Konkrečiai pats, buvau susidūręs su didele apatija, motyvacijos stoka, prislėgta nuotaika. Aišku kol pūsdavau, viskas OK, bet kasdieną pūsti negalėjau, todėl nepūtimo dienos būdavo švelniai tariant tikras šūdas. Vėliau nutariau sustabdyti santykius su MJ ir apsitvarkyti gyvenimą, kuris akivaizdžiai buvo pradėjęs eiti šaibom dėl mano stouneriško gyvenimo būdo. Kai nustojau rūkyti, patyriau visišką crash'ą. Maniau, kad batai man, susivariau juodai per tuos rūkymo metus ir liksiu apatiška be motyvacijos depresuojančia daržove. Aš manau daugelis stonerių su tuo susidūrę yra savo gyenime. Kažkaip viskas buvo nustoję teikti malonumą. Tokia 'numb' būsena visą laiką. Net buvau sumąstęs, kad reikės eit pas psichologą, gaut kažkokių antidepresantų ar panašaus mėšlo. Tačiau žiauriai šito nenorėjau, nes žinau, kad tai yra nieko gero. Tada pradėjau domėtis kas man yra, kaip kiti ex stoneriai išgyveną šį etapą, kol atsistato, o pasirodo jis gali trukti ilgai, kol "išsivalysi" ir pradėsi jaustis normaliai. Gal papasakosiu smulkiau kas mane kamavo be apatijos ir motyvacijos trūkumo. Prie viso to prisidėjo ir žiauri "social anxiety", minčių neskaidrumas, buvau išneštas taip žiauriai į kosmosą, kad negalėjau palaikyti kokybiško pokalbio su žmonėm, ypač rimto pokalbio. Kiek iš savo "tyrimų" supratau, problema tame, kad per savo pūtimo metus, nuslopinau savo smegenyse dopamino atsargas/gamybą. Būtent jis atsakingas už motyvacijos/apdovanojimo geru jausmu atlikus kažką mechanizmą. Todėl ir atrodo viskas neįdomu, esi daržovė mieganti. Dar yra rašoma apie serotoniną, bet į jį taip giliai nesigilinau.
Taigi, atradau tokį dalyką, kaip šias chemines medžiagas smegenyse galima atstatyti naturaliai, be jokios chemijos. Tai tam tikros amino rūgštys. Tarp kitko jos yra labai "underrated" ir mažai kas žino. Galbūt todėl, kad naudingiau jeigu žmonės rys vaistus. Konkrečiai dopaminui, tai L-tyrozinas, serotoninui - 5HTP. Šios rūgštys, skirtingai nei įvairūs antidepresantai, kurių veikimo principo nepaaiškinsiu, yra šių neurotransmitorių prekursoriai, t.y. jos patekusios į mūsų organizmą tiesiog virsta šiomis medžiagomis, dopaminu arba serotoninu. Pats dėl 5HTP negaliu daug kažko pasakyti, nepajutau nieko ypatingo nuo jo. Prasidėjo tik labai ryškūs sapnai, kas įprasta jį vartojant, geresnis miegas. Bet kažko daugiau tai nepasakyčiau, gal daugiau jo reikėjo gerti.
Bet va L-tyrozinas tai atrodo yra raktas į mano laimę. Geriu jį jau 3 sav. Iš pradžių nepajutau nieko ir maniau nieko gero ir nebus. Tačiau ar jam reikėjo laiko suveikt, ar sutapo su tuo momentu kai pradėjau jo gerti didesnėm dozėm, bet paskutinę savaitę jaučiuosi kaip ant sparnų. Veikiu, darau, turiu kalną motyvacijos ir esu superinės nuotaikos. Mintys tokios aiškios kokios senai nebuvo, social anxiety išgaravo, galiu bendrauti su žmonėm be jokio parinimosi, netgi jaučiu malonumą tai darydamas ir noriu to, ko seniau vengdavau. Ir jis veikai stimuliuojančiai, todėl prieš miegą nepatartina jį gerti. Praeitą dieną šiek tiek testavau, ir suvartojau kiek daugiau nei įprastai, tai galiu pasakyti, kad poveikis primena stimuliantų poveikį, lyg amfetamino. Tiek daug energijos turėjau, kad po darbo vakare pasidariau tiek visko, kiek per savaitę vargu ar būčiau sugebėjęs.Ir užmigt niekaip negalėjau iki 3h
. Darbe taip pat sukuosi kaip užsuktas, nors iki šiol marinuodavau laiką ir laukdavau kada grįšiu namo toliau vegetuot. Atrodo daug čia prirašiau, jei kam nors įdomu, galim padiskutuoti plačiau, pasidalinti patirtim jeigu kasnors ęsate susidūrę. Konkrečiai mane, labiausiai dabar domina galimi šalutiniai poveikiai, jeigu jų yra.
DAR KARTĄ NORIU PAKARTOTI: tai ne kažkokios chemijos ar preparatų reiklama. Tai amino rūgštys, jas mes gauname su maistu. Konkrečiai L-tyrzinas su kokiais produktais gaunamas dabar nepasakysiu, googlint reikia, kam įdomu, tas taip ir padarykit. Paprasčiausiai organizmas iš maisto tiek šių rūgščių, kad būtų apčiuopiamas rezultatas, nesugeba pasisavinti. Vartojant gryną, jaučiamas efektas.
. ![:]](./images/smilies/blink.gif ":]"){kind=small}
