Substratas – medžiaga ir/ar paviršius, kurioje ar ant kurios auga organizmas. Augalams substratas būna dirvožemis. Dirbtinai auginamiems augalams substratas yra specialiai paruoštas mišinys.
Kadangi mes kalbėsime tik apie kanapę, substratu mes vadinsime įvairių komponentų mišinį (žemės, perlitas, vermikulitas t.t…)
Mišinys kuriame auginama kanapė – tai vienas iš svarbiausių faktų, kuris nulemia augalo augimą. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprastas dalykas, iš tikro “Substratas” yra gana sudėtinga tema.
Kokias žemes naudoti? Ką dėti į mišinį? Kaip tinkamai paruošti?
Atsakymai čia:
Substrato sudėtis
Tradicinis substratas turi pagrindinius penkis komponentus:
- Oras
- Vanduo
- Mineralinės medžiagos
- Organinės medžiagos
- Dirvožemio biologija (gyvieji organizmai)
Oras
Oras yra dujine substrato dalis, kuri nėra nei skysta, nei kieta. Oras užima apie 25 % bet kokio substrato.
Vanduo
Vanduo yra skystoji substrato dalis. Substrato vanduo turi savyje ištirpusias druskas ir chemines medžiagas (Jonų formoje), todėl jie laisvai plaukioja ir neprisijungia prie kietųjų dalelių (mineralų paviršių). Vanduo taip pat užima apie 25% viso dirvožemio.
Mineralinės medžiagos
Mineralinės medžiagos susidaro iš įvairaus smėlio, dumblių ir molio. Šie mineralai gauti ne iš gyvųjų organizmų, o tai reiškia, kad šie mineralai yra neorganiniai. Mineralinių medžiagų savybės daro labai didelę įtaką substratui, todėl jas reikia tinkamai sureguliuoti.
Smėlis
Smėlis dažniausiai yra labai smulkūs akmenukai ir kietieji mineralai, tokie kaip kvarcas. Smėlyje yra maistingų medžiagų, reikalingų augalams. Smėlio grūdeliai yra didžiausi iš visų išvardintų mineralinių medžiagų komponentų ir atlieka šiuos veiksnius:
- Gerina drenažą (Drenažas – sausinimas. Arba kitaip – vandens pertekliaus sugėrimas.).
- Gerina aeraciją / ventiliaciją (Padeda šaknims lengviau gauti deguonies.).
- Padidina byrumą (išsausėjus substratui jis nesukietėja, o pradėjus drekinti, – nesulimpa į gužulus.).
Dumblas
Tai smulkios, minkštos nuosėdos vandens baseinų dugne ir žemės paviršiuje; dirvožemio ir dirvodarinių uolienų granuliometrinis elementas. Kaip ir smėlyje, dumble gausu maistinių medžiagų kurie reikalingi augalams. Dumblo granulės yra smulkesnės už smėlio, tačiau stambesnės už molio.
Molis
Molyje yra aliuminio silikato mineralų ir įvairiausių rūšių maistinių medžiagų, labai svarbių augalams tokių kaip kalis, kalcis, magnis, geležis ir kt. Nemažai natūralių trąšų augalas gali pasisavinti būtent iš molio.
Molio dalelės yra mažiausios iš visų mineralinių medžiagų komponentų. Tai nėra gera savybė, tačiau ji kartu ir naudinga, nes leidžia mineralinėms medžiagoms ilgiau išlikti substrate, ir nebūti išplautoms kartu su vandeniu.
Molį reikia naudoti labai atsargiai, nes jo padauginus substratas praranda drenažą, aeraciją, byrumą
Organinės medžiagos
Tai augalų ir gyvunų liekanos įvairiose irimo stadijose. Taip pat daugybę ląstelių ir substrato organizmo audinių, taip pat medžiagos, sintetintos augalų šaknų ar žemės mikroorganizmų.
Organinės medžiagos sudaro maždaug 5% viso substrato. Nepaisant šios mažos proporcijos, organinės medžiagos turi didelę įtaką augalui. Organinės medžiagos dažniausiai būna humuso (pūvėsio, juodžemio) formoje, tai pusiau suirusi organinė medžiaga, kuri tapo trapi ir tamsios spalvos, ir labai lėtai tęsia savo įrimą toliau.
Dirvožemio biologija (gyvieji organizmai)
Iš tiesų tai nėra “komponentas” tiesiogine prasme turintis mineralinių medžiagų, tačiau jie atlieka didžiulį vaidmenį substrate. Dirvožemio biologiją apima mikroorganizmus, kirminus ir kitus substrate esančius gyvuosius organizmus, kurie padeda organinių ir neorganinių medžiagų patekimui į substratą. Jei mes į substratą žiūrėsime kaip Geštaltas (pavidalas, formą) – būtinai privalėsime pridėti ir dirvožemio biologiją.
pH
pH yra matuojama pagal skalę nuo 1.0 iki 14.0. Grynas vanduo turi pH 7.0 ir tai laikoma, kad pH yra neutralus. pH kurios yra žemiau 7.0 vadinamas rūgštiniu, o pH kuris yra didesnis už 7.0 – vadinamas šarminiu.
Medžiaga, kuri mažina pH, vadinama rūgštimi, o medžiaga kuri didina pH, vadinama baze
Jei pH skirtumas 1.0 , skaitoma, kad pH padidėjo, ar pamažėjo 10 kartų.
Jei pH skirtumas 2.0 , skaitoma, kad pH padidėjo, ar pamažėjo 100 kartų.
Auginant kanapę, labai svarbu išlaikyti pH lygį tam tikrose ribose. Net auginant pirmą kartą reikėtų kontroliuoti pH, ir nuolat jį daryti optimaliu (kuo tinkamesniu).
Jei pH bus netinkamas, augalas suletės, arba iš vis nustos augęs.
Žemės, kuriose auga kanapė, pH turi būti tarp 6.5 ir 7.0 (beveik neutralus)