balandžio 4d. (trečiadienis) 13 val. prie LR Seimo
organizuojamas visuomenės protestas prieš genetiškai modifikuotų organizmų
(GMO) plitimą Lietuvoje.
Šis protestas yra susijęs su tą pačią dieną Seime organizuojama konferencija GMO klausimais.
Šiuo metu Lietuvos rinkoje jau yra produktų su GM ingridientais, taip pat
Aplinkos Ministrija yra gavusi kelis prašymus leisti Lietuvos teritorijoje
atlikti bandymus su GM sėklomis (daugiau info
http://ekoblogas.wordpress.com/), todėl, jei sprendimai bus palankūs,
iškyla reali grėsmė Lietuvos bioįvairovei ir ekologinių ūkių plėtrai.
GMO
Tai nėra atsakymas. Prieš keliasdešimt metų be proto lėkėm visagaliai chemijai į glėbį, dabar į natur product. Beprotystė kažkokia. Bobulės anksčiau saujom rijo chemija, dabar - herbal piliules. Paskemės tos pačios - silpnaprotystė.
Dabar gąsdina genetiškom modifikacijomis. Kas per kvaila taktika? Tūlas pilietis yra tinginys ir jis tikrai nesikapstys, kodėl tai yra blogai. Dažniau nurašys tokius gąsdintojus i debilų kategorija. Negi yra sunku prie tokiu padrebinimų pridėti elementarų paaiškinimą, kodėl tai yra blogai. Nes jeigu taip ir toliau važiuosit, tai tikrai užsimodifikuosim mes čia greit visi. Skambūs šūkiai Lenino laikais buvo patrauklūs.
Buddy Rich - Big Mama Cass
Dabar gąsdina genetiškom modifikacijomis. Kas per kvaila taktika? Tūlas pilietis yra tinginys ir jis tikrai nesikapstys, kodėl tai yra blogai. Dažniau nurašys tokius gąsdintojus i debilų kategorija. Negi yra sunku prie tokiu padrebinimų pridėti elementarų paaiškinimą, kodėl tai yra blogai. Nes jeigu taip ir toliau važiuosit, tai tikrai užsimodifikuosim mes čia greit visi. Skambūs šūkiai Lenino laikais buvo patrauklūs.
Buddy Rich - Big Mama Cass
BOB - Bombs Over Bagdad!
Pacituosiu, gal aiskiau pasidarys:
Dėl šių bandymų BASF kompanija prašė leidimo tik dviejų valstybių – Lietuvos ir Čilės, nes savo šalyje (Vokietijoje), dėl didelio visuomenės pasipriešinimo, ji to negali padaryti. Užsienio kompanijos naudojasi tuo, kad mūsų visuomenė dar nepakankamai žino apie GMO ir svarstymų metu nesugeba pateikti motyvuotų argumentų prieš tokius bandymus.
Genetinė inžinerija nė iš tolo nepanaši į selekciją, kurios dėka užauginame didelius derlius. Selekcijos būdu išvesti augalai patekę į natūralią aplinką turi galimybę sulaukėti, mat juose yra išlikę visi laukinių protėvių genai – tokie patys, kokius sukūrė Gamta. Tuo tarpu biotechnologiškai įterptų svetimų genų(pvz. gyvuno- augale) jau neiškrapštysi, jie bus perduodami iš kartos į kartą ir tokie modifikuoti augalai arba gyvūnai niekada nebus tokie, kokie buvo. Genetinė tarša yra vienintelė taršos rūšis, su kuria net ir Gamta nepajėgi susidoroti, toji tarša baisesnė net už radioaktyviąsias atliekas, nes pastarosios bent jau po tūkstantmečių tampa nepavojingos, o žmogaus sukurti mutantai, dėl sugebėjimo daugintis ir nuolat kopijuoti perduodamus genus, išliks visada. Genetinės modifikacijos, kokios bebūtų tiesiog neįmanomos natūraliomis sąlygomis, keičia visą gyvosios gamtos evoliucijos scenarijų. Net jei modifikuojame tik vieną rūšį – tai atsiliepia visai ekosistemai, nes visos rūšys yra tampriai susijusios. Mes, kaip Gamtos dalis, irgi evoliucionuojame, tačiau ar, vartodami genetiškai modifikuotą maistą, tapsime tais, kuo jau iš anksto numatyta mums tapti? Gyvūnų ir augalų evoliucijos tyrinėtojai nustatė dėsningumus, pagal kuriuos keičiasi ir tobulėja visi gyvieji organizmai. Bet žvelgdami į ateitį dabar mes matome tiktai genų chaosą. GMO yra visos gyvosios gamtos evoliucijos vėžys.
??
Kam kuriami genetiškai modifikuoti organizmai? Dažnai girdime biotechnologijų kompanijų šūkį “Mes išmaitinsime pasaulį!”. Tačiau per pastarąjį dešimtmtį, auginamų GMO plotams išaugus milijonais hektarų, bado problema trečiojo pasaulio šalyse nesumažėjo. Atvirkščiai, Afrika jau varo tokias kompanijas iš savo valstybių, nes JAV ir Europos korporacijoms rūpi tiktai laisvi žemės plotai. Visa šių kompanijų užauginama produkcija suvartojama Amerikos ir Europos gyvulininkystės pramonės. Brazilijoje iškirstų tropinių miškų, vadinamų “Žemės plaučiais”, vietoje užaugintas genetiškai modifikuotų sojų derlius rūpinių pavidalu sušeriamas Europos Sąjungos kiaulėms, o kaip šių pašarų atlieka mums pradavinėjimas augalinis aliejus. Genetiškai modifikuoti organizmai auginami tik dešimtmetį, tačiau juos kuriančios kompanijos (Monsanto, BASF, BAYER ir kt.) gyvuoja jau labai seniai. Ką jos veikė anksčiau? Užsiiminėjo chemijos (pesticidų, farmacijos) pramone. Niekada anksčiau nedirbusios su gyvais organizmais, jos pamatė, kad biotechnologija ir jos pagalba kuriami mutantai gali atverti naujas rinkas jų kuriamiems chemikalams. Pavyzdžiui, visame pasaulyje populiaraus herbicido “Roundap” gamintoja JAV kompanija “Monsanto” kuria tik tokius GMO, kurie atsparūs tik šiam herbicidui. Pilk, kiek nori roundapo ant genetiškai modifikuotų kukurūzų – visi augalai išnyks, o patiems kukurūzams nieko nenutiks. Tarptautinė organizacija “Žemės draugai”, kuriai priklauso ir Lietuvos žaliųjų judėjimas, jau 2000 metais paskelbė, kad genetiškai modifikuotus kukurūzus “Monsanto” kuria tik tam, kad dar padidintų savo herbicido “Roundap” apyvartą. Dėl masinės gamybos net ir Lietuvoje roundapas yra atpigęs maždaug keturis kartus, todėl taupantys ūkininkai renkasi būtent jį. Nerimą kelia tai, kad pastaruoju metu vis daugėja įrodymų, jog roundapo sudedamosios dalys turi ilgalaikį neigiamą poveikį aplinkai, todėl tikėtina, jog ateityje jis bus uždraustas naudoti. Bet dar ne dabar. Prieš tai dar reikia susižerti milijardus – gamtos ir žmonių sveikatos sąskaita. 2005 metais “Monsanto” paskelbė apie savo planus Europoje auginamų genetiškai modifikuotų kukurūzų plotus padidinti iki 90 mln. ha! Tai reikš milijonus papildomų kilogramų roundapo, išpilamo į dirvą...
Informacija vienu ar kitu pavidalu ish http://www.zalieji.lt/temos/Naujienos/2 ... 7-03-05_01
Be to, Sigma, jei manai ,kad tas zmoniu lekimas chemijos link priesh desimti ar kelias metu neatsilieps tavo anukams ar proanukiams vienokiu ar kitokiu neigiamu pavidalu- tai labai klysti..
Dėl šių bandymų BASF kompanija prašė leidimo tik dviejų valstybių – Lietuvos ir Čilės, nes savo šalyje (Vokietijoje), dėl didelio visuomenės pasipriešinimo, ji to negali padaryti. Užsienio kompanijos naudojasi tuo, kad mūsų visuomenė dar nepakankamai žino apie GMO ir svarstymų metu nesugeba pateikti motyvuotų argumentų prieš tokius bandymus.
Genetinė inžinerija nė iš tolo nepanaši į selekciją, kurios dėka užauginame didelius derlius. Selekcijos būdu išvesti augalai patekę į natūralią aplinką turi galimybę sulaukėti, mat juose yra išlikę visi laukinių protėvių genai – tokie patys, kokius sukūrė Gamta. Tuo tarpu biotechnologiškai įterptų svetimų genų(pvz. gyvuno- augale) jau neiškrapštysi, jie bus perduodami iš kartos į kartą ir tokie modifikuoti augalai arba gyvūnai niekada nebus tokie, kokie buvo. Genetinė tarša yra vienintelė taršos rūšis, su kuria net ir Gamta nepajėgi susidoroti, toji tarša baisesnė net už radioaktyviąsias atliekas, nes pastarosios bent jau po tūkstantmečių tampa nepavojingos, o žmogaus sukurti mutantai, dėl sugebėjimo daugintis ir nuolat kopijuoti perduodamus genus, išliks visada. Genetinės modifikacijos, kokios bebūtų tiesiog neįmanomos natūraliomis sąlygomis, keičia visą gyvosios gamtos evoliucijos scenarijų. Net jei modifikuojame tik vieną rūšį – tai atsiliepia visai ekosistemai, nes visos rūšys yra tampriai susijusios. Mes, kaip Gamtos dalis, irgi evoliucionuojame, tačiau ar, vartodami genetiškai modifikuotą maistą, tapsime tais, kuo jau iš anksto numatyta mums tapti? Gyvūnų ir augalų evoliucijos tyrinėtojai nustatė dėsningumus, pagal kuriuos keičiasi ir tobulėja visi gyvieji organizmai. Bet žvelgdami į ateitį dabar mes matome tiktai genų chaosą. GMO yra visos gyvosios gamtos evoliucijos vėžys.
??
Kam kuriami genetiškai modifikuoti organizmai? Dažnai girdime biotechnologijų kompanijų šūkį “Mes išmaitinsime pasaulį!”. Tačiau per pastarąjį dešimtmtį, auginamų GMO plotams išaugus milijonais hektarų, bado problema trečiojo pasaulio šalyse nesumažėjo. Atvirkščiai, Afrika jau varo tokias kompanijas iš savo valstybių, nes JAV ir Europos korporacijoms rūpi tiktai laisvi žemės plotai. Visa šių kompanijų užauginama produkcija suvartojama Amerikos ir Europos gyvulininkystės pramonės. Brazilijoje iškirstų tropinių miškų, vadinamų “Žemės plaučiais”, vietoje užaugintas genetiškai modifikuotų sojų derlius rūpinių pavidalu sušeriamas Europos Sąjungos kiaulėms, o kaip šių pašarų atlieka mums pradavinėjimas augalinis aliejus. Genetiškai modifikuoti organizmai auginami tik dešimtmetį, tačiau juos kuriančios kompanijos (Monsanto, BASF, BAYER ir kt.) gyvuoja jau labai seniai. Ką jos veikė anksčiau? Užsiiminėjo chemijos (pesticidų, farmacijos) pramone. Niekada anksčiau nedirbusios su gyvais organizmais, jos pamatė, kad biotechnologija ir jos pagalba kuriami mutantai gali atverti naujas rinkas jų kuriamiems chemikalams. Pavyzdžiui, visame pasaulyje populiaraus herbicido “Roundap” gamintoja JAV kompanija “Monsanto” kuria tik tokius GMO, kurie atsparūs tik šiam herbicidui. Pilk, kiek nori roundapo ant genetiškai modifikuotų kukurūzų – visi augalai išnyks, o patiems kukurūzams nieko nenutiks. Tarptautinė organizacija “Žemės draugai”, kuriai priklauso ir Lietuvos žaliųjų judėjimas, jau 2000 metais paskelbė, kad genetiškai modifikuotus kukurūzus “Monsanto” kuria tik tam, kad dar padidintų savo herbicido “Roundap” apyvartą. Dėl masinės gamybos net ir Lietuvoje roundapas yra atpigęs maždaug keturis kartus, todėl taupantys ūkininkai renkasi būtent jį. Nerimą kelia tai, kad pastaruoju metu vis daugėja įrodymų, jog roundapo sudedamosios dalys turi ilgalaikį neigiamą poveikį aplinkai, todėl tikėtina, jog ateityje jis bus uždraustas naudoti. Bet dar ne dabar. Prieš tai dar reikia susižerti milijardus – gamtos ir žmonių sveikatos sąskaita. 2005 metais “Monsanto” paskelbė apie savo planus Europoje auginamų genetiškai modifikuotų kukurūzų plotus padidinti iki 90 mln. ha! Tai reikš milijonus papildomų kilogramų roundapo, išpilamo į dirvą...
Informacija vienu ar kitu pavidalu ish http://www.zalieji.lt/temos/Naujienos/2 ... 7-03-05_01
Be to, Sigma, jei manai ,kad tas zmoniu lekimas chemijos link priesh desimti ar kelias metu neatsilieps tavo anukams ar proanukiams vienokiu ar kitokiu neigiamu pavidalu- tai labai klysti..
Paskutinį kartą redagavo * 2007-04-03, 10:22. Iš viso redaguota 1 kartą.
..have an idea?
Visu pirma, manau zmones gasdina pats terminas "genetishkai modifikuoti". Pasamoneje turbut =]
Na sitoje situacijoje as suprantu genetishkai modifikuoto maisto klestejima- daugiau derliaus, neturintys to maisto tipui budingu ligu (obuoliu puvimas, parazitai) produktai, daznesnis derlius, preke atrodo patraukliai, pigiau pagaminti, bet didesne paklausa- didesnis potencialas uzdirbti daugiau pinigu.
O is perkejo puses as matau viena- pigiau, ir tai musha daugelio tautu mentaliteta. Pigiau ir viskas. O kur galima taupyt, ten taupysim, plius atrodo neblogai, truputi beskoniai, bet pigiau ir taskas.
Kas mane gasdina. Gal but neisprusymas botanikoje ir negalejimas atsakyti i savo paties pastatytus klausymus, verciancius mane abejoti.
1. Ar kultivavimo procese yra vartojamos kokios nors medzaigos, kurios pagal viska yra kenksmingos zmogaus organizmui produkto vartojimo metu?
2. Kame beskoniskumo priezastis?
3. Kodel tu produktu neliecia parazitai? Juk naturalius produktus, augintus taipogi shiltnamyje, uzpuola parazitai, i situ- ne? Turbut chemija? Jai pati motina Gamta tokios xu*nios bijo. Bet kaip ir sakiau, botanikoje nesu toks zinovas, jai kas turetu atsakymu i klausymus, buciau dekingas.
Na sitoje situacijoje as suprantu genetishkai modifikuoto maisto klestejima- daugiau derliaus, neturintys to maisto tipui budingu ligu (obuoliu puvimas, parazitai) produktai, daznesnis derlius, preke atrodo patraukliai, pigiau pagaminti, bet didesne paklausa- didesnis potencialas uzdirbti daugiau pinigu.
O is perkejo puses as matau viena- pigiau, ir tai musha daugelio tautu mentaliteta. Pigiau ir viskas. O kur galima taupyt, ten taupysim, plius atrodo neblogai, truputi beskoniai, bet pigiau ir taskas.
Kas mane gasdina. Gal but neisprusymas botanikoje ir negalejimas atsakyti i savo paties pastatytus klausymus, verciancius mane abejoti.
1. Ar kultivavimo procese yra vartojamos kokios nors medzaigos, kurios pagal viska yra kenksmingos zmogaus organizmui produkto vartojimo metu?
2. Kame beskoniskumo priezastis?
3. Kodel tu produktu neliecia parazitai? Juk naturalius produktus, augintus taipogi shiltnamyje, uzpuola parazitai, i situ- ne? Turbut chemija? Jai pati motina Gamta tokios xu*nios bijo. Bet kaip ir sakiau, botanikoje nesu toks zinovas, jai kas turetu atsakymu i klausymus, buciau dekingas.
http://www.am.lt/VI/#a/6294
kukuruzams- taip pat
arba kompanijos per mazai siule $ ministerijai, arba ten dar yra sveikai protaujanciu zmoniu.. anyway, respect
kukuruzams- taip pat
arba kompanijos per mazai siule $ ministerijai, arba ten dar yra sveikai protaujanciu zmoniu.. anyway, respect
..have an idea?