Mano tėvai iš viso sužinojo, kad kanapė narkotikas prieš kokius 7 metus, na jiem dar iki pencijos gyvenimo galas yra, bet jau vistiek ta brandžioji karta, tai požiūris per tuos 7m labai kito, Ir kito nuo žiniasklaidos. Pries 7m jiems tai buvo vienareikšmiškas blogis. O dabar prisižiūrėjo tv, žinių, kad JAV tipo sako, kad gerai, tai jie jau irgi mano, kad gerai, tik pavojinga, nes pas mus dar nelegalu, kai bus legalu bus viskas okei kaip ir koks alus. Va šitaip lengvai manipuliuojama žmonių protais
Dar labai laisvėja požiūris dėl emigracijos. Įvairaus amžiaus žmonės iškeliauja dirbt užsienin, kur į mj žiūrima kitaip nei pas mus, kadangi jiems suveikia tai, kad va čia šitoj šaly tvarka kaip priklauso, o pas mus stagnacija, tai jiem ir tas požiūris į mj atrodo pažangus ir okei. Dar yra kartos dalis katrie tarybinėj armijoj tarnavo. Kai kuriuose regionuose ten kanapė ir hašišas yra taip kaip pas mus tipo tas paveldas naminė degtinė. Apskritai rusija yra kanapės šalis. Ir tarybiniai laikais kas keliavo, kas tarnavo tas su kanape tikrai bendravo. Kad ir tas pats afganas. Kiti grįždami namo ir gerybių maišais parsiveždavo. Rukydavo kaip priklauso. Ir jie tebegyvena tarp mūsų tie žmonės.
Aš tai savo močiutę esu atstoninęs kaip priklauso. Pirmą kart daviau parūkyt, tai nuo kedės atsistot porą h negalėjo

bet rukyt jai dėl dūmų nelabai patiko, tai į apyvartą pradėjo eit sviestas, tai būdavo kartu tripindavom, kažakda palikau aš kažkaip pas ją stiklainį sviesto (ji vienkiemy viena gyvena, tai ten tokia kita respublika tiesiog paprastai tariant). pasidėjau. tiesiog galvojau kai reikės bus, pasiimsiu. jinai kažkaip rado mano sviestą. nu ir per dienas besidarbuodama po truputį kabindavo jo ant saukstelio galo ir darbuodavosi. kol apie pietus užmigdavo, vakare prabusdavo, arbatinį šaukštelį sviesto į arbatą ir vėl miegot ir taip pragliučino ji nežinau kiek laiko, nes buvau išvykęs, bet kai grįžau mano sviesto nebebuvo
Su jaunimu yra taip, kad jaunimas dar gyvena, ne robotizuoja. Dabar jaunimas ir į darbą ne taip kaip tie kur virš 30 žiūri ir apskritai į gyvenimą tas požiūris kitaip formuojasi. Kas dirba tas robotizuoja. Darbas, namai, savaitgalis ten maloni veikla, šeima, artimieji, giminės, draugai, kažkas kas patinka ir vėl darbas namai ir t.t. nebematomas veiksmas, ta laisvoji visuomenės dalis, kuri yra iš tikro fenomenas, visiškai kitoks lifestyle

o ten jau ir naujovės, idėjos, veiksmas, renginiai, planai, kelionės, nuotykiai, skirtingi žmonės, skirtingos patirtys, visokie ne standartinio dirbančio žmogaus kasdienybės elementai, tuo tarpu ir įvairiausi narkotikai, tai tas požiūris savaime liberalizuojasi.