
O tas kas pakeitė - tai dvasios ubagas. Fu, koks šlykštus forumas pasidarė. Liko keli normalus žmonės.
Aš visada bandžiau įsivaizduot,kaip aš žilas senukas taškau suktinuke (geras žodis,geriau nei kasekasmartynass rašė:Pirma karta pabandziau budamas penkiolikos metu. Kodel? Turbut todel, kad norejosi isbandyti kazka naujo. Kaip sakoma zmogus mokosi ne is svetimu klaidu, bet is savu. Bet mj pabandyma nelaikau klaida. Tiesa pasakiu pirmas kartas buvo ziaurus. Rukem tryse puse per bambaliuka, vidury vasaros ir dar ant saules. Tuo momentu jauciausi prastai, bet parejes namo pastebejau, kad ir apetita zadina, o miegas buvo toks saldus... Taip ir rukai iki siol. Aisku ne kiekviena diena, tam yra progos- savaitgaliai, be to man visai nesinori rukyti siokiom dienom, nesirisa su mokslais. Bet esu tvirtai isitikines, kad rukysiu visa gyvenima, nes tai ir atsipalaidavimo priemone, ir turi gydomuju savybiu (gerina miega, apetita). Tai tiek...
buti vaiku turint palyginus ne vaikiskus metus yra faina. svarbu zmogus isliktu savarankiskas ir neatsiskirtu nuo visuomenes (kad nepalaikytu durnium). ne kiekvienam norinciam tai pavyksta. beto i senatve visi vistiek suvaikejaJefridas rašė:Putejas, o aš Tau siūlyčiau atsargiau, pagalvos, kad nesveikas. Tai faktas, tik kenki sau tokiu būdu. Čia taip yra, du scenarijai mano akimis.Pirmas variantas, tai toks iš gyvenimo. Susipažinau su dviem vaikais ( vienam dvidešimt penki kitam dvidešimt trys, berods). Vaikais, nes jie smegenyse sustojo jau daug metų. Aplinkybės taip susikloste, kad parūkėm, nes ten buvo žodžiu taip, kad visiškai ne laiku ir ne vietoje atsidūriau, na ne esmė, ir klausiu: O koks jūsų tikslas rūkyti, gyventi? Jie man atsakė, kad jų tikslas yra parūkyti ir tada viskas yra liuks ir tik marijuana jiems suteikia pilnavertiškumo ir tik pro žalią prizmę jie žiūri į viską. Na ir pagalvok pats, ką apie tokius pagalvotum?
Manau reiktu pagalvoti Tau, kodėl rūkai, o ne mums. Dėl juoko ir spalvų inešimo, manyčiau, kad spalvų ir taip yra daug, tik va jau kokį teptuką pasirinksi, ir kaip tapysi paveikslą, tai jau tavo rankuose. Piešiant šaržą pilku pieštuku kartais galima taip įsijausti, kad akimirka galima pamiršti, kad piešiama pilku pieštuku.. Bet galutinis rezultatas vistiek bus pilkas. O gal vis dėl to žinai kodėl?
Pust kas pora menesiu??? Baik juokus. Na jei tau taip gaunasi tai sveikinu, bet man taip nesigauna, nes pa sunkios mokslu savaites, savaitgali visada norisi ipust, kad protas pailsetu ir sirdis atsigautu.jahmate rašė:Na as pirma karta papuciau mazdaug tarp 13 ir 14 metu. Tiksliai net nezinau kodel, turbut todel kad tiesiog buvo galimybe ir neatsisakiau. O poto jau buvo nemazai rukymo. Taciau as niekad nebuvau priejes prie putimo kas diena (kaip ne vienas mano draugas ir pazystamas). Tiesiog parukau savaitgaliais ir labai retai siokiadieniais. O del ko rukau tai istikruju net nezinau. Turbut dar gerai nesupratau. Tik tiek jau supratau kad pust tam kad butu zostka prucha ir nusirukyt tikrai nera svarbiausias dalykas. Geriau ipust lengvai, pasijuokt, pafilosofuot pachilint o ne nusipust ar pust tik tam kad kuo labiau vilktu. Na aisku tu nusiputimu vistiek nepavyksta isvengt, kaip ir daugeliui čia esanciu turbut. O siaip is siokios tokios savo putimo patirties galiu sakyt kad geriausia yra parukyt retai. Nes tada poveikis tikrai buna pats pozityviausias ir geriausias. Tarkim parukai ir tada pora menesiu nerukai ir vel taip. O siaip bent man asmeniskai pust yra tikrai daug geriau nei gert. Jei buna daugiadieniai gerimai tai poto atchodai ir ne tik fiziskai jauciami, bet ir moraliniai kas turbut yra dar didesne zopa. Ir siaip tos bukos girtos snekos ir anksciau ar veliau daug kam pareinantis balti kai gali pridaryt tokiu nesamoniu, kad poto gailesies visa gyvenima.