Pernai, mano dienorasti, dauguma skaite, ir nors as galu gale ten svorio neparasiau ir siaip truputi gal neuzbaigiau... BET... vis dar dabar turiu zieduku.
Ir taip vat iki dabar, jau vos ne metai laiko praejo nuo pirmo derliaus ragavimo, neturejau su kuo parukyti. Gyvenu mazame miestuke. Cia zmones arba geria (tipo tai yra gerai), arba vartoja narkotikus (tipo tai yra blogai). Tie kurie "vartoja narkotikus", tai jie ne tik ruko, bet ir vartoja bet ka, kas tuo metu yra kur nors pigiai/nemokamai gauti. Su tokiais zmonem rukyti nesinori. Taigi, pats vienas kur nors vakare parukydavau, ir tiek. Iki pat dabar.
Pries kelias dienas, isidarbinau viename is triju Lietuvos "didmiesciu". Antradieni atvaziavau "dirbti" ir nesupratau.... 13 valanda, pries einant pietauti, visi apsiklausinejo "ar kas ko turi?". As pirma diena ten budamas (turejau su savimi irgi), nedrisau nieko pasakyti, tai jie isvaziavo "pietauti". Sekancia diena, vel, atejo pietu metas ir vel jie dalinasi masinom - as pasakiau irgi kad eisiu "pietauti". Isedom i masina, vairuotojas sako "tai vaziuojam paimti?" - as atsakau: "turiu".
Tada mane isvadino "naujoku" ir t.t.
tipo jeigu turi, ir dar nedega, tai isvis geda rukyti kartu ir panasiai (na, viskas ten juokais, aisku ). Tai buvo antra diena darbe.Nuo trecios dienos, grafikas toks - 9.15 ryte, einam pakalbeti apie sios dienos darbus. Po to rukom. Dar po to - rukom kas 2-3 valandas.
As jau kartais net pats nebenoriu tiek
per diena.
