Lytis
Kanapių ląstelės branduolyje yra 10 chromosomų porų. Viena iš šių porų nustatys, ar augalas bus vyras ar moteris. Kai augalas turi dvi X chromosomas, jis bus moteriškos lyties, o kai turi vieną X ir vieną Y chromosomą – vyriškos. Augalų lytis bus nustatyta apvaisinimo (apdulkinimo) momentu. Šiuo momentu moteriškos lyties augalo chromosomos susisies su vyriškomis chromosomomis. Jei vyro chromosoma, kuri nustato augalo lytį bus X-chromosoma, tuomet atžala bus moteriškos lyties, jei Y – vyriškos. Tačiau augalo vystimasis nėra visiškai priklausomas nuo X ir Y chromosomų. Taip pat, dėl išorinių veiksnių moteriški augalai gali žydėti kaip vyriški, arba atvirkščiai.
Savybės
Apdulkinimo momentu moteriškos chromosomos susijungs su vyriškomis. Tokiu būdu bus sukurtos 10 porų chromosomų. Ant kiekvienos iš šių chromosomų išsidėsto genai į savo vietas. Dvi cromosomos kurios sudaro porą, turi genus tose pačiose vietose (lokus). Toks genų lokusas sudaro savybę (alelinis genas). Šios savybės nustato kaip augalas atrodys, augs, kvepės, žydės, ir t.t… Jei ant abiejų chromosomos porų, tas pats alelinis genas (savybė) bus toje pačioje vietoje (lokus), tuomet atžala turės šią savybę. Tokiu atvėju sakoma, kad ši augalo savybė yra homozigotinė. Jei mes turime apdulkinti augalus su skirtingomis alelėmis, tuomet dominantinė alelė nulems augalo savybę, o recesyvinė alelė išliks paslėpta. Tokiu atvėju sakoma, kad ši augalo savybė yra heterozigotinė.
Grynasis veisimas (TRUE BREEDING)
Jei jūs perkate sėklas ir leidžiade gamtai daryti savo, tada žinoma, turėsite palikuonių. Šie palykuonys turės savo palikuonių ir t.t.. Tokiu atvėju, dažniausiai augalai pradeda atrodyti skirtingai. Broliai ir sesės neatrodys panašūs. Bet kai palykuonys atrodo taip kaip tėvai, seneliai ir t.t. tai vadinama “Grynoji veislė”. Grynojo veisimo rezultatai matysis, jei augalas turi homozigotinių žymių savybių. Žymios savybės gali kilti natūralios atrankos būdu, arba selektyviniu (dirbtiniu) veisimu. Jei veisimas buvo atliktas natūralios atrankos būdu, tuomet ta veislė vadinsis “grynaveislė”. Tokios rūšies augalai auga tik tam tikrame regione. Tačiau įprastai augalai veisiami dirbtiniu, kryžminimo būdu, tokios veislės vadinasi “Stabilizuoti hibridai”.
Savybių užtvirtinimas (inbreeding)
Paprastai inbreeding’o metu veisėjai stengiasi išgryninti ir tokiu būdu užtvirtinti teigiamus veislės bruožus, t.y. išgauti homozigotinius genus. Naudojant atgalinį kryžminimą (backcrossing), vaikai su tėvais, ir močiute, vaikai tampa vis labiau panašūs į savo mamas. Po 6 kartų backcrossing’o augalai tampa labai panašūs į savo (pro, propro…)seneles, o po 20 kartų, naujieji augalai bus beveik genetiškai identiški su savo (pro, propro…) senele. Dažniausiai daroma klaida yra ta, jog augintojai galvoja, kad šiuo būdu jie sukuria augalą kurio visos svarbios savybės yra homozigotinės ir vadina “teisingu veisimu”. Tai ne tiesa! Augalas kuris bus sukurtas bus genetiškai panašus į (pro, propro)senele. Ir jeigu ta prosenelė bus ne grynosios veislės, jo palykuonys neatrodys kaip ji. Jeigu jūs norite sukurti stabilią veislę, jūs turite naudoti “atrinkamajį veisimą” daug kartų.
Hibridai (HYBRID)
Kryžminant dvi, nesusijusias veisles, gaunamas hibridas. Šios, naujai sukurtos veislės, vadinamos F1. Jei F1 augalas yra backcross’inamas su mama, jo palykuonys dažniausiai bus vadinamas F2. Taip pat F1 kryžminimas su seserimis ir broliais, vadinamas F2. Jei kas nors mini F6, taireiškia, kad augalas buvo backcross’inamas 6 kartus. Tačiau reikia žinoti, jog šis augalas nebus stabilus, net jei jis yra ir F20. Geriausia, ką galite padaryti, kad turėtumėte tokius pačius augalus, tai išsirinkti jums labiausiai patikusius ir gamintis klonus.
Hibrido genų stiprumas
F1 augalai kuriuos jus pagaminote, visi bus identiški ir labai stiprių genų. Dėl šios priežasties, kai kurios savybės gali net sustiprėti. Gali būti, kad F1 augalai augs greičiau, gamins didesnius žiedus nei jų tėvai. Kitas šių F1 privalumas tas, kad visi auglai bus identiški, todėl atrinkinėti geriausių augalų nebereikės. Tačiau genų stiprumas mažės, jei tesite toliau veisimą. F2 yra žymiai silpnesni nei F1. Tai vyksta dėl recesyvinių alelių, kurie yra pasislėpę ir kurie gali iškilti F2 augaluose. F1 palykuonys nebus identiški.
Apdulkinimas
Apdulkinti moteris geriausia tada, kai žiedai yra visiškai susifomavę (tačiau “plaukeliai” vis dar turėtų būti BALTI). Tokiu būdu gausite daugiausia sėklų kiek tik įmanoma. Kai jau būna tinkamas momentas apdulkinimui, pakanka pastatyti vieną žydintį vyrišką augalą šalia žydinčių moterišų augalų.
Jei jūs norite iš augalo gauti ir derliaus ir sėklų, galite apdulkinti tik vieną, ar kelias šakeles ant augalo. Surinkite nuo vyro žiedadulkes, patiesdami laikraštį po juo ir papurtidami augalą. Vyriškas augalas turi būti atskirtas nuo moteriškų, kol jis dar nepradėjo skleisti žiedadulkių. Kai ateina laikas apdulkinimui, surinktomis žiedadulkėmis atsargiai apaipilkite moteriško augalo žiedą, ar kelis žiedus. Po poros savaičių turi pasimatyti, kad sėklų brandinimas prasidėjo. Maždaug po 3 – 6 savaičių sėklos jau bus subrendusios. Tokia apdulkinta šakelė savyje gali turėti šimtus sėklų.
Naudota literatūra: cannabis-seed-banks