Velnias žino kaip čia yra, ar čia tabakas, ar šiaip bėdos su kraujotaka. Draugui buvo panašiai, atsitūpęs rūkė, ir staigiai atsistojo neiškvėpęs dūmo. Čia viskas aišku, smegenim kraujo pritrūko, bet kaip virto žemyn ant gelžgalių krūvos, tai mėnesį neberūkė. Aš kadangi tabako širdingai neapkenčiu, tai daugiau ir nebemaišau. Gal čia išvis dūmas ne prie ko, bet aš dėl savų priežasčių kaltinu tabaką, nors ir suvokiu, kad tikriausiai be reikalo.Temidė rašė:Man kartą buvo, kad parūkius (bet tada su tabaku maišėm) pradėjau alpti, aptemo akyse, silpna buvo, pajudėti negalėjau, nes viskas buvo taip atsipalaidavę, išpylė prakaitas. Ir tęsėsi taip ilgai, kaip dar niekad nebuvo tęsęsi (anksčiau esu alpusi dėl per žemo spaudimo). Tikrai buvo minčių, kad mirsiu. Ir jau atrodydavo, kad viskas praeina, bet vėl užeidavo. Bet galiausiai baigėsi. Tada buvo kažkokia prasta rūšis, be to, maišant su tabaku visad kažkaip prasčiau jaučiuosi.
Priminimas sau: visada turėt pagalvę.