seedmen rašė: ↑2018-01-15, 17:39
va tokio patarimo ir norejau

, su pilnai sukomplektuotom mintim

ce ir buvo mano klaida , per anksti flusha padariau , tam as ir ce, kita kart iki termino pabaigos maitinsiu, tureciau pasiekt puiku rezultata, Didelis dekui Bumbastikl uz protinga patarima
Anksčiau visada ir pats flushindavau, manydamas, kad kažkas keičiasi. Paskui pradėjau abejot šita praktika, skaitinėt, atnaujinau ir papildžiau gana skurdžias botanikos žinias; galiausiai nustojau flushint ir nepastebėjau jokio skirtumo, išskyrus tą, kad augalas atrodo ne taip baisiai.

Iš esmės flushinimas yra terpės valymas (žemių, coco, kt.), pačiam augalui iš to jokios naudos. Na, aišku, auginimas kompleksiška tema ir labai gali būti, kad kai kurios rūšys teigiamai reaguoja į tokį stresą gyvenimo pabaigoj, bet kokios nors konkrečios informacijos dėl to neradau ir abejoju, kad skirtumas būtų reikšmingas. Flushini, šaknys skęsta, augalas nebegali iš terpės pasiimti reikalingų medžiagų ir nuožmiai ima naudoti lapuose sukauptas atsargas, bet žiedynuose vėjai tie patys -- nieko nei daugiau, nei mažiau. Kai kuriais atvejais gal net mažiau, nelygu kada pradedama flushint (gali pats to nenorėdamas sulėtint brendimą).
Šiaip pats augalas dažniausiai (bet ne visada!) žydėjimo pabaigoj daug mažiau medžiagų reikalauja, tad įprastai natūraliai mažiau ir maitini, o kartais ir visai nustoji. Bet, man rodos, kur kas didesnė bėda (ir ta, apie kurią mažiausiai kalbama, pražiūrėta) yra elementarus pertręšimas ("ai, tai čia tiesiog žydėjimas įpusėjęs, į pabaigą, normalu, kad miršta"), ir čia nekalbu apie
tik geltonuojančius ir džiūstančius lapus, o apie visą paletę simptomų. Tokį pat efektą ir flushinimas duoda, aišku, nes: 1) medžiagos neprieinamos, kai šaknys pažeistos, netinkamose sąlygose esti ir 2) medžiagos neprieinamos, kai šaknys pažeistos, netinkamose sąlygose esti. Kitaip tariant, abiem atvejais sukuriamos kenksmingos sąlygos augalui, rezultatas toks pat. Dėl to pirmam poste ir pavartojau balanso sąvoką, kad svarbu visą laiką palaikyti pusiausvyrą (nors pats suprantu, kad dažnai nepavyksta, plius rūšių įvairovė reiškia ir poreikių įvairovę, tad gana sunku, tebus šitai idealas).
P. S. Čia daugiau tik idėjiniai pasvarstymai, nors ir įsakmoku tonu. Pats neretai augalais daugiau rūpinuosi sąmonėj ir vaizduotėj, nei apčiuopiamoj tikrovėj. Kartais ir visai sąmoningai -- žinai, kad užaugs, derliaus didumas nelabai rūpi, tad palieki augalą daugiau savo nuožiūrai.