Pirmas klausimas - ar savo draugams pasakai, kad tau su širdim kažkas? ką draugai atsako? kaip reaguoja? ar pasiteirauja tavęs kaip tu jautiesi? Įtariu, kad perdozuoji ir užparanojini, kad pakyla širdies plakimo dažnis, o tas gali pakilti nuo per didelių įtrauktų dūmų, per ilgo užlaikymo plaučiuose ir t.t. Poto pradedi galvoti: "pizdec kaip gerai išsitaškiau" dar poto pradedi galvot maždaug: "o blia, taip prirūkiau širdis kalasi, gal kažkas negerai? gal infarktą gausių? ar čia nuo žolės taip? blia, poveikis dar bus kelias valandas ir jeigu ta širdis visą laiką taip ir duosis? O jeigu kai praeis apsvaigimas vistiek bus pizia? kas būtų jei dabar smukčiau vietoj ant žemės? gal aplinkiniai jaučia, kad aš galvoju kad man pizda? blia kad tik niekas nepagalvotų, kad aš galvoju kad man žopa" ir žodžiu nuo tų minčių, kad kažkas blogai darosi, darosi blogiau ir tiek. Ar tas širdies plakimas kartais neprimena to jausmo kai esi staigiai išgąsdintas? Pvz. sėdi sėdi sau ir pyst ten šuva koks lėkštę sudaužo ir tu net pašoki, širdis kala ir toks persigandimo jausmas? arba ten žiūri kokį filmuką ir staigiai iššoka ekrane koks velnias? Siūlau padaryti eksperimentą - ateinantį kartą kai rūkysi, rūkyk du kartus mažesnį kiekį negu draugai, poto ateik čia ir pasakyk ar nuo dvigubai mažesnio kiekio negu įprastai širdis vis dar taip pat makaluojas
Šiaip visi šitie širdžių plakimai man primena du dalykus:
1) Sintetinį stuffą;
2) Savęs paties užsiparinimą, kad ale "o blia taip prirūkiau, dabar man pizda".
Pripūti - būk ramus ir neparink savęs... ką aš dar galiu pasakyti.
O jei tiesiog nepatinka pūsti, tai ir nepūsk
Kažkuo prastesniu vargu ar tapsi dėl to. Ai jo, dar vienas dalykas - jei/kai tau pradės kaltis širdis betkada nesvarbu ar prirūkęs, ar prigėręs, ar scenos baimė, ar jaudulys ar stresas ar dar kažkas - IŠTIESK NUGARĄ, KRŪTINĘ, ATLOŠK PEČIUS IR RAMIAI, IŠ LĖTO GILIAI PAKVĖPUOK. sakydamas giliai, aš turiu omeny tiesiog giliai, o ne tai kad ten plėšai plaučius pritrauki tiek kad net smegeninė uždreba, kiek išeina prikvėpi, o poto kiek tik įmanoma išpūti ir apsvaigsta galva. Tiesiog įkvėpk, išpūsk per burną, įkvėpk per nosį, išpūsk per burną, įkvėpk per burną išpūsk per nosį, normaliai prasikvėpuok. Tiesiog kvėpuok lyg kvėpuotum kaip kokiuose kalnuose, miške, kur šviežias, grynas, tyras ir visaip kitaip labai geras oras, nes aš dar pastebėjau, kad:
3) Pūtikai būna taip apsidaužo, kad pamiršta kvėpuot (bet nesiparink, niekas dar nemirė dėl to kad apsipūtęs pamiršo kvėpuot)
tokia biologija - žmogaus organizmo audiniai negauna pakankamai deguonies, todėl "reikalauja", kad širdis paspartintų darbą.
Ir paskutinis dalykas, leisk pataisysiu tave, tu rašėi:
bėgi koki 200-400m iš visų jėgu ir tada kai sustoji vos kvapa bandai atgaut tai širdis plaka žiauriai greit
I - bėgi koki 200-400m iš visų jėgų ir tada II - kai sustoji širdis plaka žiauriai greit ir III - bandai atgaut kvapą. Pagavai eiliškumo kampą?
Nu ir dar krč dalykas - kitą kart prabėgiojęs ir kai gaudysi kvapą grynai dėl to kad prabėgai tai stenkis ne kvėpuot kiek eina, nealsuok, o kaip tik stenkis mažiau, bet efektyviau kvėpuoti - įkvėpinėk per nosį ir išpūsk per burną. Žodžiu, išmok normaliai kaip žmogus kvėpuot lol
Pis
![:]](./images/smilies/blink.gif ":]"){kind=small}
nesupratau. pasidariau kardiogramą, dar visokias nesąmones - širdis veikia kuo puikiausiai.