškristų ir kol pelenų ant žemės neiškratysi (px, jų ten ne daugiau nei nuo taves per valandą dulkių nukrenta). Kai išpūsi, jeigu rūkai tabaką, eik parūkyti ir berukydamas pradėsi jausti, kaip pradeda kabinti. Su cizele kompensuosi psichologiškai trokštamus mj dūmus, kol tuo tarpu THC ir kita chemija iš mj jau darys savo darbą. Toliau veik, ką veikęs, tik nevaldyk tranporto priemonių. Kelis, o gal vos vieną kartą efektyviai ir ekonomiškai parūkęs suprasi, kad: "Bl, seni, kam aš tiek daug rūkiau, kai pilnai užtenka tiek nedaug?". Šiais laikais stuffas vaikšto ne tiki hipieweed'as, bet ir sunkūs skankai, kur THC 20%+, žmonės dozuoja ketvirčiais, pusėkais ar net gramais, o primesk, kad efektyvi THC dozė, kurią pajauti yra vapše nulis beveik. Pastebimą poveikį gali duoti vos 0.05g vidutinio (10-14% THC) stiprumo medžiaga, ar jauti mane? Tai, kad neįmanoma mirtinai apsinuodyti THC, tai dar nereiškia, kad reikia kosminiais kiekiais rūkyti ir tikėti, kad kas daugiau pakelia, tas kietesnis. Nif*ga taip nėra, nes kieti tie, kurie ne prašo pagalbos, o ją suteikia Pagalvok, dar kartą apie tai, kas tau svarbu ir ko tu nori. Kvailiausias dalykas, ką galėtum daryti, tai iškart kaip kirviu nukirst savo kanapių vartojimą. Abstinencijos sindromas nemalonus, aišku, bet turėk, o menį, kad jį palengvinti galima tuo pačiu kanapių vartojimu. Ir moksliškai tai pagrįsta, teorija ir praktika irgi čia yra akivaizdi, tik reikia atsimerkti. Pats patikimiausias ir lengviausias būdas susidoroti su "kanapių keliamais" negalavimais. Ne kanapės kelia negalavimus kanapėmis, o žmogus. Tu esi žmogus, kanapė tau čia, kad proto duotų, o ne tam, kad jį atimtų. Jah, palaimink šį žmogų!

G. rašė:Netiesa. "Praeis visi" tada, kada pradėsi rūpintis savimi, savo aplinkiniais ir savo aplinka, o ne kaip dabar gyvensi nerūpestingai ir be jokio atsakomybės jausmo. Tiesiog apsileidai, monogamija, turi susiimti savo šūdą, jeigu nenori nusižudyti. Nes, jeigu nesusiimsi, užsinorėsi pats save nudėti. Nenorėk to, geriau tiesiog susiimk ir tvirtai laikyk savo šūdą, kol dar nevėlu. Kuo tu rūpiniesi ir už ką tu atsakingas? Ką tu puoselėji ir vertini šiame gyvenime?
monogamija, šiaip dar tau patarimas - po mažiau rūkyk. Nebūtina kiekvieną kartą išsitėkšti taip, kad nieko paskui nesugebėtum daryti. Atkreipk dar tokį dalyką, kad kiekvienas vaistinis preparatas turi tam tikrą savo dozavimą, indikacijas. Žolė kai nelegali, tai niekas informacinių lapelių kaskart parduodamas neprideda, tai viską, supranti, reikia pačiam apsiskaičiuoti ir nusistatyti. Aš atsimenu savo "dienas", kažkas panašaus kaip tau darėsi tada, kada pūsdavau daugiau nei man reikia tam tikru momentu. Kitą kartą kai rūkysi, rūkyk per pypkę, o ne kaseką. Žinoma, be jokio tabako, gryną. Negrindink, neplėšyk, paimk su pirštais mažą mažą gabaliuką ir iš lėto neskubėdamas su mažom žirklutėm įsikarpyk tiesiai į pypkelę, kaip tik įmanoma smulkesniais gabaliukais, tegu sudulka viskas į tą kaušą. Ir kai prideginėsi, tai daryk per atstumą, t.y. - uždek žiebtuvėlį ar degtuką ar knatą ir su ugnim net nepriliesk stafo, tegu per orą užsidega, kai lupsi į plaučius. Kai tik pamatysi, kad yra žarija iškart gesink ugnį (paprastai mažiau nei pusės sekundės reikia) ir viską tiesiog susužarijink į save be ugnies. Jeigu užgęsi, žinoma, prisidek, bet ir vėl stengdamasis kuo mažiau pačios ugnies traukti. Nu ir žodžiu, kai baigsi traukti, neišpūsk tol, kol neapversi pypkės ir nemuši per delną, kad pelenai iškristų ir kol pelenų ant žemės neiškratysi (px, jų ten ne daugiau nei nuo taves per valandą dulkių nukrenta). Kai išpūsi, jeigu rūkai tabaką, eik parūkyti ir berukydamas pradėsi jausti, kaip pradeda kabinti. Su cizele kompensuosi psichologiškai trokštamus mj dūmus, kol tuo tarpu THC ir kita chemija iš mj jau darys savo darbą. Toliau veik, ką veikęs, tik nevaldyk tranporto priemonių. Kelis, o gal vos vieną kartą efektyviai ir ekonomiškai parūkęs suprasi, kad: "Bl, seni, kam aš tiek daug rūkiau, kai pilnai užtenka tiek nedaug?". Šiais laikais stuffas vaikšto ne tiki hipieweed'as, bet ir sunkūs skankai, kur THC 20%+, žmonės dozuoja ketvirčiais, pusėkais ar net gramais, o primesk, kad efektyvi THC dozė, kurią pajauti yra vapše nulis beveik. Pastebimą poveikį gali duoti vos 0.05g vidutinio (10-14% THC) stiprumo medžiaga, ar jauti mane? Tai, kad neįmanoma mirtinai apsinuodyti THC, tai dar nereiškia, kad reikia kosminiais kiekiais rūkyti ir tikėti, kad kas daugiau pakelia, tas kietesnis. Nif*ga taip nėra, nes kieti tie, kurie ne prašo pagalbos, o ją suteikia Pagalvok, dar kartą apie tai, kas tau svarbu ir ko tu nori. Kvailiausias dalykas, ką galėtum daryti, tai iškart kaip kirviu nukirst savo kanapių vartojimą. Abstinencijos sindromas nemalonus, aišku, bet turėk, o menį, kad jį palengvinti galima tuo pačiu kanapių vartojimu. Ir moksliškai tai pagrįsta, teorija ir praktika irgi čia yra akivaizdi, tik reikia atsimerkti. Pats patikimiausias ir lengviausias būdas susidoroti su "kanapių keliamais" negalavimais. Ne kanapės kelia negalavimus kanapėmis, o žmogus. Tu esi žmogus, kanapė tau čia, kad proto duotų, o ne tam, kad jį atimtų. Jah, palaimink šį žmogų!

Labai tu čia įdomiai. Esu skaites dar, kad tau 0,1 užtenka, tiesa? Gal gali dar aprašyt kaip ir kodėl šis tavo pateiktas rūkymo būdas yra efektyvesnis už paprastą? Gal turi dar kokių tips kaip taupyt žolę?

Jeigu reikia lengvo buzzo ir kad išlikčiau pilnai funkcionalus, (išskyrus transporto priemonės vairavimą, nes vairuoti reikia tik 'mint' kondicijoje), tada taip, užtenka ir 0,1. Jeigu reikia stipresnio hajaus, tada galima 0,2. 0,5 mane "jau padeda į vietą", 1,0 ir daugiau jau neša į kitus pasaulius. Žinoma, viskas dar priklauso ir nuo pačio stafuko, veislės ir kaip užauginta, kiek, kokių kanabinoidų, terpenų ir nuo to kaip pats jaučiuosi, ir kokie mano dienos įsipareigojimai yra. Suprantama, kad silpnesnės medžiagos reikia daugiau, stipresnės - mažiau. 0,1 yra tiesiog puikus kiekis išbandyti medžiagos stiprumą, o paskui jau pats skaičiuoji, kiek ir kokių parūkymų gausis iš turimo kiekio. -Omeny išlaikant organizmo tolerancijos THC'ui efektą- Kiek ir kokių parūkymų nori - tiek ir taip parūkai, visiškai nuo niekieno nepriklausomai. Net, jeigu ir kažkas dalinasi ar tu daliniesi stafu, tai reikia tik tiek pešt, kiek tau tuo metu reikia, o ne tiek, kad nahaliavu daugiau pritraukti ar kitą žmogų ar save kuo labiau nurūkyti (nebent toks yra tikslas, o ne tiesiog maloniai praleisti laiką). Visada iš kažko imant stuffą, reikia pasiteiraut, dėl jo kokybės, stiprumo. Stipriau ne visada yra geriau Būtent todėl ir yra išvesta šimtai, gal net tūkstančiai skirtingų kanapių veislių, kad kiekvienas žmogus, galėtų užsiauginti ar kitam užauginti tai, kas grynai tenkina poreikį, o ne tiesiog nudaužo ir tręšia pinigus. Juodoj rinkoj paprastai vaikšto labai ribotas kiekis veislių, nes retas egzotikas drįsta darytis pinigus iš to, kas užauginta iš širdies, o ne pinigų poreikio. Tie, kas augina iš širdies, su dideliu rūpesčiu, tai jų stafukai visada būna patys geriausi ir niekada niekada nedarys iš vartotojo kažkokio puslavonio, nes jau ir tam tikrų žinių bus įgauta vien tik įgyjant stufą.
O dėl minėto rūkymo būdo, tai čia primityviau už garinimą. Stuffas vistiek virsta pelenu, dega, bet dega lėčiau, žymiai mažesne temperatūra, kuri tiesiog nesudegina tiek daug veikliųjų medžiagų, t.y. tiesiogine ta žodžio prasme, mažiau poveikio tiesiog sudega liepsnoje. Yra toks paveikslas:

[ nuotrauka ]
[ nuotrauka ]

Tai deginant per atstumą, be liepsnos, temperatūra būna mažesnė, nei leidžiant liepsnai kontaktuoti su žole. Ir aišku toks būdas nėra toks efektyvus kaip garinimas, ar kaip valgymas (, kur organizmas pasisavina visą 100proc. materialo). Žodžiu, tai tuo ir efektyvesnis už paprastą, nes mažiau švaistoma, o jaučiama tiek pat ar net daugiau. + kažkiek sveikiau.
O taupyti žolės nereikia, visaip kaip ir pinigų - kiek reikia, tiek sau leidi ir visada proto ribose. Taupyti reikia nesąmoningai, sąmoningai reikia planuoti įplaukas ir išplaukas (apie stafuką ir pinigus čia eina kalba). Taupyti žolės nereikia, bet nereikia ir švaistytis, nes tik toks yra vienintelis būdas nesąmoningai taupyti savo psichinę ir fizinę sveikatą. Visi esam unikalūs, todėl mūsų alkiai ir sotumai niekada nebus vienodi, nors gali būti ir labai panašūs. Taupyti savo žolę? Kitų žmonių žolę? Žolė netaupoma, žolė planuojama

OMFG

Pradėjus vapinti, net jointo nebesinori. Plaučiai atsigavo, kvėpavimas palengvėjo bilekaip Vapinimui 0.1 išvis per akis, gramą galima taškyti visą pusdienį, žiauriai tauposi. Nors žinoma, kompanijoje jointui lygių nėra ir nebus, o ir pofig tie gramai, jie auga ant krūmo ir pinigais juos matuot ar kažką taupyt nėra prasmės

Gal turit patarimu is kur nusipirkti varpovaizeri?:)

G. rašė:Netiesa. "Praeis visi" tada, kada pradėsi rūpintis savimi, savo aplinkiniais ir savo aplinka, o ne kaip dabar gyvensi nerūpestingai ir be jokio atsakomybės jausmo. Tiesiog apsileidai, monogamija, turi susiimti savo šūdą, jeigu nenori nusižudyti. Nes, jeigu nesusiimsi, užsinorėsi pats save nudėti. Nenorėk to, geriau tiesiog susiimk ir tvirtai laikyk savo šūdą, kol dar nevėlu

Esu įsitikinęs, kad neveltui rašei mano paboldintus žodžius. Kiek man žinoma, mokslas tarp kanapių vartojimo ir savižudybių ar suicidal toughts neranda tvirto ryšio bet ir neatmeta galimybės. Išvis mokslas apie kanapes dar daug nežino. Pasidalink daugiau savo žiniomis apie kanapių nesaikingą vartojimą ir savižudybę

Praregėjes, rekomenduoju šitą. Arba šitą, jei pinigų tiek negaila. Pirmąjį senai naudoju, pilnai pakanka Antrasis geresnis, patogesnis (panašu kad geriausias rinkoje), bet brangus, man pvz. gaila tiek mokėt už jį.

Gal ne tiek žinios čia bus, labiau įžvalgos:

Visumoje tvirtas ryšys tarp kanapių vartojimo ir savižudybių ar suicidal thoughts niekada, manau, ir nebus atrastas, nes mokslas visumoje neveikia. Kad moksliškai kažką pagrįsti, turi būti tam tikras kontekstas, apibrėžtas tam tikras tiriamo reiškinio laukas, taigi ir visi ryšiai tarp kanapių vartojimo, suicidal thoughts ir savižudybių visada bus tik kontekstiniai, t.y. ryšys pasireikš tik tame kontekste, kuriuo apibrėžtas konkretaus tyrimo laukas, o ne visumoje. Generalizuoti, kad kanapės visada prisideda prie savižudybių skatinimo ar prevencijos negalima. Visuomet būtina nurodyti kontekstą, kad nedezinformuoti ir neklaidinti informacijos apie konceptą priėmėjų. Čia toks intro.

Suicidal thoughts ir bendrai savižudybės labiau yra organizmo backgroundo iššaukiamos problemos. Veikiant backgroundui, organizmo lygmeny neišvengiamai dar dalyvauja ir hormonai su neurotransmiteriais. Jų sąveikos su visu organizmu įtakoja daugybę funkcijų, bet šiam kartui užteks paminėti įtakojamą žmogaus elgseną, kurios ciklą daugmaž galima apibrėžti taip:
MINČIŲ NUOTAIKOS (0 fazė) MINČIŲ MATERIALAS MINČIŲ NUOTAIKOS (1 fazė) ARBA MOTYVACIJA TOLIMESNI FIZINIAI, PROTINIAI VEIKSMAI (minčių realizacija)
Taip yra, jeigu laikome, kad tie, kas negyvena/yra mirę, negali turėti ir realizuoti minčių.

Prieš tęsiant, turiu įterpti, kad kanapės žmogaus organizmą veikia taip, kad įėjusios į sistemą, tam tikrų hormonų ir neurotransmiterių išsiskyrimą gali tiek paskatinti, tiek prislopinti. Būtent dėl to ir dėl skirtingų kanapių vartotojų backgroundų, mes matom tyrimus, kurie tvirtina, kad kanapės sukelia psichologines problemas, ir matom tyrimus, kurie tvirtina priešingai - kad kanapės padeda įveikti psichologines problemas.
Įvedamos į organizmą, kanapių veikliosios medžiagos nepradeda nieko naikinti, nepradeda nieko kurti, jos tiesiog įsilieja į jau veikiančią sistemą ir, pristatydamos savo charakteristikas, ima su ja sąveikauti.
Paskutinį kartą kai naujinau savo žinyną (gal prieš metus) tai tema buvo tokia, kad šiuo metu nedidelė dalis mokslininkų tirtų fitokanabinoidų, žmogaus organizme gali veikti per tokius receptorius: CB1, CB2, GPR55, GPR199, GPR18 (dar bus atrasta daugiau)
Ir gali paskatinti organizmą išskirti tokius endokanabinoidus ar į juos panašias medžiagas, neurotransmiterių sąveikautojus: Anandamidą, 2Arachidonoil glicerolį, Oleilamidą, Arachidonoil dopaminą, 2Arachidonoil gliceril eterį, Virodhaminą, Lisofosfotidilinositolį ir Palmitoiletanolamidą (dar bus atrasta daugiau)
Tai, kas aukščiau parašyta yra tik smulkiausia dalis smulkmės, nes kanapėse susidarančių veikliųjų medžiagų gali būti šimtai -kaži, gal ir tūkstančiai..-, veikliąsias medžiagas priimantys receptoriai taip pat gali būti skaičiuojami šimtais ar tūkstančiais, veikliųjų medžiagų išsiskirti paskatinti endogeniniai junginiai taip pat gali būti skaičiuojami šimtais, gal tūkstančiais, o kanapių veikliųjų medžiagų išsiskirti paskatintų endogeninių junginių sąveikos su organizme jau buvusiais endogeniniais junginiais ir jų įtakojamomis funkcijomis gali būti skaičiuojamos net milijardais. Žmogaus organizmas protu nesuvokiamai sudėtingas organizmas, kurį analizuoti galima tik konkretiems masteliams priklausančiomis dalimis.
Taigi trumpai tariant, kanapės organizmo biochemiją veikia taip, kad py*dec. Visų procesų nesuskaičiuosi ir nepamatuosi per visą gyvenimą, nes žmogaus organizmas yra nuolat, tačiau dėsningai kintanti uždara materijos sistema, kurią besąlygiškai įtakoja atvira materijos sistema (vaizdas, garsas, skonis, kvapas, prisilietimai) ir skatina dvišalius pokyčius tiek žmogaus organizmo viduje, tiek žmogaus organizmo išorėje.

Baigęs intarpą, keičiu mastelį ir grįžtu prie elgsenos. Kanapių vartojimas įtakoja mūsų nuotaikas, mūsų minčių materialą, mūsų motyvaciją ir mūsų fizinius ir protinius veiksmus (minčių realizaciją). Ar šie dalykai susiję su noru nusižudyti? Beabejo. Ar tai susiję su noru nenusižudyti? Beabejo. Tai kas per paleva? Paleva tokia, kad apie savižudybę galvoti arba nusižudyti gali kiekvienas, nepriklausomai ar jis vartoja kanapes ar kanapių nevartoja. Paskatinti mintis apie savižudybę ir patį nusižudymą gali tik vienas dalykas - protas (organizme vykstančių sąveikų visuma išreikšta informacijos bitais, kurie atspindi konkrečius žmogaus jausmus ir tiems jausmams suteiktus žodinius pavadinimus). Kad labai jūsų nevarginti savo rašiniais ir kad pats nepradėčiau informacijos kąsti per daug nei galiu sukramtyti ir jums atryti, šoku prie išvados.

Kanapių vartotojas, įvesdamas kanapėse susidarančias medžiagas į savo organizmą, gali sukelti teigiamą arba neigiamą trumpalaikį arba ilgalaikį tam tikrų hormonų ir neutrotransmiterių disbalansą arba balansą. Jie gali būti tiek destruktyvūs, tiek kreatyvūs.
Jeigu vartotojas gyvena tokiame backgrounde, kur kanapių vartojimas yra smerktinas ir niekintinas dalykas, nenuostabu, kad tokioje aplinkoje gyvenančiam kanapių vartotojui mintys apie pabėgimą iš tos aplinkos, o nesant galimybei pabėgti iš aplinkos - apie pabėgimą iš gyvenimo, bus dažnesnis reiškinys, nei kad žmogui, kuris neturi savyje aspekto (kanapių vartojimo), kurį smerkia ir niekina jo aplinka.
Jeigu vartotojas gyvena cannabis-friendly background'e, tikimybė jam galvoti apie savižudybę ar nusižudyti bus mažesnė, kadangi toks žmogus, turėdamas bendro su savo aplinka, dažniau bus paskatinamas, palaikomas ir nebus nuvertinamas dėl turimo aspekto (kanapių vartojimo). Toks žmogus jaus kažkokį "šeimos" ar priklausymo tam tikrai grupei jausmę, jaus pareigą tą grupę vertinti, puoselėti ir saugoti. O tie, kas turi, ką puoselėti, saugoti, kurti, kam priklausyti - tie paprastai apie savižudybę negalvoja ir nesižudo, nes turi svarbesnių reikalų.
Mintys apie savižudybę ir savižudybės yra neatsiejamos nuo streso, kančios, nepasitikėjimo, savo vietos neturėjimo ir daugybės kitų negatyvių emocijų. O mintys apie gyvenimą ir gyvenimas neatsiejamas nuo priešingo.
Vis dėlto, mano manymu, pagalvoti apie savižudybę nėra kažkas labai tragiško. Esu tikras, kad daugybė žmonių, jeigu ne kiekvienas, yra pagalvojęs apie tai, koks būtų gyvenimas, jeigu jis nebūtų gimęs arba pagalvotų, kaip žmonės reaguotų jeigu jis staiga dėl kažko numirtų. Pagalvoti apie savo mirtį yra visiškai normalu ir galbūt net prasminga, bet pernelyg įnikti į tai "kas būtų, jeigu būtų" jau kelia žmogų į iliuzijų pasaulį ir plėtoja tas pačias iliuzijas ir jų realizavimąsį - pvz. iš to, kas būtų jeigu mirčiau netyčia į tai, kas būtų jeigu nusižudyčiau?. Nereikia labai daug gilintis į dalykus, kuriems nenorime suteikti reikšmingumo. Žmogus gali pasijusti nereikalingas net tada, kai jo aplinka impnuoja visiškai priešingai. Minties galia - pati stipriausia, nes minties galia yra gyvybės galia. Protas gali būti ir žaislas, ir ginklas. O kaip protu naudotis, žmogus gali išmokti pats ir su aplinkos pagalba.
Baigsiu kaip prašėi - nesaikingas kanapių vartojimas ir savižudybės. Visiems suprantamais žodžiais: žmogus, kuris be saiko vartoja kanapes, kelia organizme įvairius disbalansus ir per giliai ir per ilgam neria į iliuzijų pasaulį negu yra optimalu jo unikaliam organizmui, jo unikaliai sistemai. Lietuvių liaudies išminties posakis, kad: "Kas per daug - tas nesveika, o kas per mažai - tas irgi negerai" iš kartos į kartą keliauja ne šiaip sau, bet, deja, panašu, kad kuo toliau, tuo jis labiau pamirštamas. Dieną iš dienos be saiko prarūkius metus ir pasaulį mačius tik nurūkytomis akimis, sekančius metus nerūkyti bus sunku, nes organizmas bus pripratęs nusirūkymo ir todėl būdamas nenusirūkęs jaus protinį ar fizinį diskomfortą, stygių, trūkumą, abstinencijos sindromą, priklausomybę, apatiją, depresiją, motyvacijos dingimą - vadink kaip tik nori. Netekus mylimo, ar artimo, ar autoritetingo žmogaus taip pat pasireiškia depresijos, abstinencijos sindromai, priklausomybės tam žmogui aspektai, sunkumai susikaupti, stresai, atminties problemos ir pan. nes tai pasaka iš tos pačios istorijos. Visi labiau vertinti pradeda tada, kai netenka, nori atgauti tai, ko netekę, bet ne visada reikia atgauti netektų dalykų, kartais reikia susigyventi ir judėti toliau. Diskomfortas yra streso analogas. Stresas - visų ligų ir savižudybės motina. Nesaikingas kanapių vartojimas yra nerūpestingas ir neatsakingas, aplaidus ir destruktyvus kanapių vartojimas. Neatmetama galimybė, kad kanapių vartojimas GALI skatinti savižudybes yra dėl to, nes egzistuoja galimybė kanapes vartoti nerūpestingai, neatsakingai, aplaidžiai ir destruktyviai. Priešingai - saikingas, atsakingas, rūpestingas, subalansuotas ir kreatyvus kanapių vartojimas kaip tik kelia motyvaciją ir skatina norą gyventi ir kurti gėrį.

Tai grįžtant dar prie pradžioj minėtų mokslo tiriamų reiškinių laukų ir kontekstų. Kanapių vartojimas kanapių vartojimui nelygu, nes kanapių vartojimas yra skaldomas į vartojimą su protu (kontekstas nr.1) ir į vartojimą be proto (kontekstas nr.2). Kaip kanapes vartoti yra gerai ir kaip kanapes vartoti yra blogai turbūt visiem aišku, kad pirmam kontekste gerai, o antram blogai, kad pirmą kontekstą reikia skatinti, antro vykdyti prevenciją. Dėl to iš manęs niekas niekada nesulauks visuminio disso ant kanapių, kad anos neva yra dėl kažko kaltos, kažką sukėlė ar sugadino. Aš esu žmogus, kuris atsakomybę už savo veiksmus prisiima sau, o ne nušluoja ant negyvų objektų su kuriais sąveikauja. Ne automobilis kaltas, kad penkiolikmetis įlėkė į medį ir ne alkoholis kaltas, kad kažkas juo mirtinai nusinuodyjo. Kaltas ir ne šautuvas ir ne kulka, kurie ištaškė kažkieno smegenis, tai lygiai taip pat kaltas ir ne kasekas, po kurio biški sunku kažką atsiminti ar liūdna. Kaltas protavimo stygius. Tai mano tokie nuostatai.
O šiaip, kilmantai, norėtųs man pagaminti kokį rimtą, išsamų, patogų ir tvarkingą veikalą apie kanapes ir savižudybes, bet tiesiog nelabai tam laiko sugebu pasiskirti. Ne pati lengviausia užduotis apie sudėtingus dalykus kalbėti nesudėtingai, nes vienos mintys skuba augti dar kitoms nespėjus prinokti nemažai mind gapų šiam poste palikau ai, kadanors patikslinsiu, prisegsiu nuorodų, tyrimų, grafikų kokių nors, paveiksliukų gal dar , kad maloniau žiūrėti būtų Žodžiu, kolkas tiek.

Už šį postą
[ nuotrauka ]

Seni, o kaip su tolerance break? verta pasėdėt mėnesį be jos, susidėliot prioritetus gyvenime (geriau įvaldyt data science & statistics, kad galėčiau freelancint; susidėliot prioritetus darbe, nes nebesufokusuoju dėmesio ir mano darbo diena apsiriboja betiksliu scrollinimu monitoriuje; igyt daugiau motyvacijos tobulėt) ?

Skaičiau tavo patarimus apie 0,1 per pypkę, bet manęs tai jau visiškai neveikia. pusgraminių kasiakų irgi nerūkau ir niekad nerūkiau. Bet jaučiu kad kažkas ne taip - gyvenimas bėga pro šalį, o aš tuščiu žvilgsniu žiūrėdamas darbe į monitorių praleidžiu savo galimybes, negaliu pasijudinti kažką pradėt veikti, nors turiu tam visas sąlygas - prestižiškai skambančias pareigas, daug laisvo laiko ir išsilavinimą. Ir mano stagnacija vis didina ir augina nepilnavertiškumo kompleksą, o tada kyla minčių įvairių.
Esu linkęs dėl visos šios būsenos kaltinti savo neatsakingą rūkymą, nors lyginant su jumis, toks aš ir rūkorius. Įtariu, kad man depresija. Bandau tikėtis, kad nustojus rūkyti, praeis savaime. Bet xz

G. sutinku visiškai, jau galima būtų tavo postą dalintis visuose portaluose.

Kilmantai, aš panašioje padėtyje sėdžiu, irgi pradedu galvoti, kad čia jau kaltas per dažnas rūkymas ir galvoju, kad reiktu tai daryti rečiau. Beje, atsirado drauge gyvenime, kuri įnešė daug pozityvumo ir nebesinori tiek rūkyti ir atsirado daugiau prasmės gyvenime. gal tau kažko panašaus reikia? ne būtent draugės, bet kažkokių naujų žmonių, kurie turi tokių pačių svajonių kaip ir tu?
Ir galbūt tavo darbas, ne tau?

Į tolerance break'us dabar žiūriu taip, kad tas tolerance break būtų pasąmoningas, o ne taip, kad "va, chebra! Vsio, viskas! Aš skelbiu tolerance break'ą, prisižadu bla bla bla, darysių tą, bla bla, ir tik bla bla, kada bla", o šiek tiek paprasčiau, nes tokie tolerance break'ai kaip aš įsivaizduoju, kad dauguma laiko, tai yra tipiška "naujametinė rezoliucija". Aišku, vieniems sueina puikiai, bet dauguma varginasi, laužosi ir nepasiekia, ko užsibrėžę ir grįžta į rutiną. Tolerance break'as gali būti ir savaitė, ir diena ir net parūkymo uždelsimas vos keliomis valandomis. Vistiek tai yra laiko tarpas, kuriuo kanapės yra nevartojamos, o ar didesnį ar mažesnį pasirinkti, reikia spręsti kažkaip individualiai. Bet gebėti atsisakyti parūkymų yra kritiškai svarbu Nes kiekvieno dūmelio vaikymasis yra kelias į narkomaniją. Rūkymas turi turėti savo vietą, savo laiką, savo aplinkybes, o jos turi būti tokios, kokios priimtinos tik tau vieninteliam. Pasakyti draugams: "Vyrai, aš šiandien tik truputį parūkysiu" arba: "Šiandien visai nenoriu, negaliu" yra ne jokia gėda, o kaip tik pagarbos verti žodžiai. Su savimi irgi reikia pasikalbėti, paklausti savęs: "Ar tikrai man reikia šio parūkymo būtent šiuo metu? Ką aš iš jo gausiu?" - maždaug taip aš matau kanapių vartojimą rekreaciniais tikslais gyvenant "babilone". O jeigu gyveni kaip vėjas, nuo nieko nepriklausomai, atokiau nuo civilizacijos, tai tas parūkymas visai puikiai gali kompensuoti tą "babilono" nebuvimą.

Mėnesį nerūkyti žolės yra puikus planas, jeigu tikrai žinai, kad jį įveiksi be didelių sunkumų arba jeigu esi nuoširdžiai pasiryžęs sunkumus įveikti. Kitais atvejais tai nekoks planas, nes nusivylimas savimi yra skaudesnis nei nusivylimas kažkuo kitu. Persižvelgti prioritetus, įvaldyti data science ir statsus bei kitaip save tobulinti visada yra sveikintinas dalykas, tad jeigu manai, kad mj trukdo daryti šiuos dalykus, tada nerūkyk tada, kai juos darai. Bet šiaip, pats pasakėi vieną labai svarbų dalyką: "nebesufokusuoju dėmesio ir mano darbo diena apsiriboja betiksliu scrollinimu monitoriuje". Ar kada pagalvojai, kad galbūt darbas tau netinkamas? Prestižinės pareigos, geros šaibos yra puiku, bet tai yra nežinau kaip tiksliau išsireikšti... bevertiška, jeigu nekelia pasitenkinimo, nedidina savivertės ir neskatina didinti profesinių gebėjimų. Jeigu darbas šūdinas, bet reikia pinigų, tada nieko nepadarysi, nes už nuomą, vandenį ir duoną reikia kažkaip susimokėti, jei nėra varianto pasigaminti savo.
O šiaip esi kada nors kažką rimto, prasmingo ir produktyvaus, smagaus ir įkvepiančio toliau kažką plėtoti, nuveikęs būdamas apsirūkęs? Pvz. apsirūkai ir galvoji, ne kaip nusiplauti nuo problemų ir pamušinėti bimbalą, bet kaip prisitraukti kažkokių naujų uždavinių ir juos išspręsti?
Aš pvz kiekvieną savo parūkymą visuomet stengiuosi kruopščiai suplanuoti, kur rūkysiu, su kuo rūkysiu, kiek rūkysiu, ką veiksiu parūkęs, kiek truks mano poveikis, ka veiksiu po to ir t.t. tiesiog įsimaišau rūkymą į savo casual gyvenimo būdą ir visuomet stengiuosi gyventi ne praeityje, ne ateityje, o dabartyje, nes dabar yra būtent tas laikas, kai reikia veikti ir aplamai, kada vyksta visas gyvenimas - tik dabar. Produktyvumas, kažko kūryba, kažkoks realizavimasis, iššūkių įveikinėjimas, tikslų siekimas ir yra gyvenimo varikliukas. Man neįdomu gyventi gyvenimą, kur viskas kaip sviestu patepta ir nereikia nieko daryti, nes tiesiog su laiku viskas nusibosta ir vystosi apatija kažką daryti, nes visada žinai, jog viskas bus kaip ant padėkliuko.
Minėjai, kad turi daug laisvo laiko - tegu jis tampa tavo mėgstamu darbu, kuriame siektum tobulumo. Tobulumas nepasiekiamas, bet jis tam ir yra - ne kad pasiekti, o kad siekti ir jausti pasitenkinimą siekiant. Jauskis blogai ne tada, kada kažką reikia daryti, o tada, kada nereikia daryti nieko. Ir kaip minėjo Praregėjęs - žmonės kuriais save supi. Jie turi būti tokie, su kuriais ir kokiu pats norėtum būti. Skambės gal nedraugiškai, bet ribok bendravimą su žmonėmis, su kuriais nematai savo ateities. Savo laiką skirk dalykams, kurie tave tenkina. Paprastai toks universalus dalykas yra, kad didžiulį džiaugsmą suteikia ne gavimas, o davimas. Stenkis daugiau duoti. Materialių dalykų gal turėsi mažiau, bet atgal gausi daug svarbesnį dalyką - gerumo, meilės jausmą. Dar vienas labai svarbus suvokimas yra "Mind over matter". Laikykit mane kažkokiu pamišėliu, bet tikėjimas ir noras yra viskas, nes tikėjimas ir noras manifestuojasi į tikrovę. Dažna šių dienų žmogaus problema yra nežinojimas, ko nori. Noriu, noriu noriu, bet nežinau ko. Reikia žinoti, kultūringai, ir žinoti gali tik tu. Kodėl sėdi priešai monitorių ir scrollini be tikslo? Scrollinti reikia su tikslu, tai vienintelis būdas
Priedo, nežinau ar kada minėjau, bet žolė yra tikrai ne visiems žmonėms. Kai kuriems žmonėms tiesiog nepavyksta su ja susigyventi, net ir didžiausias pastangas dedant. Tokiu atveju derėtų tiesiog apleisti šį įprotį, pripažinti sau, kad "žolė yra normalus dalykas, bet aš jos vartoti negaliu" ir tiesiog apsiimti kokio nors kito įpročio. Toks britų komikas Russel Brand, anksčiau buvo narkomanas, yra sakęs, kad žolė yra mizeris, bet jis jos negali vartoti ir tegul ją vartoja tik tie žmonės, kurie gali. Jis negali žolės vartoti, nes paskui praranda savikontrolę, viskas ima slysti iš ranku, viskas griūna ir t.t. Aš neabejoju, kad mes, lietuvos gyventojai, žinom, o gal net asmeniškai pažįstam analogiškų pavyzdžių su alkoholiu. Vieni geria ir jiems viskas puiku, o kiti geria ir žvėrimis tampa. Tai su žole irgi panašiai - vieni pučia ir jiems viskas šaunu, o kiti pučia ir ne žvėrimis tampa, bet augalais tsakant užsivegetuoja ir žvėrimis tampa tik negavę dozės ne aš čia taip sugalvojau. Taip tiesiog būna O dauguma pūtikų galvoja klaidingai, kad neva: "Būtų jėga, jeigu visi rūkytų žolę", jokia jėga nebūtų, būtų kaip tik labai blogai, nes tada visose pakampėse pradėtų mėtytis visokie niekam tikę keptagalviai. Gal klystų, bet toks man įspūdis susidarė iš visų gyvenime matytų pūtikų. Tai tikrai nėra toks dalykas, kuris tinka visiems. Ir turbūt jokia narkotinė medžiaga (sunki ar lengva) negali tikti visiems žmonėms ir visada. Tai pabaigsiu keturiais keliais:

1) Pučiam ir kontroliuojamės, stengiamės tobulėti;
2) Pučiam ir degraduojamės, dedam ant visko skersą;
3) Nepučiam iš viso ir kontroliuojamės, stengiamės tobulėti;
4) Nepučiam iš viso ir degraduojamės, dedam ant visko skersą.

(trečias variantas tikrai geresnis už antrą ir ketvirtą, bet ne visada geresnis/blogesnis už pirmą, nes kai kurie nepučiantys žmonės būna autoritetingesni už kai kuriuos pučiančius ir kai kurie pučiantys būna autoritetingesni už kai kuriuos nepučiančius)

Dilema? Dilema. Spręsti reikia.
P.S. dar toks geras pasakymas būna - "mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs". Kai aš mokiausi vidurinėje, galvojau, kad nesąmonė, nerūpėjo man mokslo vaisiai, labiau rūpėjo alkoholis, žolė ir mergos. Bet kai paskui gavau ant savo šiknos vienui vienas užsieny pagyventi, tai atsivėrė man visos akys. Ta pora metų vienatvės buvo kaip kalėjime nors ir nebuvau įkalintas. Įsikalinęs buvau pats, savo galvoje. Tai prisiminus anas "įkalintas" dienas tikrai norisi labiau gyventi ir nešvaistyti gyvenimo nė akimirkos. Negi vaikaičiams senatvėj pasakosiu, kad kaip gaila, kad tiek jaunystėj žolės rūkiau, bet taip nieko doro ir nenuveikiau? Tai vat ir atsirado toks dalykas, kad žolės rūkymas iš nieko neveikimo yra ne man. Aš tiesiog negaliu rūkyti, jeigu žinau, kad paskui sėdėsiu kaip kelmas ir galvosiu "ką daryt? ką veikti? o ko aš noriu? kodėl taip nuobodu?" todėl rūkau tik prieš tai susigalvodamas, ką veikti, nes vaikaičiams noriu pasakoti, ką nuveikiau apsirūkęs ar neapsirūkęs, o ne ko nenuveikiau apsirūkęs ar neapsirūkęs. Veikti reikia ir veikti reikia dabar, pailsėsim kai numirsim. O darbas turi galėti būti ir formalus ir neformalus. Tai reiškia, kad dirbti reikia darbą, kuris patinka ir kuriame reikia ir rimtos ir laisvos rožos, kad neatrodytų darbas per daug rimtas arba per daug nerimtas. Su balansu kaip ir viskas. Nežinau, ar daug naudos šiame poste, bet paprastai žmonės beskaitydami visko ir nepasiima. Tikiuosi, kad kažkas iš šio posto kažkam bus nauja ar vertinga. Žodžiu, miskite mano rašmenimis, brangieji, ir tegu anie jus stiprina
P.S. kilmantai, o šiaip mėnuo galvos prasivalymui, savęs tobulinimui yra labai geras dalykas. Būtinai taip ir padaryk, nesvarbu ar apsirūkęs ar neapsirūkęs, svarbu, kad padarytum. Jeigu pūtimas trukdys tobulėti - pats turėtum pajausti ir pats turėtum tiesiog nebenorėti, nejaugi pats sau per prievartą kiši? tarp kitko, pažįstu durnių, kurie kiša, pučia net nenorėdami, tiesiog žino, kad gali būti proga ir davai - viską mes, kad tik nusitėkšti. Bando jie ten laužyt kažkokius rekordus, ai kol manęs neliečia ir tegu. Žodžiu, pūskite jūs žmonės taip, kaip tik norite, tik būkite labai atidūs su savo norais, nes jie kartais skaudžiai backfire'ina

ačiū,sustiprinai sprendimą ir užmotyvavai! kad ir kaip ironiškai bevertinčiau koučerius ir motyvuotojus, šįkart sakau nuoširdžiai

G. saunuolis zmogau. Reta tokiu, informacijos visomis temomis pas tave snegeninej. Pagarba. Kilmantai duosiu ir as viena patarima, per ta laisva laika, kurio turi begales, susirask sporto saka kuri tau priimtina, gali buti ir neisbandyta. Svarbu, kad sportas turetu savita atlikimo technika, i kuria turetum koncentruotis 100%. Taip inesi kazka naujo i save, ismoksi tobuleti fizine prasme, taip isitraukes (jei uzsikabinsi) imsi dometis placiau tuo dalyku, kas ateityje pravers gyvenimo situacijose vienokiose ar kitokiose. Tai veikia, patikek.

Sveiki,noriu paklausti apie tikrai mane isgazdinusi salutini poveiki nuo drauguzes
Taigi mano draugas ruke antra karta tiesa pirma karta nieko nejuto ,as parukau jau ~2 metus ir tikrai nesu kazko panasaus mates:
Parukem mazdaug 1/4 vieneto dviese,draugas nebesiorentavo aplinkoje ,pradejo linki link zemes vos neissijunge nejau toks gongas? isgazdino labiausiai vienas dalykas ,jis nemate 2 minutes ,taprasme juoda akyse,po laiko atsirado regejimas ir jam zymiai paryskejo spalvos. Is it possible? D Negalejau patiket savo akim,nemoku nupasakot. Galvojau nejau epilepsija kokia,bet jis kazkiek orientavosi,visiskai samone neissijunge+drebejo kojos. Nejau sitas stafffas buvo chimke? Isvaizda tikrai gera kaip ir turi but ir siaip pats jauciu kad nera silpa.