Įvadas
Šiame pradžiamokslyje bus išdėstyta didelė dalis informacijos apie kanapių auginimą lauke Lietuvos sąlygomis. Atsižvelgdamas į tai, jog skaitytojas skaitė pirmąją dalį, aš nesiplėsiu į tą pusę, nekalbėsiu nei apie sudėtingas laistymo sistemas. Remsiuosi savo ir Jorge Cervantes žiniomis. Partizaninis auginimas reikalauja strategijos, laiko, ir dažnai gero fizinio pasirengimo. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos, auginimas slapta gali būti vienintelė išeitis. Tuomet partizaninis augimas jūsų vienintelė išeitis: ateinate, pasirūpinate augalais, ir be pėdsako išnykstate. Kaip partizanai.
Auginimas lauke yra keletu aspektų pranašesnis už auginimą viduje. Lauke šviesa nemokama, o galingų lempų pleškinimas po keliolika valandų per parą brangiai kainuoja. Taip pat auginimas lauke neužima vietos viduje, todėl mažesnė tikimybė, kad į jus kris šaratai, jei kas nors suras jūsų augalą. Dauguma žmonių augina lauke vien dėl šių priežasčių. Kanapė- stiprus augalas, galintis augti beveik visur. Kol auginimo vieta pakankamai saugi, praktiškai bet koks žemės plotas gali būti pakankamai pritaikytas (dažnai net nereikia daug pastangų) kanapėms auginti.
Planuok prieš augindamas. Nutark, ką auginsi, nepamiršk, kada daiginsi sėklas, kada išneši į lauką, o gal nutiks taip, kad negalėsi rūpintis savo augalu? Nusipirk viską ko reikės iš anksto.
Pradėk auginimą viduje
Sezoną lengviausia pradėti viduje. Perkelkite augalėlius į šiltnamį, ar po truputį juos pratinkite prie lauko sąlygų išnešdami laukan kelioms valandoms per dieną. Persodinkite į apsaugotą nuo pašalinių akių vietą su geromis žemėmis, tik kai augalai sustiprės pakankamai, kad ištvertų pasikeitusias sąlygas. (Nebent auginate auto veisles. Jas pradėkite gerokai sušilus.) Jauniems augalams reikėtų bent jau 14 valandų šviesos per parą, iki kol augalai perkeliami laukan. Šaltas oras, stiprūs vėjai, lietūs bei yra pagrindiniai rūpesčiai pavasarį ir rudenį. Nuo stipraus vėjo augalai išdžiūsta, nuo šalčio jie sušąla ir žūva o per didelė drėgmė skatina pelėsio formavimąsi. Anksti subręstančių (auto) veislių pasirinkimas praktiškai išsprendžia šias problemas.
Žemė
Visi augalai vandenį ir maistines medžiagas siurbia iš žemių, kuriose auga. Jeigu sodinama gerose žemėse ir gerai laistoma, derlius gali išaugti kelis kartus. Būtent todėl gera žemių ir vandens kokybė yra tokia svarbi.
Dirvožemis Lietuvoje yra keturių tipų: Smėlio, priesmėlio, priemolio ir molio.
Molis
Molis gerai laiko vandenį, yra labai derlingas, nors įšyla lėtai, bet ilgai laiko vandenį, lėtai atvėsta rudenį. Molingą žemę sunku kasti, yra didelė šaknų užmirkimo tikimybė, prastai cirkuliuoja oras, molyje augalų šaknys dažnai pradeda pūti. Molingą žemę reikia „palengvinti“, jau mėnesį prieš sodinukų persodinimą. Reikia pridėti nemažai komposto arba mėšlo, bei perlito, tai suteiks žemei lengvumo, pridedant organinių medžiagų šaknų užmirkimo tikimybė bus mažesnė, nes greičiau nutekės vanduo, šaknys augs greičiau, nes žemėje atsiras oro.(mėnesis duotas tam, kad mėšlas prarastų dalį savo azoto, ir nenudegintų augalų) Naudokite mėšlą su mažai natrio, arba įsitikinkite, kad gyvuliai, kurių mėšlą renkate negautų natrio nitrato, ar kitų druskų. Karvės mėgsta druską, dažnai jos gauna, kad greičiau užaugtų, tačiau taip auginamų raguočių mėšlas netinka. jame esantys nitratai sulaiko mineralus, tad jų negali greitai įsisavinti šaknys, augalai ima augti lėčiau. Ir nedėkite į molingą žemę smėlio, nepagailėkit kelių litų – nusipirkit perlito. Įdėjus kad ir 10% gerokai pagerės aeracija.
Smėlis
Smėlingos dirvos dažnai būna Dzūkijos miškuose. Šioje žemėje augalai gerai įsišaknija, smėlį lengva kasti, pavasarį jis greitai atšyla. Tačiau smėlingos dirvos greitai praranda vandenį, ir prastai laiko trąšas, todėl yra laikomos nederlingomis, ypač kai perlaistomos – maistinės medžiagos tiesiog išplaunamos (dėl šios priežasties Dzūkijos miškai neiškirsti – ten tiesiog neapsimoka ką nors sodinti.) Štai mus ir vėl gelbsti kompostas – jis padeda sulaikyti vandenį bei mineralus, tačiau vasarą, dėl karščio greitai sunyksta. Norint pasiekti geriausių rezultatų smėlyje, reikėtų apgalvoti vietą, kur smėlis ir kompostas negalėtų įkaisti, bei naudoti mulčą. Veislės turėtų būti auto, ir kiekvieną kartą sodinant reikėtų papildomai pridėti komposto.
Priesmėlis ir priemolis
Dauguma žemių yra smėlio ir molio mišinys. Šis smulkus dirvožemis byra tarp pirštų ir atrodo tarsi aliejingas rankoje, nors gerokai mažiau slidus už molį. Priesmėlis ir priemolis turi visus smėlio ir molio pranašumus: jis gerai laiko vandenį kaip molis, tačiau greitai sušyla, juo gerai nuteka vanduo ir turi patogią darbui struktūrą kaip smėlis. Tai – geriausias variantas. (priesmėlis geriau Žemaitijoje, kur lyja daugiau, o priemolis – derlingesnis). Pati geriausia žemė randama upių senvagėse bei pavasarį užliejamose lankose. Ji tamsi, derlinga, ir trupanti į smulkius gabaliukus.
Miško žemes gana sunku apibendrinti, Lietuvoje galima susigaudyti pagal savo gyvenamąją vietą, arba nuėjus pakasinėti. Didelė tikimybė, kad miškuose esančios žemės turės žemą pH (bus rūgštinės) spygliuočių miškuose tai – 100%. Miškai, ypač smėlingose dirvose turi galingą šaknų sistemą, pro kurią prasikirsti dažnai būna tikras vargas, į tai taip pat reikėtų atkreipti dėmesį. Nukritę spygliai ar lapai suyra, ir medis leidžia šaknis ant naujai suformuoto humuso sluoksnio, taip ieškodamas maistinių medžiagų ir atramos žemėje.
Pievose žemė dažnai būna gera bei derlinga, joje augalai gauna pakankamai saulės, tačiau rizikuojate, kada augalas bus aptiktais, ar nušienautas kartu su žole. Sodinkite vietose, kuriose žolė nebus pjaunama, bus apsaugota nuo vėjo ir pašalinių žmonių akių. Pelkėse žemės yra drėgnos ir sulaikančios vandenį.
Pelkėse pilna žalumos, bei dažnai – geros žemės. Pelkės – puiki vieta auginti pavieniams augalams. Iškaskit kvadratinį metrą velėnos, apverskite, ir sodinkite. Pridėkite lėtai išsiskiriančių trąšų, ir trąšų žydėjimui kai augalas pradės žydėti.
pH
Žemės ir vandens pH yra labai svarbus. Kanapėms geriausias pH yra apie 6.5. Kalkės pakels pH ir sumažins rūgštingumą, dolomitmilčiai taip pat pridės magnio ir kalio, tačiau per daug kalkių gali nudeginti šaknis ir sustabdyti maisto medžiagų įsiurbimą. Jeigu tau reikia pH pakelti daugiau nei 1, nepulk barstyti kalkių kilogramais. Kompostas yra gana patikimas būdas pakelti pH arčiau neutralaus. Taip pat galima naudoti medienos pelenus ar kaulamilčius.
Sumažinti šarminės dirvos pH yra lengviau nei pakelti rūgščios. Jeigu žemė per daug šarminga, pridėkite ~36g/m3 smulkiai sumaltos sieros (raskit pritaikytos būtent šiam reikalui) į smėlingą žemę ir jos pH viena žyma sumažės. Kitiems žemės tipams reikės 110g/m3. Gerai suirusios smulkios pjuvenos, kompostuoti lapai, durpės taip pat padeda sumažinti pH.
Žemių paruošimas
Paruoškite žemes kuo anksčiau. Pašalinkite trukdysiančius augalus, sukaskite žemę, įdėkite organinių trąšų. Jei galite, leiskite pagerintai žemei pabūti mėnesį ar porą prieš sodindami. Nuošalias vietoves sunku dažnai lankyti, todėl gera strategija ir planavimas yra labai svarbūs.
Realiai viskas yra labai paprasta: sukasti žemę, į ją pridėti priedų (ta prasme perlito, vermikulito, ir t.t.) ir įkasti augalus. Stresą sumažinti padės auginimas aukštuose vazonėliuose, (pvz. pradedant auginimą dideliuose indeliuose nuo grietinės ar jogurto) bei dalinis koto užkasimas į žemę – taip šaknų sistema bus stipresnė, ir augalas turės daugiau galimybių išgyventi sunkiomis sąlygomis. Siūlau pridėti ir vandenį sugeriančių kristalų – polimerų, jie yra puiki apsauga nuo išdžiūvimo. Jie sušlapinti išsiplečia iki 15 kartų, lėtai atiduoda vandenį į žemę, o plėsdamiesi ir susitraukdami gerina dirvos aeraciją. Tai labai gera priemonė nuošaliose vietose, kurių dažnai aplankyti ir palaistyti neišeina. Tikrai rasite tokių kristalų „Žalioje Stotelėje“.
Norint pasiekti geriausių rezultatų, žemės dažniausiai turi būti pakeistos ar pagerintos prieš sodinimą. Sukaskite žemę maždaug 70сm3- 1m3 vienam augalui, ant dugno įmeskite saują kraujamilčių (nepadauginkit, visos trąšos nudegins augalus naudojamos per dideliais kiekiais!) ar kitų trąšų (pvz gerai perpuvusio mėšlo) ir jas užkaskite apie 10 cm žemių sluoksniu, tada gerai palaistykite.
Nuokalnėje, skylės turi būti į ją įkastos, ir turi būti pakankamai didelės šaknims. Norėdami nukreipti lietaus vandenį link kanapių, iškaskite kelis griovelius nuokalnėje vedančius į augalą, ir aplink kotą iš žemių padarykite žiedą. Toks būdas padeda ir ilgai neprižiūrimiems augalams surinkti ir išlaikyti lietaus vandenį.
Molingoje žemėje iškaskite dideles duobes (kaskit po lietaus, bus lengviau) Jas užpildykite geromis pirktinėmis žemėmis ar kompostu. Duobė turėtų būti netoli metro gylio. Apie 20 centimetrų jos užpildykite kaulamilčiais sumaišytais su žeme. Ant viršaus dėkite paprastą žemę arba kompostą, nebijokite pridėti per daug – augimo metu jis susistovės.
Smėlingoje žemėje visiškai pakeiskite žemes, pridėkite labai daug komposto, ir pastoviai juo papildykite auginimo vietą, bei ieškokite, kur būtų šešėlis – taip organinės medžiagos irs lėčiau. Šie pasiruošimo darbai gerokai palengvins darbą vėliau, augalai augs sveikesni, pagerės derlius. Smėlingoje žemėje duobės dugne įdėkite lentą, ji pagerins vandens sulaikymą.
Kasimas ir sodinimas
Pasiruoškite sodinimui iškasdami didelę duobę, pridėkite komposto, durpių, kokoso lukštų substrato, gerų žemių, organinių medžiagų, vandenį sugeriančių polimerų, perlito, vermikulito bei dolomitmilčių – ko tik reikia– tada iš žemių suformuokite žiedą aplink augalą – taip vanduo užsilaikys tikrai ilgiau. Auginti dėžėse yra geras pasirinkimas žmonėms, kurie augina kanapes už namo, ar kiemelyje. Lengviau paruošti žemes, prižiūrėti augalą bei palaikyti gerą žemių kokybę. Sukalkit dėžę ant molingos žemės. Sodinkite dėžėje be dugno, kurios aukštis bent 60 cm, prieš tai sukasę žemę po apačia. Taip jums nereikės kastis į molį, bei turėsite gerą vandens nutekėjimą bei šilumą, kuriais molis negali pasigirti.
Mulčiavimas
Mulčas traukia ir sulaiko drėgmę, ir neleidžia veistis piktžolėms. Tai gali būti yrantys lapai, šiaudai, žolė, popierius, akmenys, apdėlioti aplink augalą. Vietinė žaluma yra patogus ir tinkamas mulčas. Labai geras mulčas yra pradžiūvusi žolė. Maišelį jos galima įsimesti kas kart aplankant augalus, ir ja apdėlioti augalus. Visada dėkit daug žolės (sprindį), nes ne taip kaip akmenys, per laiką ji suyra. Akmenys yra geras mulčas. Naudokite jį, jei rasite. Akmenys tampa karšti saulėtomis dienomis, bet vis tiek sulaiko drėgmę žemėje. Laikraščiai taip pat tinka. Sušlapinkite popierius, bus lengviau su juo dirbti, ir jų nenupūs vėjas. Tačiau vis tiek, naudokit storą laikraštį, tada ant viršaus uždėkite žemės ar akmenų, kad jį prilaikytų. Plastikinis mulčas saulėtomis dienomis pakels žemės temperatūrą apie 5-8°C, ir jis labai tinka jauniems daigeliams, kurie dar nėra pakankamai atsparūs vėsioms naktims. Jiems paaugus, lapai plastiką uždengs.
Trąšos
Kanapes verta tręšti, kad geriau augtų, kai temperatūra yra nuo 15°C iki 32°C, kai yra pakankamai drėgmės, saulės bei normalus vėjas. Jauskite saiką tręšdami pirmą mėnesį po persodinimo (geriau pirmus du kartus laistydami įpilkite po porą šaukštelių vitamino B12, jei turite). Priklausomai nuo trąšų, tręšimas gali būti kasdieninis, tačiau gali būti ir tik kas savaitę ar dvi. Gerai praskiestom žydėjimo trąšom (daugiau fosforo – padeda šaknų sistemai) tręškit jaunus daigelius, ir pradėkit tręšti trąšomis su daug azoto, kai augalai jau įsišaknija, ir atgal prie “super bloom” kai augalai pražysta. Siūlau naudoti organines trąšas, arba koncentruotas trąšas, kurios yra lengvos ir kurias paprasta transportuoti. Sekite nurodymus ant etiketės.
Organinė „arbata“
Tai – vandenyje mirkytas kompostas, ar organinės trąšos. Per kelias dienas, vanduo prisisotina maistingų medžiagų, bei gerųjų bakterijų, kurios kovoja su ligomis ir kenkėjais. Ligos negali įveikti atsiradusios geros biologinės terpės, kurioje suskaidomos ir toksinės medžiagos, bei augalų apytakos produktai, pagerėja ir vandens laikymas žemėje, jeigu gaminate šią „arbatą“, pasirūpinkite, jog kompostas būtų gerai iškaitęs bent 52°C, kad jame nebūtų ligų. Gero komposto galima nusipirkti ir sodo prekių parduotuvėse. Jeigu naudojate mėšlą, nenaudokite šviežio.
Į vandens kibirą įdėkite pasirinktos organinės trąšos, (galima įdėti į nailoninę kojinę, taip patogiau) kelis kart į dieną pamaišykite, ir laikykite apie savaitę. Jeigu pradėjo sklisti nemalonus kvapas, reiškia trūksta deguonies. Galima įdėti akvariuminį oro burbuliatorių į kibiro/statinės dugną, taip jums patiems nereikės nieko daryti.
Vanduo ir laistymas
Švarus lietaus vanduo – geriausias laistymui. Patikrinkite, ar jis nėra užterštas (rūgštiniai lietūs) su pH ir dalių milijone (ppm) matuokliais prieš jį naudodami. Vandens pH galite patikrinti su skystu pH testeriu. Šaltinių vanduo dažniausiai tinka. Patikrinkite upių ir upelių vandenį! Jeigu upėje kurios vandenį imate yra upėtakių, vanduo tikriausiai švarus.
Natris ir nitratai, kuriais užterštas vanduo užsilaiko žemėje ir stabdo augimą, augalai tampa mažesni, su mažesniais lapais. Mažais kiekiais, natris padeda augalams, netgi užpildo kalio trūkumą, tačiau per daug natrio sukelia augalui stresą. Šaknys nebesugeba įsiurbti vandens ir mineralų, todėl gali atrodyti, jog augalui trūksta vandens, ir net stiprus laistymas nesugebės to ištaisyti. Reikės išskalauti (flushinti) mineralus distiliuotu vandeniu. Jeigu vanduo kietas tai darykite kas mėnesį, arba pastebėję kažkokius negerumus.
Vandens gerinimas
Vandenį, kaip ir žemes, galima pagerinti. Jeigu naudojate vandenį iš čiaupo, su puse jo palaistykite augalus, į kitą pusę prieš laistydami įdėkite amonio sulfato. Jis neutralizuos natrį.
Išvalykite čiaupo vandenį pripylę jo į statines, ir pakelkite jas virš auginimo vietos apie metrą.. Įdėkite amonio sulfato, ir sifono būdu laistykite augalus, kaskart palaistę užpildykite statines, kad išgaruotų chloras. Periodiškai ištuštinkite statines, ir išvalykite susikaupusius nešvarumus.
Lietaus vandenį puikiai surenka lietvamzdžiai. Padėkite po lietvamzdžiu statinę, į ją subėgs lietaus vanduo. Juo ir laistykite augalus.
Kalcis ir magnis žemėse taip pat gali būti žalingas. Pavyzdžiui, per daug kalcio palaiko per didelį pH, ir neleidžia pasisavinti kai kurių mineralų, pavyzdžiui geležies ir kalio. Trąšos su geležies chelatu padės išspręsti šią problemą. Per daug magnio pagreitina mikroelementų naudojimą, bet dažniausiai nesukelia problemų.
Yra trąšų, skysto arba tirpių kristalų pavidalo, kurios taip pat gali būti maišomos su žeme norint neutralizuoti užteršto vandens problemas. Yra ir keletas hidroponikos trąšų variantų kietam vandeniui, jos taip pat veikia puikiai.
Laistymas
Jeigu galite, patikrinkite auginimo vietą kasdien, ir laistykite, kai žemė išdžiūsta apie porą centimetrų vazonuose.
Laistykite kol 10-20% vandens pradės sunktis pro skyles. Negailėkite vandens lauke pasodintiems augalams, laistykite, kol jie visiškai sušlaps, tačiau tarp laistymų leiskite jiems išdžiūti.
Vandens siurbliai
Pasidomėję galite rasti daug būdų, galite pritaikyti taimerį, netgi telefono skambutis gali aktyvuoti vandens siurblį. Siūlau nusipirkti siurblį įstatomą į elektrinį suktuvą, arba naudoti 12v pompą kartu su automobilio akumuliatoriumi, prileisti vandens į statinę su dangčiu, kuri įkasta į žemę, ir laistyti jį iš ten. Taip bus saugiau. Nebloga ilgalaikė investicija – saulės baterija. O gal jums tinka paprastas sifono būdas?..
Temperatūra
Pats geriausias būdas kontroliuoti temperatūrą lauke – sodinti tinkamoje vietoje. Karšti orai būna vidurdienį saulėje. Kanapės nustoja augti kai temperatūra pasiekia 29°C. Pasirūpinkite, jog karštosiomis dienomis vasarą augalai gautų dalinę šviesą karštuoju paros laiku. Taip pat sodinkite ten, kur pučia lengvi vėjai – tai jas atvėsins karštą dieną.
Galite sukurti dirbtinį šešėlį palenkdami medžių šakas, ir pririšdami jas taip, kaip jums reikia. Taip pat galite sukonstruoti lengvai išardomą sienelę, apdengti ją dalinai saulės spindulius atspindinčia medžiaga.
Šalnos labai kenkia augalams. Pasodinkite augalus į žemę po paskutinių šalnų, ir nuimkite derlių iki pirmųjų!
Vėjas
Vėjas – viena iš stipriausių gamtos jėgų. Ilgi vėjuoti periodai išgarins drėgmę iš augalų, išsausėję augalai neatlaikę pasipriešinimo gali nulūžti. Visada siūlau naudoti kokį nors ramstį augalams paremti, arba panaudoti virintą tvorelę – susukite ją palyginus plačiu žiedu apie augalą, prakiškite šakas , ir panaudokite vieną ar kelis ramsčius tvorelei dar geriau įtvirtinti. Tai – puikus būdas, jeigu karpote augalą (topping/FIMming), jauniems daigams padėsiantis ir nuo gyvūnų.
Vietos pasirinkimas
Saugumas yra svarbiausias veiksnys auginant lauke. Pasirinkite plotą kuriame nevaikšto žmonės, nesodinkite prie upių, baidarininkai ir gamtos apsauga ras jūsų augalus. Pasidomėkite medžiotojų medžioklės vietomis, ar renkami miškuose grybai. Pasirinkite vietą, į kurią neužklys žmonės eidami pasivaikščioti. Saugi vieta yra pirmutinis rūpestis auginant slaptai. Auginantys viduje turi mažesnę tikimybę būti užtikti netyčiomis, gali išsinuomoti pvz. kokį sandėlį ir laikyti jį užrakintą. Partizanų sodai, pasodinti svetimoje žemėje gali būti aptikti. Prisiminkite: žmonės negalvoja „Einu pasivaikščioti, gal kokią kanapę aptiksiu“, dauguma net nežino kaip konkrečiai kanapė atrodo. Jų nedomina jūsų augalai. Jie patys neras jūsų auginimo vietos, jei jūs jos nerodysite. Taip pat pasirūpinkite, jog apie jūsų plotą žinotų ne daugiau nei vienas pašalinis žmogus (geriausia- niekas) Pagalvokite: 1g marihuanos juodojoje rinkoje kainuoja 40-70LT. Pagalvokite, ar nenorėtumėte paimti dalies to „pinigų medžio“. Net jei jūs nenorėtumėte, kiek yra tokių kurie tai padarytų?..
Pasirinkite vietą, kur kanapė nebus akcentuota lauko viduryje. Rūpinkitės, kad aptikus vietą nebus suprantama, jog čia kažkas kažką augina. Tegu viskas susilieja su gamta, jog nesimatytų jokio „grow show“.
Pastatykite automobilį atokiai nuo keliuko (keliuko turi nebūti, aš tik taip pavadinau) į jūsų vietą. Ir išvis, jei galite vykite pėsčiomis, dviračiu ar motoroleriu.
Būkite pasiruošę įtikinamą istoriją kodėl čia vaikštinėjate, ir tai patvirtinantį daiktą. Keletas jų galėtų būti paukščių stebėjimas (imkit žiūronus); žvejyba (maža teleskopinė meškerytė su plūde, gal net ir be kabliuko); laukinių gėlių fotografavimas (žinau aš kokias gėles jūs su tuo fotoaparatu fotografuosit, cha cha) Tačiau nepamirškite – žmonės pamate savo nuosavybėje kitus gali būti labai nepatiklūs!
Kai kurie augintojai savo plantaciją aplanko vėlai vakare, kai mažiausia tikimybė sutikti pašalinių. Taip yra pakankamai laiko nudirbti darbus, ir grįžti prisidengus vidurnakčio tamsa. O jeigu nusprendėte augalus aplankyti anksti ryte, žibintuvėlis žalia ar raudona šviesa padės akims greičiau priprasti.
Turėkite su savimi telefoną, kad jei kas nutiktų galėtumėte paskambinti. Įjunkite begarsę aplinką!
Nepalikite akivaizdaus kelio link augalų, keiskite maršrutą. Stenkitės nesumindžioti žolės, eikite akmenimis, šakomis, šaknimis, gal netgi aukštyn upe ar upeliu (visiškai suklaidinsite bet ką pabandžiusį sekti jūsų pėdomis) galite netgi patręšti kelius į auginimo vietą, kad kompensuotumėme padarytą žalą (tik atsargiai, laukinius augalus lengva pertręšti), pasidarykite antpadžius batams: aptraukite batus maišiuku, nepagailėkite izoliacijos ant pado dalies, gražiai apkirpkite, kai reikės – užmaukite juos ant batų. Taip neliks jūsų batų antspaudų, kuriuos policija galėtų panaudoti prieš jus kaip įkaltį (o Lietuvos policininkai taip daro dažnai)
Planuokite keliones, jeigu vieną kart aplankysite augalus po vidurnakčio, o kitą- vidurdienį, kaip būtų saugiau nusinešti didelį maišą žemių, PVC vamzdžius, pompą ar vandens talpyklą?
Ieškokite vietos, kurioje yra daug vegetacijos. Kanapė yra stiprus augalas su didele šaknų sistema, ir žydinti čiolė išsiskirs iš kitų, jei aplinkinė augalija išmirs prieš derliaus nuėmimą. Ieškokite įvairių krūmynų, uogynų, tinka ir paparčiai. Galima nusipirkti ir dilgėlių sėklų ir apsėti vietą jomis – tai geras būdas apsaugoti augalus ir nuo pašalinių akių! Nusipirkite pigų vienkartinį lietpaltį (2lt), ir naudokite jį kai brausitės pro dilgėles. Baigę naudoti, sulankstykite, ir atgal į kišenę (galima palikti kažkur prie įėjimo, taip nepaliksite jo namie)
Palenkite ar apkirpkite augalus, kad jie ne taip matytųsi. Lenkimas mažiausiai traumuoja augalus, ir turi mažiausią efektą. Karpymas turi didžiausią dengiamąjį efektą, augalai tampa žemesni, nes su viršūnėmis nukerpamos didžiausios augimo hormonų sankaupos, ir stimuliuojamas plėtimasis į šonus. Keleto pagrindinių šakų nukirpimas tikrai padaro augalą ne tokį krentantį į akis, tačiau nepagerina derliaus. Pagalvokite, kaip būtų geriau Taip pat, sativa rūšies augalai yra didesni už indica, tačiau yra labiau atsparūs karščiams dėl didelės šaknų sistemos..
Vandens šaltinis yra svarbus faktorius vietos paieškai. Mažai vandens – prastas derlius. Jei negalite visiškai pasitikėti lietaus vandeniu, siūlau pasirinkti vietą šalia vandens telkinio. (pasižiūrėkite upių žemėlapį) Tik nesirinkite vietų šalia didesnių upių, baidarininkai, žvejai ir gamtos apsauga jus gali greitai išduoti! Pasirinkite kokį nors nedidelį upės intaką su švariu vandeniu. Yra dar neblogas būdas – upių ar ežerų salos. Tik pasirūpinkite, jog niekas kitas negalėtų jūsų ar augalų pastebėti iš laivo, ir niekas ten nesilankytų. Taip pat galite naudoti 19l kibirus su skylute viduje, ji turi būti prie stiebo. Galite įpilti šiek tiek biohumuso trąšų, ar kitų vandenyje tirpių ar skystų trąšų. Vienam augalui reikalingas vienas kibiras, kai karšta, vandens turi būti vėl pripilta už 10 dienų. Per vasarą jums reikės 4-6 kibirų vandens, tai tikrai geras ir pigus būdas pasirūpinti augalų vandens ir maistinių medžiagų poreikiu.
Kanapėms reikia mažiausiai penkių valandų tiesioginės šviesos per parą. Kuo daugiau tuo geriau. Apsilankykite nusižiūrėtame plote, ir stebėkite, ar niekas nekliudys augančiam augalui. Nepamirškite, jog pavasarį ir rudenį saulė pasirenka žemesnę arką nei vasarą.
Kenkėjai ir plėšrūnai
Kai augalai jau pasodinti, jais pasirūpinta, vertėtų kas savaitę patikrinti juos, ar nėra kenkėjų ir pelėsio. Patikrinkite lapus, ar ant jų nėra mažų dėmelių nuo voratinklinių erkučių, ar nuo lapgraužių vikšrų ar sraigių. Dažniausiai lauke auginamų kanapių neapninka jokie kenkėjai, tačiau jeigu jums vis dėl to nepasisekė, siūlau naudoti motinos gamtos sukurtas priemones: Sraigės ir vikšrai gali būti nesunkiai surenkami rankomis nuo lapų ir aplink augalą. Voratinklinėms erkėms nepatinka drėgmė, yra įvairių akaricidų, taip pat labai geri atsiliepimai apie „Mighty Wash“ organinį preparatą. Galite prisirinkti boružių, ir jomis išnaikinti voratinklines erkutes. Jeigu boružės neišsisklaidys, surinkite jas, ir sudėkite į šaldymo kamerą. Nebijokite, joms tai nepakenks. Pakabinkite lesyklėlę paukščiams – paukščiai taip pat puikiai naikina įvairius kenkėjus. Tačiau nenaudokite boružių kartu su paukščiais, jos taip pat bus sulestos. Tačiau atsargiai su jaunais augalėliais – paukščiai gali norėti jų paragauti.
Elniai ir šernai gali kelti didelių problemų. Augalus nuo jų geriausiai būtų aptverti, bet tai gali atkreipti pašalinių dėmesį. Juos atbaido kraujamilčiai, paberkite jų ant žemės, pripilkite į medžiaginį maišelį bei sušlapinkite, tada kažkur pakabinkite. Naudokite žmonių ar šunų plaukus (tik ne savo, tai – įkalčiai), kvepiantį muilą, prišerkite šunį mėsos, ir palikite ten jo „krūveles“, (laukiniai žvėrys užuos, kad tai mėsėdis, ir laikysis atokiau) šlapinkitės visur aplink auginimo vietą. Kai kurie augintojai netgi saugo visos savaitės šlapimą, ir išlaisto jį auginimo vietoje!