Kanapių lytis
Kanapės gali būti: Moteriškos lyties, Vyriškos lyties ir Hermafroditai (abiejų lyčių).
Lyties parodymas (Preflowering)
Preflowering – išankstinis žydėjimas
Preflower – išankstinis žiedas
Augalas lytį parodo maždaug po 4 savaičių vegetacinio auginimo periodo. Pabandykite atidžiai pažiūrėti tarp ketvito lapų aukšto išsišakojimo. Atkreipkit dėmesį, kad preflowers yra labai mažį ir beveik neįmanoma įžiūrėti be padidinamojo stiklo, ar net mikroskopo (geriausiai matosi su 10x didinimu).
Kaip matosi iš paveikslėlių apačioje moterų preflower yra kriaušės formos ir turi piestelių porą – “ūsus”. Iš pradžių atsiranda kriaušės formos preflower, o tik po kurio laiko pasirodo piestelės. Dėl to nesusimaišykite ir nepagalvokite, jog tai yra vriškas augalas, vien dėl to, jog jis dar neturi piestelių. Be to kai kurių moterų preflower iš vis neturi piestelių. Moterų preflower be piestelių sunku atskirti nuo vyrų preflower.
Moteris:
Vyras:
Hermafroditai
Hermafroditas (hermis, H) – tai vienas auglas kuris turi ir moteriškų ir vyriškų organų / žiedų. Iš tiesų tai vienos lyties augalas kuris išvysto kitos lyties organus. Dažniausiai būna moteriškos lyties augalas kuris turi ir vyriškos lyties organų, bet gali būti ir atvirkščiai. Hermafroditų vyrų būna kur kas mažiau, kadangi daugelis augintojų jas sunaikina vos tik pamatę vyriškus žiedus (moteriškus žiedus jie sukrauna kiek vėliau).
Paprastai augintojai hermafroditus vertina kaip ir vyrus – neigiamai, kadangi iš pradžių jie savo žiedadulkėmis apvaisina savo moteriškus žiedus ir visus kitus moteriškus augalus esančius šalia. Dėl to prarandama daug vaisiaus. Antra – hermafroditų sėklos linkusios perduoti vyriškos lyties genus.
Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad moterys hermafroditai dažnai vyriškus žiedus išskleidžia tik moteriškų žiedų žydėjimo pabaigoje, todėl augalas neapsivaisina, ir gaunamas puikus derlius.
Hermafroditas:
Augalų lyties formavimasis
Dviejų skirtingų lyčių gametoms susijungus į vieną – zigotą, susidaro naujos paveldimumo elementų, gautų iš abiejų tėvų, kombinacijos. Tai lemia paveldimą palikuonių kintamumą, kuris svarbus evoliucijos faktorius. Naujos kartos organizmai turi didesnes galimybes prisitaikyti prie aplinkos sąlygų.
Iš piestelių ir kuokelių nustatoma žiedo lytis.
Žiedai, turintys vien tik piesteles (vieną ar daugiau), vadinami piesteliniais, arba moteriškais, ir žymimi ženklu (astronominiu ženklu 
Veneros planetai žymėti), o žiedai, turintys vien tik kuokelius, vadinami kuokeliniais, arba vyriškais, ir žymimi sutartiniu ženklu (astronominiu ženklu 
Marso planetai žymėti). Dvilyčiai žiedai, turintys ir kuokelius ir piesteles žymimi sutartiniu ženklu 
ir vadinami hermafroditais.
Kanapės yra dvinamis žolinis augalas, kadangi vienas augalas turi vienos lyties žiedus.
Skirtingoms augalų lytims formuotis pradžią davė hermafroditiniai augalai, turintys vyriškus ir moteriškus reprodukcijos organus, t.y. augalai kurių tame pačiame žiede kartu išsivysto piestelės su kuokeliais. Evoliucijos metu kai kurių augalų žieduose sunyko vyriškieji arba moteriškieji žiedo elementai. Taip atsirado skirtalyčiai tos pat augalo rūšies individai, vienų jų žiedai turi tik piesteles, o kitų – tik kuokelius.
Kanapė yra vienas iš nedaugelio skirtalyčių (dvinamių) augalų, kurio morfologiniai skirtumai trap lyčių yra akivaizdūs. Kanapės su kuokeliniais žiedais stiebas plonas ir su ilgais tarpubambliais, viršūnė nusmailėjusi, lapai ištįsę, šaknų sistema beveik 3 kartus mažesnė, lyginant su moteriškos lyties augalais. Vyriškieji augalai peržydėję sunyksta, o moteriškieji dar vis auga, didina stiebo masę, geriau išvysto luobinį pluoštą, kaupia medžiagas sėklose ir gyvena 30-50 dienų ilgiau.
XX a. pradžioje buvo atkreiptas dėmesys į biochemines ir fiziologines moteriškųjų ir vyriškųjų augalų savybes. Iš įvairių augalų su piesteliniais žiedais organų išskirti ekstraktai turėjo didesnį redukuojančių medžiagų kiekį, jų ląstelės intensyviau kaupė riebalus, lipidus ir tirpiuosius angliavandenius, turėjo specifinių baltymų ir specifinių citokoninų, daugiau karotinoidų, askorbino rūgšties, palyginti su priešingos lyties augalais. Kanapių su kuokeliniais žiedais ląstelėse buvo mažiau baltymų, o tuose baltymuose daugiau arginino ir lizino, palyginti su moteriškais augalais, kurių baltymuose daug histidino ir tirozino. Jaunų kanapių su piesteliniais žiedais lapuose daugiau susikaupė DNR ir RNR.
Tyrinėjant augalų lytį ir ją nulemiančias priežastis buvo sukurta daug hipotezių, bet nei viena jų nepasitvirtino tol, kol genetikos ir citologijos mokslų vystymasis neatskleidė paveldimumo ir lyties susidarymo dėsningumų. Vystantis genetikos mokslui paaiškėjo, jog visų organizmų lytį lemia vienos poros chromosomos, kuriose yra X ir Y genų kombinacijos. X ir X chromosomos nulemia moteriškąją, o X ir Y – vyriškąją lytį.
Paprastai populiacijoje vyriškųjų ir moteriškųjų individų santykis vienodas (1:1). Augalų lytis priklauso dar ir nuo kitų genų kombinacijų, kurios yra kintamos. Lytis gali keistis, pasikeitus chromosomų rinkiniui ir genų balansui jame.
Moteriškųjų augalo savybių išryškėjimas vadinamas feminizacija, o vyriškųjų – maskulinizacija.
Augalo lytis kaip ir kiti požymiai, paveldimi ir gali išryškėti tuoj po apvaisinimo, arba vėliau. Lyčių skirtumams nustatyti taikomi biocheminiai metodai. Tačiau augalų vystymasis moteriškosios ar vyriškosios seksualizacijos kryptimi priklauso ne tik nuo vidinių reguliacinių sistemų, bet ir nuo ekologinių veiksnių.
Ekologinių veiksnių įtaka augalų lyčiai
Dirvinė mityba. Derlingoje dirvoje augančių augalų formuojasi daugiau piestelinių, o nederlingoje – kuokelinių žiedų. D. Sabininas (1934) nurodė, jog augalų lytį galima pakeisti trąšomis. Tokios pat išvados priėjo E. Minina (1979), Ch. Maurinia (1961) ir kiti.
Azotinės trąšos efektyvesnės, jei tręšimui skirta norma atiduodama per kelis kartus. Kanapės geriau dera Azoto prisotintoje dirvoje.
Bandymais su agurkais (tas pats lyties priklausomumas kaip ir kanapės) buvo nustatyta, kad saikingai tręšiant jas azotu spartėja angliavandenių susidarymas, o azoto junginių augalų lapuose tesusikaupia palyginti mažai. Azotinės trąšos skatina fotosintezę, o drauge angliavandenių kaupimąsi, dėl kurių augaluose suaktyvėja redukciniai procesai. Ir ištikrųjų augalų su piesteliniais žiedais ekstraktui turi didesnį redukuojančių medžiagų kiekį, daugiau karotinoidų, ir askorbino rūgšties.
Kalio trąšos, priešingai – skatina kuokelinių žiedų susidarymą. Turėdami ilgesnį vegetacijos periodą moteriškųjų augalų atstovai paima iš dirvožemio daugiau mineralinių medžiagų. Kanapės su kuokeliniais žiedais mineralines medžiagas intensyviau siurbia iki žydėjimo, o su piesteliniais – po žydėjimo.
Vanduo. Vandens režimas taip pat turi įtakos augalų lyčiai. Individai su piesteliniais žiedais visada vandeningesni už augalus su kuokeliniais žiedais. Laistymas skatina piestelinių, o vandens nepriteklius – kuokelinių žiedų formavimąsi. Dirvožemio ir atmosferos drėgmės didinimas skatina dvinamių ir vienanamių augalų feminizaciją.
Temperatūra. Žemesnė temperatūra skatina kanapių feminizaciją, o aukštesnė – jų maskulinizaciją. Dėl žemos temperatūros kanapių vegetacijos pradžioje pagausėja augalų su piesteliniais žiedais arba ant to paties augalo susidaro abiejų lyčių žiedai. Grūdinant išbrinkusias augalų sėklas 0-2 C temp. arba šaldant iki -5 C temp. išauga daugiau piestelinių žiedų. Taip pat pakaitinus sausas ar išbrinkusias sėklas iki 37 C temp. būna daugiau piestelinių žiedų. Matyt, neįprastos temperatūros sąlygos pagreitina augimo kūgelio vystimąsi, ir ankščiau susiformuoja piesteliniai žiedai.
Kiti veiksniai. Svarbus augalų feminizacijais yra šviesos intensyvumas, jos kokybė ir apšvietimo trukmė. Kanapių tankiame pasėlyje dėl šviesos trūkumo išauga daugiau augalų su piesteliniais žiedais. Trumpadieniai augalai (kanapės), prailginus dieną, išaugina daugiau žiedų su kuokeliais, o esant trumpai dienai – priešingai – gausiau susiformuoja piestelinių žiedų. Augalų lyčiai susidaryti didelės reikšmės turi oro dujinė sudėtis. Malkoms degant išsiskyręs anglies dioksidas (CO2) skatina kanapių feminizaciją. Feminizaciją skatina ir etileno 0,3% dujos, kurias gamina senstantys augalai.
Mechaninis sužeidimas (traumatologinis poveikis) šalinant žiedpumpurius ar žiedus skatina piestelinių žiedų atsiradimą ant augalų su kuokeliniais žiedais, ir priešingai.
Naudota literatūra:
amsterdammarijuanaseedbank,
Stasė Stašauskaitė “Augalų Vystimosi Fiziologija”